Eurazijos Ekonominė Sąjunga sparčiai plečiasi, o JAV galimai ruošiasi naujam karui

Kaip vasario 10 d. bendroje spaudos konferencijoje su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu pareiškė Egipto prezidentas Abdelis as-Sisis, „tarp Egipto ir Eurazijos Ekonominės Sąjungos (ESS) pasiektas laisvosios prekybos zonos susitarimas“ (http://on.rt.com/cwyugh). Vasario 9-ąją toks pat susitarimas pasiektas tarp EES ir Kinijos Liaudies Respublikos (http://on.rt.com/6xqqcp).

Barackas Obama prisipažino, kad perversmas Ukrainoje buvo suorganizuotas JAV

EES klestėjimo pradžioje – santykiai su Kinija, Egiptu, Graikija

Pasak Rusijos ambasadoriaus Kinijoje Andrejaus Denisovo, ateityje ši šalis ketina prekiauti su Rusija, Baltarusija, Kazachstanu, Armėnija ir Kirgizija be muitų mokesčių.

„Pirmiausia kinai nori išbandyti, kaip veikia Eurazijos Muitų Sąjunga. Jie galvoja apie ilgalaikius laisvosios prekybos zonos santykius“, – sakė A. Denisovas.

EES veikia nuo 2015 m. sausio 1 d., šiuo metu jai priklauso Rusija, Armėnija, Baltarusija ir Kazachstanas, gegužės pabaigoje prisijungti ketina Kirgizija. EES sudaro 171 mln. žmonių, 2015 m. planuojamas jos vidaus produktas, tikimasi, pasieks 3 trilijonus dolerių. 2014 m. vasarą konferencijoje Sočyje aptartos EES prekybos su Europa ir laisvos prekybos zonos perspektyvos.

reklama

Kinija – antroji pagal dydį Rusijos prekybos partnerė po Europos Sąjungos. 2014 m. Rusijos ir Kinijos prekyba siekė 95,3 mlrd. dolerių. Tikimasi, kad iki 2020 m. EES ir Kinija pasieks 200 mlrd. dolerių prekybos mastelį. Daugiau kaip 80 proc. prekybos objektų – nafta, geležis, mediena, įvairi įranga. 2014 m. pasirašyta 400 mlrd. dolerių vertės sutartis, pagal kurią „Sibiro galia“ per 30 metų iš Rusijos į Kiniją tieks 3 trilijonus kubinių metrų dujų. Nuo 2014 m. sausio kalbama ir apie greitąjį traukinį Maskva–Pekinas, kuris šiuos du miestus sujungtų per 48 valandas. Šio greitkelio pastatymas Kinijai kainuotų 242 mlrd. dolerių.

Tuo tarpu Egipto ir Rusijos prekyba 2014 m. siekė 4,5 mlrd. dolerių (daugiau nei 80 proc. daugiau nei 2013 m.). Rusija yra investavusi į daugiau kaip 400 Egipto kompanijų. Vieną Rusijos pramoninių zonų ketinama įkurti prie Sueco kanalo. Antra pagal dydį Rusijos naftos kompanija „Lukoil“ gamina daugiau kaip 16 proc. Egipto naftos. EES padės Egiptui plėsti atominę energetiką ir geležinkelio infrastruktūrą, turizmo verslą, kuris kiek apmirė po 2011 m. įvykusio Egipto prezidento Hosnio Mubarako nuvertimo. 2014 m. daugiau kaip 3 mln. Rusijos piliečių aplankė Egiptą kaip turistai.

Vasario 10 d. Graikijos gynybos ministras Panas Kamenas pareiškė (http://on.rt.com/me2bv3), kad jei Europos Sąjunga, o ypač jos lyderė Vokietija ir toliau nenorės padėti Graikijai, ši ieškos pagalbos kitur, galimai Rusijoje ir Kinijoje.

Atėnai priešinasi Briuselio politikai, susijusiai su sankcijomis Rusijai dėl krizės Ukrainoje, dėl kurios kilo prekybos problemų tarp Rusijos ir Europos. Maskva dar prieš „Syrizos“ pergalę rinkimuose pareiškė, kad galėtų pasiūlyti pagalbą Graikijai.

B. Obamos prisipažinimas dėl Ukrainos ir paaštrėjusi situacija Jemene

Tuo metu JAV, kurių prezidentas Barakas Obama interviu CNN 2015 m. vasario 1 d. pripažino (http://cnnpressroom.blogs.cnn.com/2015/02/01/pres-obama-on-fareed-zakaria-gps-cnn-exclusive, https://www.youtube.com/watch?v=EVFhCgWIy5U), kad būtent Jungtinės Valstijos sukėlė perversmą Ukrainoje, vasario 10 d. paskelbė uždarančios savo ambasadą Jemene (http://on.rt.com/6yl8qy).

reklama

Prieštaringai vertinamas pranešimas CNN televizijoje

JAV ambasada Sanoje užsidaro

JAV ambasada Jemeno sostinėje Sanoje uždaroma neva dėl prastėjančios saugumo situacijos šalyje. Dėl to kaltinami husitų sukilėliai. Nuo 1992 m. veikianti husitų (al-Ḥūthiyyūn) organizacija, dar žinoma kaip „Ansarallah“ („Tie, kurie palaiko Dievą“) yra zaiditai (az-zaydiyya) yra šiitų penkininkų, tikinčių penkiais Imamais, atšaka. Zaiditai sudaro apie 40 proc. Jemeno musulmonų ir yra aktyvūs salafistų (islamo ekstremistų, kurių dauguma yra JAV remiamoje Saudo Arabijoje), JAV, imperializmo ir sionizmo priešininkai. Ypač aktyvūs husitai tapo po 2003 m. JAV invazijos į Iraką. Husitai dalyvavo 2011 m. Jemeno revoliucijoje. Šiuo metu husitai kontroliuoja Jemeno sostinę Saną ir kitus šalies miestus, dėl jos valdymo kovoja su „Al Qaeda“. Įvairiais duomenimis, esama apie 100 tūkst. husitų kovotojų.

Husitai (penkininkai) yra šiitų atšaka, kurios nariai gyvena tik Jemene. Irane, Irake ir Libane paplitę šiitai dvylikininkai. Ir dvylikinikai, ir penkininkai tiki Islamo Imamato kaip priešpriešos vadinamajai Islamo valstybei ir Saudo Arabijos monarchijai sukūrimu. Husitų įkvėpėjas Husseinas Badreddinas al-Houthi (1956–2004) buvo nužudytas Jemeno armijos. 

Husseinas Badreddinas al-Houthi

S. Bartkus: „Galbūt krachą kaip tik patiria ne Rusija, o Jungtinės Valstijos?“

Pasak radikaliai.lt apžvalgininko Simo Bartkaus, pastarųjų dienų įvykiai rodo, kad derybos dėl Ukrainos greičiausiai nebus naudingos, ir jokios taikos jomis pasiekta nebus, nes JAV tiesiog neleis, kad taip įvyktų:

„Eurazijos Ekonominė Sąjunga smarkiai plečiasi, nors Rusijai skirtos sankcijos, jos ekonomikai neva krachas... Tačiau kažin, ar taip yra? Galbūt krachą kaip tik patiria ne Rusija, o Jungtinės Valstijos?“

Panašiai mąsto ir užsienio apžvalgininkai, teigiantys, kad dėl Ukrainos krizės kalti Vakarai (http://www.foreignaffairs.com/articles/141769/john-j-mearsheimer/why-the-ukraine-crisis-is-the-wests-fault), ir radikaliai.lt skaitytojai, komentavę apklausą (http://radikaliai.lt/problemos/2426-apklausa-kaip-isspresti-ukrainos-problema) dėl Ukrainos.