Alytaus mero pokalbis: daug triukšmo dėl įprasto dalyko

Alytaus meras Jurgis Krasnickas

Neseniai,dar praeitą savaitę, prasidėjo skandalas dėl telefoninio pokalbio įrašo, kuriame užfiksuotas itin „pikantiškas“ Alytaus mero, LSDP nario Jurgio Krasnicko pasisakymas; politikierius kalba apie tai, kaip ketina „pyzdinti“ pinigus mokesčių mokėtojų sąskaita.

Natūralu, kad dėl šito greitai kilo tam tikras visuomenės pasipiktinimas, o taip pat ir LSDP politinių konkurentų – konservatorių bei liberalų – džiaugsmo banga. Dabar tai bus mėginama parodyti kaip šio veikėjo, o gal ir kaip visos jo partijos moralinio supuvimo pavyzdį, tuo būdu siekiant šią partiją diskredituoti, susilpninti jos potencialą artėjančiuose savivaldybių rinkimuose.

Visa tai – lengvai suprantama. Ir, be abejo, dėl pono J. Krasnicko ar jo partijos „dorybių“ mes galime nei kiek neabejoti, tačiau reikalas yra tame, kad eilinį kartą, kaip kad ir visada būna sisteminės politikos skandalų bei „skandaliukų“ metu, juokiasi puodas, kad katilas juodas.

reklama

Ką tuo norime pasakyti?

Ogi tai, kad konservatoriai ir liberalai, kurie šiuo metu „trimituoja“ ir klykia apie LSDP  klestinčią korupciją bei politinį išsigimimą, patys yra nei kiek ne geresni už savo kritikuojamus oponentus. Tiek pseudo-kairė, tiek ir vadinamoji „dešinė“, tėra tiktai dvi tos pačios sistemos – kapitalistinės oligarchinės sistemos – pusės; o kai dėl pačio J. Krasnicko pasisakymo, tai nėra ko stebėtis – tai šitokiai santvarkai įprastas dalykas.

Žinoma, dabar kai kurie naivuoliai, pamatę šį socialdemokrato J. Krasnicko poelgį tiesiog pasipiktins ir nuspręs rinkimuose nubalsuoti tiesiog už kitas „tradicines“ partijas, iš kurių jie tikėsis kažko tai „geresnio“.

Na, o tiems kitiems – ar jie būtų liberalkonservatoriai, ar „darbiečiai“, ar dar kokie nors veikėjai – atėjus į valdžią, liaudies lauks lygiai toks pat nusivylimas bei bjauri akistata su moraliniu ir politiniu Lietuvos „tradicinių“ partijų ir jų veikėjų išsigimimu.

Visos šios partijos atstovauja ne tautos, bet tiktai saujelės kapitalistinių oligarchų interesams, o jose į viršūnes kopia toli gražu ne visuomenės gėrio siekiantys lyderiai, bet paprasčiausi karjeristai ir prisitaikėliai.

Tauta privalo, matydama šitokius politinius bei korupcinius skandalus, ne tiesiog keikti atskirus asmenis, o po to balsuoti už tokio pačio mentaliteto veikėjus bei partijas, o suvokti, kad reikalas yra ne tas, kad esamu momentu vieno ar kito miesto meras, ar vienas ar kitas Seimo narys, kaip žmogus, yra visiškai morališkai degradavęs, bet suvokti, kad tai yra būtent ši SISTEMA, kuri į tokias aukštas visuomenines pareigas tokius žmogus ir stato; t. y. Kad tol, kol egzistuos esama sistema – oligarchinės diktatūros sistema – tol ir negalės būtų jokių realių kalbų apie kažkokias tai „pozityvias permainas“ ar „moralią politiką“.

Ar norite moralios politikos? Tikriausiai taip.

Tuo atveju privalote KOVOTI PRIEŠ PAČIĄ SISTEMĄ, kurioje politika negali nebūti amorali, kuri negali nebūti ciniška, kuri negali būti bjauri, nes tai yra sistema, „demokratijos“ bei „laisvės“ lozungais pridengianti visiškai kitokią tiesą – stambiojo vietos bei užsienio monopolistinio kapitalo diktatūrą.