Kas finansuoja Katalonijos separatistus?

Referendumas referendumu, o iš kur pinigai? Kas finansavo maištininkus prieš Ispanų karūną ir kokie jų tikslai? Kai ką apie tai pavyko surasti spaudoje.

Separatizmo gijos nusitęsė link buvusio Katalonijos prezidento Jordi Pujol, kuris vadovavo regionui virš 20 metų, nuo 1980 iki 2003. Katalonijos judėjimo tėvas ir aršus separatizmo šalininkas yra žinomas, kaip žydų bendruomenės lobistas. Šiame sąryšyje, Izraelio spaudos kvietimai palaikyti referendumą jau neatrodė, kaip paprastas solidarumas pagal principą „dvi tautos – dvi valstybės“. Tokią buvo airių analitiko Gearóid Ó Colmáin išvada.

Dar 2014 metų referendumo išvakarėse laikraštis Jerusalem Post aprašė Katalonijos nepriklausomybės galimybes. Buvo kalbama apie naujos valstybės finansavimą. Sponsoriais buvo įvardinta Vokietija ir Izraelis, pagal separatistinio fondo CATmón doktriną, nutylint, tiesa, JAV. Barselonos Aukščiausiojo teismo teisėjas Satjago Vidal interviu laikraščiui Jarusalem Post pareiškė, kad „Izraelis laikinai tarnaus“ nepriklausomos Katalonijos banku.

reklama

Kitas Izraelio laikraštis Haaretz, 2014 metais, taip pat palaikė Katalonijos referendumą. Straipsnyje, pavadinimu „Viva Catalonia, Viva Israel“, minimas vienas iš Katalonijos sionistų lyderių López Tena. Izraelio protektoratas buvo vaizduojamas, kaip sulaikantis faktorius: „Ispanijai nebus lengva atsisakyti nuo savo brangios karūnos, bet López Tena neleidžia laiko veltui, žadėdamas, kad nauja valstybė-ES narė bus labai draugiška Izraeliui. Tuo ji taip pat skirsis nuo savo priešininko Madride“.

Ženklu, kad abu laikraščiai yra kairieji, kas atitinka Katalonijos revoliucinę dvasią su jų „arafatėmis“ ir pilietinio karo laikų kairiųjų dainomis. Net buvęs Graikijos finansų ministras Janis Varufakis pasirodė Barselonoje, kad įtikinti visus, kad tai „kairiųjų“ reikalas ir „progresyvus“. Tačiau kairuoliška kryptis yra globalizmo ir žydų kapitalo priedanga. Realybėje, Katalonijos vyriausybei reikalingas savarankiškumas valdyti migraciją, kad panaudoti atvykusius migrantus kaip pigią darbo jėgą.

reklama

Generalitat de Catalunya (Katalonijos vyriausybė) jau senai yra Izraelio interesų atstovas Ispanijoje.

Išoriškai tai pasireiškia tuo, kad paskutiniais metais Katalonija tapo „Eldoradu“ turtingiems žydams, su atstatytomis sinagogomis ir buvusiais žydų kvartalais. Tačiau egzistuoja taip pat struktūriniai ryšiai, pavyzdžiui, kontraktas Katalonijos konkurencingumo agentūros ACCIÓ ir mokymo vietinės policijos Mossos d‘Esquadra „Mosade“. Apie tai, kas slepiasi už oficialios iškabos, reikia ieškoti istorijoje, mano Gearóid Ó Colmáin.

Analitiko nuomone, Izraelio interesas Katalonijos nepriklausomybėje yra istorinis kerštas Ispanijos monarchijai už žydų išvarymą 1492 metais. Ispanijos žydams tai tapo tikra nacionaline katastrofa. Tačiau po persikėlimo į Olandiją jie atkeršijo Ispanijos karaliui, išprovokuodami karą už nepriklausomybę 1568-1648 metais. Kada gi Olandijos „moranai“ (žydai priėmę krikščionybę) ėmė vystyti bankininkystę, leisti žydų vekselius, Ispanijos ekonomika sunyko. Ženklu, kad Ispanija užmezgė diplomatinius santykius su Izraeliu tiktai 1986 metais.

Šis istorinis pavyzdys, kaip dabartinis separatistinis maištas, gali būti inspiruotas už „žydų pinigus, tai yra aukštus tarptautinius finansus, garantuojančius „nepriklausomos“ Katalonijos“ išgyvenimą, kaip pasakė Satjago Vidal interviu Jerusalem Post. Tuo labiau, kad šiandien provokacijai prieš Ispanijos valdžią Izraelis turi aktualesnį pretekstą. Ispanija užima griežtą poziciją dėl Izraelio apartheido politikos palestiniečių atžvilgiu ir vienintelė reikia savo pasmerkimą praktiniais žingsniais.

Libano karo metu, 2006 metais, Madridas apkaltino Tel aviva libaniečių genocidu, o prieš dvejus metus iškėlė baudžiamąją bylą prieš premjerą Benjamina Netanijahu ir visai eilei Izraelio ministrų, įskaitant ir dabartinį gynybos ministrą Avigdorą Libermaną, už užpuolimą humanitarinio konvojaus „Laisvės flotilijos“ 2010 metais. Dabar Izraelio politikams gresia areštas, jiems atvykus į Ispanijos teritoriją. Ženklu, kad po Katalonijos referendumo Izraelio MIP tyčiojosi dėl priekaištų ryšium su arabų-Izraelio konfliktu.

Šaltinis