Pabėgėlių bėgimas iš Lietuvos gali būti sustabdytas tik visų mūsų bendromis, koordinuotomis pastangomis

Konferencijos akimirka. Nuotr. lrs.lt

Spalio 9 d. Seime įvykso konferencija „Pabėgėliai Šiaurės Europos ir Baltijos šalyse: integracija savivaldybėse”. Renginio tikslas – identifikuoti problemas, kylančias integruojant pabėgėlius bei rasti optimalius šių problemų sprendimo būdus.

Sveikindamas konferenciją, Seimo Žmogaus teisių komiteto (ŽTK) pirmininkas Valerijus Simulikas pažymėjo, kad apsauga nuo kankinimų ir nežmoniško elgesio – prigimtinė žmogaus teisė. Valstybės ir jos piliečių požiūris į pažeidžiamus asmenis yra visuomenės brandos atspindys. O pabėgėliai, pasak Seimo nario, yra viena pažeidžiamiausių asmenų grupių.

„Nors iš esmės pabėgėlių krizė Lietuvą palietė minimaliai, tačiau tai tapo nemažu iššūkiu mūsų valstybei ir savivaldybėms. Kol kas į Lietuvą atvyko mažiau nei pusė numatyto skaičiaus perkeliamų asmenų, dalis atvykusių, deja, jau pabėgo iš Lietuvos“, – apgailestavo V. Simulikas.

reklama

Pasak komiteto pirmininko, iš Lietuvos bėgantys priimti pabėgėliai liudija, kad mūsų šalis vis tik nėra pakankamai solidari – trūksta žmogiško požiūrio, atsižvelgimo į konkrečią žmogaus situaciją, į jo gebėjimus, jo asmenybę, pažeidžiamumą.

Šiaurės ministrų tarybos biuro Lietuvoje direktorė Helen Nilson (Helen Nilsson) pažymėjo Šiaurės ir Baltijos šalių bendradarbiavimo svarbą bei dalijimąsi gerąja patirtimi sprendžiant pabėgėlių klausimus.

Tyrėja iš darbo ir socialinių tyrimų instituto Norvegijoje Anetė Brunovskis (Annete Brunovskis) aptarė mokslinių tyrimų reikšmę, identifikuojant pabėgėlių problemas. Pasak tyrėjos, dažnai politinis naratyvas skiriasi nuo realių žingsnių. Mokslininkė kalbėjo apie tai, jog turime suprasti – pabėgėliai turi svajonių.

Jungtinių Tautų Vyriausiojo pabėgėlių komisaro biuro perkėlimo ir integracijos ekspertė Kerin Deivin (Karin Davin) atkreipė dėmesį į tai, kad ilgai trunkantis integracijos procesas dažnai lemia pabėgėlių psichinės sveikatos pablogėjimą. Kilusios sveikatos problemos tik gilina šių žmonių atskirtį, taigi privalome būti suinteresuoti siekti optimalaus integravimo proceso.

Migracijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Prieglobsčio skyriaus vedėjas Viktoras Ostrovnojus išskyrė tris punktus, kur reikėtų Lietuvai pasitempti: adekvatus finansavimas, aiški atsakomybė ir efektyvus skirtingų sektorių bendradarbiavimas.

„Geriausias rezultatas pasiekiamas, kai darbą padaro žmonės, o ne aprašai“, – kalbėjo pareigūnas.

Šaltinis: lrs.lt