Atėjo metas pasakyti NE! visokiems kirkilams, kubiliams, skverneliams ir pranckiečiams

Judėjimo „TALKA už Kalbą ir Tautą“ tarybos narys Jonas Vaiškūnas | J. Česnavičiaus nuotr.

Kalba pasakyta 2017 09 22 d. mitinge „Už baltų tautų  vienybę ir valstybinės lietuvių kalbos išsaugojimą“ prie Vinco Kudirkos paminklo.

Šiandien – istorinė diena, mes, gimtosios protėvių kalbos puoselėtojai, susibūrėme į visuomeninį judėjimą „TALKA už Kalbą ir Tautą“ tam, kad neleistumėme neatsakingiems politikieriams prekiauti ir spekuliuoti mūsų brangiausiomis tautinėmis vertybėmis politiniuose susitarimuose ir sandėriuose.

reklama

„TALKA už Kalbą ir Tautą“ imsis visų būtinų veiksmų, siekdama apginti konstitucinį valstybinės kalbos statusą Lietuvoje, ragins, spaus ir vers Seimo narius gerbti, konstitucinį lietuvių valstybinės kalbos statusą. TALKA tvirtai stovi ant bemaž 70 000 piliečių pečių, kurie pasinaudodami konstitucine įstatymų leidybos iniciatyva, Seimui pateikė Lietuvos suvereno – Tautos valią išreiškiantį asmenvardžių rašybos dokumentuose įstatymo projektą pagrįstą latviška užsienietiškų asmenvardžių rašybos patirtimi, nediskriminuojančia Lietuvos piliečių nei pagal jų kilmę, nei šeimyninę padėtį ir užtikrinančią visų piliečių lygybę prieš valstybinę kalbą.

Vincas Kudirka, būdamas jautrus lietuvių kalbos norminimo reikalui, 1890 m sudarytoje instrukcijoje „Statrašos ramščiai“ vieną skirsnį skyrė ir nelietuviškiems tikriniams vardams, rašė: „Svetimus vardus ir pavardes rašome taip, kaip ištariama, o kabėse (skliausteliuose) pridedame kaip rašoma tam tikroje kalboje…“

Tuo metu kai jau ir naujieji Lietuvos valdžios atstovai – Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis, ministras pirmininkas Saulius Skvernelis piktybiškai nepaisydami Lietuvos Respublikos Konstitucijos nei Lietuvos piliečių nuomonės vis garsiau kalba apie tariamų Lietuvos įsipareigojimų Lenkijai vykdymą ir siekia kuo greičiau įteisinti nelietuviškus rašmenis oficialiuose Lietuvos Respublikos dokumentuose, mes Lietuvos piliečiai vienijamės, kad apgintumėme savo kalbą ir tautą nuo į valdžią papuolusių lietuvių kalbos išdavikų. Atėjo metas suvienijus mūsų jėgas pasakyti ryžtingą NE! visokiems kirkilams, kubiliams, skverneliams ir pranckiečiams!

Ne – Jūs neturite teisės, tauta jūsų neįgaliojo spekuliuoti pačia brangiausia mūsų tautinės tapatybės vertybe – lietuvių kalba!

reklama

1988 m. Sąjūdžiu pradėję vaduotis iš rusiškosios sovietinės priespaudos susigrąžinome savo gimtajai lietuvių kalbai valstybinės kalbos teises.

---
LDiena.lt: Kodėl pagonimi save laikančio Jono Vaiškūno geri ketinimai - tik šuns balsas, kaukiantis tyrlaukiuose ir kodėl taip vadinama TALKA iš visų didžiųjų nuveiks lygiai nieko? Ogi todėl, kad šizofrenikų tikslai niekada nesirealizuoja ir taip ir pasilieka jų šizofreniškose svajose.

Kodėl Jonas Vaiškūnas šizofrenikas? Todėl, kad nesupranta, jog Tarybinė Lietuva - tuo trumpu istorijos periodu buvo pagrindinis LIETUVIŲ TAUTOS ypatumo ir apskritai VISOS LIETUVIŲ KULTŪROS išlikimo garantu. Visa lituanistika - tai yra LTSR nuopelnas. Visa išsaugota, suarchyvuoja, surinkta, susisteminta tautosaką ir liaudies kultūra - LTSR nuopelnas. Galų gale, VISUOTINIS RAŠTINGUMAS ir nemokamas aukštasis mokslas leido "liwinų chamams" gauti žinių ir galimybes patiems KURTI SAVO MOKSLĄ ir SAVO KULTŪRĄ.

Bet ne, šizofrenikams, kovojantiems už truputį patiuninguotą ir truputį apipjaustytą latinycą, tiesiog privalomai reikia nekęsti mūsų genetinių ir tikėjimo brolių rusų.

Tuo tarpu būtent tap vadinama "laisva smetoninė Lietuva" - buvo žydkriškčių parazitų pagalbininkas naikinant paskutinius pagonybės likučius Lietuvoje.

Paskutinis oficialus Lietuvos pagonis buvo registruotas CARINĖJE RUSIJOJE, kurioje nepaisant visko buvo religijos išpažinimo laisvė. O štai "smetoniniame rojuje" pagonims vietos jau nebebuvo. Ir tik Tarybų Socialistinių Respublikų Sąjungoje Lietuva atsikratė ideologinio žydkrikščių jungo ir bent trumpam atsikvėpė nuo jų satanistinės ir žmogiškumą niekinančios pasaulėžiūros.

Juk būtent TARYBINIAIS METAIS tautinės kultūros tyrinėjimų pagrindu atgimė dabar dar besiformuojanti ir bręstanti Lietuvos pagonybė, kurios šaukliu save laiko Jonas Vaiškūnas.

Tai pieš ką gi tu, Joneli, kovoji?

Prieš kosmopolitus, sunaikinusius LIETUVIŲ LIAUDIES VALSTYBĘ - LTSR ir svajojančius visoje buvusioje TSRS užauginti Naujosios Pasaulio Tvarkos standartus atitinkančius mankurtus?

Ar prieš SAVO TAUTOS PRAEITĮ? Prieš TĄ LAIKĄ, kurio nesulaukė kitas Lietuvių sąmonės ir sąžinės budintojas - Vincas Kudirka, kvietęs mus semtis iš jo TVIRTYBĖS?