Galimi pretekstai Amerikos-Rusijos karui

Versijos.lt: Straipsnis iš dalies paaiškina dabartinės antirusiškos isterijos kurstymo Lietuvoje priežastis.

Iškart kelios priežastys gali tapti pretekstu lokaliniam Amerikos-Rusijos konfliktui. Apie jas papasakojo Rusijos mokslų akademijos Tarptautinio saugumo instituto vadovas Aleksejus Fenenko. Pokalbyje su korespondentu ekspertas pažymėjo, kad slaptas amerikiečių ir rusų rungtyniavimas pasibaigė. „Prasideda kova be taisyklių, ir tai kur kas pavojingiau nei „šaltasis karas““. Kalbėdamas apie abiejų supervalstybių santykius, ekspertas pridūrė, kad „šiuo metu mes įžengėme į labai pavojingą laikotarpį: atsiranda priežasčių realiam susidūrimui tarp Rusijos ir JAV“.

reklama

Fenenko nuomone, karas gali prasidėti tuo atveju, jeigu šaltojo konflikto būdu šalims nepavyks išspręsti savo esminių problemų. Tačiau kalba čionai eina anaiptol ne apie Ukrainos krizę.

Labiausiai tikėtina, kad konfliktas gali prasidėti dėl Baltijos jūros. Rusijai Baltija ir viskas, kas susiję su Pabaltijo regionu – pažeidžiamiausias ir pavojingiausias taškas. Dar kovo mėnesį amerikiečių politologas Fridmanas kalbėjo, kad susigrąžinusi Krymą ir įvedusi savo kontrolę Abchazijoje, Rusija pasiekė beprecedentinės sėkmės Juodosios jūros regione. Kaip galima būtų jai atkeršyti? Didinti įtampą Baltijos jūroje. Pastaruoju metu ten prasidėjo milžiniškas antirusiškos retorikos sustiprėjimas. Kaip reaguos rusų valdžia į rusakalbių diskriminaciją Pabaltijo šalyse? Vieną gražią dieną rusai bus pastatyti prieš labai nemalonų faktą: Pabaltijyje bus išdėstyta tegu ir silpna NATO infrastruktūra, prasidės rusakalbių persekiojimai ir bus pasakyta: „Tiktai pamėginkite ką nors padaryti ir prasidės karas su visu NATO“ – samprotauja mokslininkas.

Kaip dar vieną potencialų pretekstą politologas paminėjo Švedijos ir Suomijos įstojimo į NATO galimybę. Ekspertas pažymi, kad bėgant metams, Rusijos santykiai su Švedija tiktai blogėja ir to pavyzdžiai – incidentai oro erdvėje ir „paslaptingų povandeninių laivų“ paieškos. Rusijai Švedijos ir Suomijos neutralitetas turi kritinę reikšmę. Priešingu atveju kils grėsmė jūsų suisiekimui su Kaliningrado sritimi. Rusijai bus pasakyta: „Arba karas, arba padarote kokių nors nuolaidų, jeigu jums, žinoma, reikalingas laisvas susisiekimas su Kaliningradu“. Tokią grėsmę visada reikia turėti galvoje.

reklama

Trečiu pretekstu karui pradėti ekspertas laiko galimus mėginimus pakeisti valdžią Baltarusijoje. Fenenko nuomone, tokiu atveju bus labai svarbi Rusijos reakcija į įvykius.

Ekspertas pabrėžia, kad pirmą kartą nuo šaltojo karo laikų atsirado teritorinių ginčų tarp JAV ir Rusijos. Siena, einanti per Beringo jūrą, ginčai dėl Čiukčių jūros, šelfo zonos pasidalinimas ir, pagaliau, tai, kad JAV nepripažįsta Ochotsko jūros statuso Rusijos-Japonijos teritorinio ginčo kontekste. Prie to galima pridėti JAV žiniasklaidoje skambančius samprotavimus, kad būtų neblogai Tolimiesiems Rytams įstoti į Azijos-Ramiojo vandenyno ekonominę sąjungą atskirai nuo Rusijos. Štai ten, Ramiajame vandenyne, ir reikia laukti lošimo prieš Rusiją.

Atskiro dėmesio vertas ir Arktikos įsisavinimas. Pastaruoju metu ši tema pateko į federalinę Rusijos dienotvarkę. Tačiau problemos priežastis – anaiptol ne naftos ir dujų atsargos.

Arktika – rusų strateginių branduolinių pajėgų pagrindas. Pagrindinis JAV uždavinys – susiaurinti rusų Šiaurės laivyno akvatoriją tiek, kad bus nebeįmanoma laikyti ten atominių povandeninių laivų. Dešimt metų Rusija pasikliovė dialogu su Norvegija ir stengėsi, kad ši šalis atsisakytų bendrų visam NATO nuostatų, tačiau 2011 ir 2012 metai parodė, kad norvegai nestos skersai kelio Šiaurės Atlanto aljansui. Dabar Rusija bando kontaktuoti su Danija, bet kol kas nelabai kas gaunasi.

Būna situacijų, kai karo išvengti neįmanoma. Stalinas 1934 metais paklausė vieno Vokietijos diplomato: „Ar kariaus vokiečiai, prisimindami I Pasaulinio karo siaubą?“ Vokietis jam atsakė labai aiškiai: „Jeigu įsakys – kariausime!“

www