Datos: prieš 50 metų JAV karo nusikaltėliai nužudė Lotynų Amerikos išsivadavimo kovų lyderį - Ernestą Če Gevarą

Lygiai prieš 50 metus , 1967-10-09, planetos Blogio imperijos JAV karo nusikaltėliai CŽV agentai nužudė darbo žmonių kovos prieš liberalių kapitalistų išsigimėlių priespaudą vieną iš simbolių Ernestą Če Gevarą. 

Če Gevara - Žmogus revoliucija

"Žmogus revoliucija", pranokęs net patį Fidelį Kastro, ir šiandien jis be galo populiarus, mylimas socialistų ir antiglobalistų. Jo atvaizdas nepraranda populiarumo ir dabartiniaias laikais. Šis žmogus kovojo už tiesą, darbo žmonių išvadavimą iš kapitalistinės vergovės, visuotinės lygybės, darbo žmonių demokratijos idealus, socialinio teisingumo valstybę. Jis siekė to, kas atrodė neįmanoma. Atrodo, kad šiam žmogui buvo lemta tapti tuo idealiu revoliucijos vadu, kurio dvasia rusena iki šiol.

Ernesto Rafaelis Gevara de la Serna žinomas kaip Če Gevara (Che Guevara), gimė 1928 m. gegužės 14 dieną La Igernoje, Argentinoje. Jis gyveno pasiturinčioje daugiavaikėje 5 vaikų šeimoje, kurioje buvo vyriausias.
1948 m. įstojo į Buenos Aires universitetą, studijavo mediciną.
1953 m. baigė šį universitetą.
1952 m. susižavėjo socialistinėmis idėjomis, karštai rėmė darbo žmonių revoliucijos, išsivadavimo iš kapitalistinės vergovės idėjas.

Tam turėjo įtakos kelionė po Lotynų Amerikos šalis su motociklu. Šių kelionių metu Gevara nukeliavo 12 tūkstančių kilometrų ir savo akymis pamatė skurdą ir neviltį parazituojančių buržujų, JAV marionečių valdomoje Lotynų Amerikoje. Visa tai jis įtaigiai ir emocingai aprašė savo „Motociklininko dienoraštyje“ .

Toje kelione jis įgijo patirties, kurią vėliau pasinaudojo savo partizaniniame kare prieš išnaudotojus. Tais laikais motociklas nuolat gesdavo ir Gevarai tekdavo galvoti, kaip išgyventi. Nenuostabu, kad jam neretai tekdavo nakvoti po atviru dangumi.

reklama

Po kelionės Če Gevarą iškėlė mintį, kad visos Lotynų Amerikos šalys yra vienas darinys ir jame neturi būti sienų. Turbūt dėl šių minčių šiandieniniame pasaulyje ši spalvinga ir ryški yra tokia populiari tarp socialistų, anarchistų, antiglobalistų ir kitų kairiųjų judėjimų.

Galiausiai Če Guevera apsistojo Gvatemaloje, kur tuometinis prezidentas Jacobo Arbenz Guzman bandė šalyje įvykdyti reformas. Tačiau 1954 m. Jungtinių Amerikos valstijų tarptautiniai nusikaltėlių, vyriausybės nurodymu nusikalstama organizacija CŽV surengė šalyje valstybinį perversmą ir nušalino nuo valdžios teisėtą šalies. JAV karo nusikaltėliai taip darė ir tebedaro visame pasaulyje - buvusiose TSRS respublikose, Ukrainoje, Irake, Libijoje, kadangi JAV Blogio imperija maitinasi rydama savo kolonijas ir tokiu būdu - savo kolonijų gyvybės sąskaita - išgyvena ir klęsti. 
Pamatęs šiuos įvykius ir suvokęs JAV imperializmo siejamo blogio visame pasaulyje pasekmes Če Gevara tapo nesutaikomu kapitalizmo priešu. Po šių įvykių Gevara galutinai įsitikino, kad visas liberalios pseudodemokratijos ir kapitalizmo sukurto blogio problemas galima įveikti tik socialistinė santvarka.

Gvatemaloje jis išpopuliarėjo ir netgi gavo pravardę „Če“. Pravardė jam prilipo dėl žodžio „Če“, kuris reiškia draugužis.
Galiausiai jam teko išvykti iš Bolivijos, kadangi nepavyko įtikinti prezidento priešintis JAV imperializmo invazijai ir vietinių proamerikietiškų buržuazinių kompradorinių elitų diktatūrai jėga. Kita šalimi, kurioje jis siekė įgyvendinti savo socialinio teisingumo darbo žmonių valstybės idėja buvo Meksika, kur jis susipažino su Lotynų Amerikos komunistinio judėjimo siela ir legenda Fideliu Kastro. 

Tuo metu Fidelis Kastro buvo pasitraukęs iš Kubos į Meksiką ir ten sukūrė revoliucinį „Liepos 26 –osios judėjimą“. Norėdamas išgyventi Če Gevara vertėsi knygų pardavinėjimu, buvo fotografu, gydytoju.
Abu artimi savo sielomis ir pažiūromis revoliucionieriai buvo sukilėliai, sukūrė karinę stovyklą, kurioje ruošėsi revoliucijai.

F.Kastro armijoje Gevara buvo vienas geriausių karių, pelnęs didelį autoritetą tarp kovotojų už darbo žmonių išsivadavimą iš kapitalo priespaudos. Jis buvo labai ryžtingas, disciplinuotas, drąsus ir neilgai trukus užėmė vieną iš aukščiausių pareigų sukilėlių armijoje.

1956 m. visa laisvės kovotojų armija atplaukė į Kubą ir susirėmė su marionetinės proamerikietiškos vyriausybės armija. Sukilėliai tada patyrė sunkų pralaimėjimą mūšyje su keliskart didesnėmis JAV karo nusikaltėlių išdresiruotais režimo sarginiais šunimis. Žūtbūtiniame mūšyje žuvo daugybė laisvės kovotojų, liko gyvi viso labo tik 11 kovotojų. Če Gevara su likučiais pasitraukė į Siera Maestros kalnus ir tęsė partizaninį karą. Gydytojo žinios, sukaupta kovinė patirtis padėjo kalnuose įsitvirtinti ir tęsti pasipriešinimą kartu su Fideliu Kastro .

1958 m. įvyko lemiamas mūšis Santa Klaroje su generolo Batistos armija. Gevaros armija laimėjo ir 1959 sausio pradžioje Liepos 26 -osios judėjimas perėmė valdžią Kuboje.

reklama

Revoliucionierius Kastro suteikė Če Gevarai suteikė Kubos pilietybę. Gevara išsiskyrė su savo puertorikiete žmona ir vedė vieną iš Kastro armijos bendražygių.

Fidelis pasitikėjo savo bičiuliu ir kovų draugu, skyrė jį į visus svarbiausius postus revoliucinėje Kubos vyriausybėje, tokius kaip Kubos banko vadovo ar šalies pramonės ministro.

Įvykdžius socialistinę revoliuciją Če Gevara parašė vadovėlį savo pasekėjams „Partizaninis karas“, kurį iškart puolė studijuoti JAV karo nusikaltėlių smogikų organizacija CŽV.

1964 m. Če kartu su Kubos delegacija atvyko į Niujorką, kur Jungtinėse Tautų Organizacijos Generalinėje Asamblėjoje sakė kalbą, davė interviu CBS televizijai ir individualiai buvo susitikęs su Jungtinių Amerikos valstijų senatoriumi Eugene McCarthy, kanadiečiu radikalu Michelle Duclos.

Tų pačių metų gruodžio 2 dieną atskrido į Paryžių, iš kur iškeliavo į kruizą laivu. Apsilankė Kinijoje, Arabų Emyratuose, Egipte, Alžyre, Ganoje ir t.t. Atvyko taip pat į Šiaurės Korėją, kuri neseniai buvo 1953 metais patyrė JAV karo nusikaltėlių agresiją, kurios metu JAV imperialistai išžudė 4 mln korėjiečių. Š. Korėjoje skaitė paskaitas apie darbo žmonių revoliuciją Kuboje. Į Kubą grįžo 1965 m. kovo 14 dieną.

Če Gevara Indijoje

1965 m. Gevara palieka Kubą ir persikelia į Kongo demokratinę Respubliką, o vėliau vėl atvyksta į Boliviją. Šiose šalyse jam nepavyko pakartoti Kubos revoliucijos sėkmės. Manoma, kad pagrindinė išsiskyrimo su Kastro priežastis buvo ideologiniai skirtumai. Castro aktyviai bendradarbiavo su N.Chruščiovo vadovaujama Tarybų sąjunga, o Che, manoma, jautė didesnį palankumą Mao Czeduno kinietiškajam komunizmui.

Atvykę Če Gevaros 100 karių būrys į Kongą po 8 mėnesių trukusios pasiaukojančios kovos sukilėliai buvo sutriuškintas CŽV vadovaujamų keliskart didesnių režimo pajėgų. Bet Če nepasidavė. Kita jo stotelė buvo Bolivija, kurioje jo jau laukė pasala. Dar prieš patekdamas į CŽV pasalą Gevarą bandė užmegzti ryšius su Boivijos ir TSRS komunistais. Taip pat ir su Kuba, tačiau nesėkmingai. Tiesa, dalis Bolivijos komunistų prisijungė prie Gevaros armijos. Vyko arši kova su Bolivijos chuntos armija. Dabar žinoma, kad Bolivijos armiją, kaip ir visus nusikalstamus režimus bei teroristinius judėjimus Žemėje rengė, finansavo JAV karo nusikaltėliai.

1967 m. spalio 8 dieną Bolivijos džiunglėse CŽV tarptautiniai nusikaltėliai surengė pasalą , kurios metu Če Gevara buvo suimtas ir kitą dieną be teismo JAV banditų sušaudytas.

Siekiant įrodyto šio revoliucionieriaus mirtį, jo kūną JAV karo nusikaltėliai demonstravo kelias dienas viešai, (kaip jie tai darė su M.Kadafiu Libijoje - JAV-CŽV išsigimėlių firminis braižas yra tyčiotis iš visų) žmonės nuo jo galvos kirposi plaukus, kuriuos dabartiniais laikais gana brangiai pardavinėja. Visai neseniai neblogai uždirbo buvęs CŽV agentas, šios nusikalstamos egzekucijos dalyvis ir vykdytojas.

Nors jis mirė, tačiau kaip nenugalimo, karšto revoliucijos kario, pasiaukojančiai kovojusio iki pat paskutinio atodūsio už darbo žmonių išsivadavimą iš kapitalo priespaudos idėjos vis dar yra gyvos. Net ir šiais laikais jo knygos ir idėjos yra labai populiarios, o liberalizmo godumo ir niekšybės ideologijai bei praktikai patyrus absoliutų fiaską, Če socialinio teisingumo valstybės sukūrimo idėjos sulaukia vis daugiau populiarumo tarp nusivylusių ir apgautų žmonių parazitų buržujų valdomose JAV-UK kolonijose.

"Revoliucijų, per kurias nešaudoma, nebūna"
Če Gevara