Demokratija - mirties santvarka

Senovėje, kai žmonės buvo pakankamai nupuolę ir jau egzistavo demokratija, pasaulyje nebuvo geresnio būdo kaip pilietį kuris nusikalsdavo valdžios priimtoms normoms trumpam izoliuoti (palikti vienumoje). Bet štai šiame laikmetyje, kai technika pažengusi, dirba psichologai, dirba sociologai ir dar dirba bala žino kas, neverta piliečiui atiminėti laisvę, paliekant jį vieną su savimi. Bet kuriuo atveju toks laisvės suvaržymas žemina asmens orumą, pasitikėjimą savo valstybe, jos institucijomis. Taip pat išmoko pilietį papildomų būdų kaip nusikalsti valdžios išleistoms normoms.

Kalėdamas pilietis išmoksta ne ko nors gero – anaiptol, jį kalėjimo bendražygiai išmokina dar daug papildomų veiklų kurių valdžia netoleruoja. Kodėl valdžia? Ogi todėl kad įstatymų neleidžia Tauta, bet juos leidžia išskirtinai   valdžia. Kodėl valdžiai naudingi kalėjimai – o tam kad tokiu būdu galėtų “teisėtai” represuoti savo piliečius užuot juos edukavę, mokę gėrio. Kalėjime būsi neklusnus – gausi nuo prižiūrėtojo “lazdų”. Visur kalėjimuose agresija.

Klausimas ar galima perauklėti žmogų - su prievartos ir agresijos pagalba padaryti jį geru? 

– Aišku kad ne. Tai ko siekia mūsų demokratinė valdžia?!! Pas mus sakoma: viskas leidžiama kas nedraudžiama. Kas nedraudžiama žino visi žmonės, o kas draudžiama žino tik nedaugelis, tas “elitas” kuris iš to “žinojimo” sau duoną pelnosi, (kiek žinia gaudami atlygį ženkliai didesnį nei visa likusi tautos dalis) ir vėl – kitų kruvino darbo sąskaita, pinigus atiduodant ne savanoriškai o atimant “teisiniais būdais” kuriuos vėl sugalvojo ne patys žmonės, kažkas vietoje jų sugalvojo. Tai teisininkai, prokurorai ir teisėjai, advokatai kurie dažnai išmano tik “savo srities” teisę (valdžios išleistus įstatymus), nors “pilno paketo” kurį neva demokratijoje turi žinoti kiekvienas pilietis, jie paprastai nežino. Todėl gerb. Baltarusijos Prezidento pavyzdžiu, kurio “diktatoriškosios, vos ne teroristinės” pavyzdžio jėgos čia ko gero ir neužteks, turbūt reikėtų vaikus demokratiškai nuo pat pirmos klasės ruošti būti demokratiniais piliečiais, pilietinės visuomenės sraigteliais. 

reklama

Tautine visuomene (dar tiksliau Tautos bendruomene) čia specialiai nepavadinu, nes tai jau būtų per daug teigiamas pavyzdys ir čia visai netinkamas. Tie partinės visuomenės (sumaišius įvairių tautų piliečius į bendrą katilą ko gero juos jungtų tik bendra valdžia ir jos snarglėtos išnaros - įstatymai) būsimi piliečiai tai yra mūsų vaikai, būsimi sistemos varomieji sraigteliai racionaliai būtų ruošiami taip: pirmiausiai po A B C D raidžių išmokimo vaikelis turėtų mokytis tuometinių valdžios įstatymų ir poįstatyminių aktų. Kodėl pavyzdžiui ne matematikos ar gimtosios kalbos? Todėl kad nemokėjimas gerai skaičiuoti suaugusio piliečio “neįkiš” į kalėjimą ar nenusiurbs jo kraujo (kruvinu prakaitu uždirbtų pinigų reikalingų pragyvenimui), gimtosios kalbos prastas rašymas ar neraiškus skaitymas negrąsins bauda atimant pinigus ar kalėjimo dvoku taip pat. 

Bet antai valdžios prigalvotų įstatymų nežinojimas nuo atsakomybės neatleis. Visa tai galioja ir kiekvienam “negramatnam” šiandienos įstatymuose žmogui. Visai kaip Demokratijos lopšyje – Viduramžiais. Kad ir už kiekvieno “po nakties išleisto” įstatymo nežinojimą šiandienos žmogui realiai grąsinama teisine atsakomybe. O kur dar teismų savipakankamas savavališkas interpretavimas įstatymais, įvairių “Dvasių” vaikymasis? Juk žmogus be visa ko yra ir fizinė būtybė, kuri gyvena fiziniame pasaulyje, kurį būtent ir apibrėžia krūvos įstatymų ar visokiausių per eilinę seimo pilnaties sesiją prinarpliotų poįstatyminių aktų. Kodėl jie nenugula į pirmaklasių moksleivių vadovėlius? Matyt Lietuviškoji demokratija dar nepasiekė savo “kulminacijos” ar “efektyvaus darbo su Tauta viršūnės” ir laikui bėgant ši visuomenės bėda ir spraga bus ištaisyta, sulopyta. 

1992 m. daugelis Lietuvos žmonių balsavo UŽ LR Konstituciją. Žinoma ne jie patys ją sugalvojo ir surašė. Tai padarė kiti už juos. Bet tai buvo rimtas argumentas prieš visus galimus agresorius ir nedraugus, jei šie vieną dieną imtų išoriškai ar iš vidaus, tai yra valdžios pagalba griauti tuometinę Lietuvą, ką turėsianti visuomenė daryti, kuria kryptimi veikti. Bet niekas tuomet nemanė kad tas jų naivus noras patvirtinus LR Konstituciją, galios tik tol kol galios ši anuometinė Konstitucija su visais anuomet patvirtintais straipsniais. Bet Lietuvos valdžia ilgai nelaukus ėmė neleistinai pati keisti svarbiausią Lietuvos įstatymą kurį priėmė kaip skaitoma visa Lietuvių Tauta, visi Lietuvos Žmonės. 

reklama

Todėl jau po pačio pirmo neteisėto LR Konstitucijos pakeitimo, nedavus teisės išreikšti valios visai mūsų Tautai, Lietuvos valdžia savo poelgiu tapo neteisėta. Raginu ir šiandien ją laikyti neteisėta kaip teisių perėmėją anos valdžios, nes ana valdžia neištaisė savo klaidų prieš Jus mieli Lietuvos Žmonės – valdžia nesiskaitė ir šiandieninė taip pat brutaliai nesiskaito su Lietuvių Tauta – Lietuvos Žmonėmis, jų tikraisiais norais ir siekiais! Anuometinė Lietuvos valdžia net išleido pinigus “Litą”, kad mes Lietuvos piliečiai jaustumėmės tikrai laisvi, niekam nepataikaujantys ar neskolingi. Pasiruošėme gyventi autonomiškai, kaip laisvi žmonės, nuo amžių mums priklausančioje teritorijoje, ar jos dalyje.

Po nepriklausomybės mums buvo Landsbergių pasiūlyta užtiuninguoti Tarybinę vienpartinę Demokratiją, ir še tau vėl ant demokratijos grėblio užlipome: štai praėjus dvidešimčiai su virš metų tos visos iliuzijos aritmetine progresija viena po kitos ėmė žlugti. Demokratija daugeliui tautiečių šiandien kaip rakštis gerklėje – nei išspjausi nei prarysi – o pykina. Kartą paėmei į burną – ir atrodo amžiams! Nedažnai tūlas lietuvis susimąsto apie demokratijos kilmę ir ją išradusius, sugalvojusius asmenis kaip galimą įrankį per pinigus valdyti ištisoms Tautoms, apjungus jas į ištisą matricą – dėlei savo darbo patogumo. Bet gal apie tai kitą kartą. Beje kam labai įdomu, ir norisi sužinoti nedelsiant “čia ir dabar“, tegu patys tai susiranda, nes kaip jau visos praktikos rodo, jog nemokamai dalinami perlai būna neapgalvotai lengvai išvemiami, jeigu tik jie nėra uždirbti paties žmogaus kruvinu  prakaitu.

Šiandieną Lietuvoje prikurta krūvos visokių “valdiškų” įstaigų ir organizacijų kurios “minta Lietuvos žmonių krauju” , kurios įsisiurbę kaip erkės gerte geria it kraują, visų uždirbtus pinigus, deja nepasisotina. Priešingai, dar eina skolintis! Retas “donoras” sutiks paskolinti pinigų, jei ko lygiaverčio ar dar gi vertesnio nesitikės gauti mainais ateityje. Tokią matau Europos Sąjungą.

Mūsų varganais pinigais, arba krauju, pasigėrę kariuomenės, policijos, kitos greito reagavimo struktūros, kurios dirba tik tai valdžiai, kuri tik pati viena užsislėpus be mūsų galvoja ir priiminėja įstaymus, kokių reikia jai, ar jų tikriesiems šeimininkams. Visuomenė, tiksliau Tautinė Bendruomenė – Lietuvos žmonės ir jų norai jiems paprasčiausiai neįdomūs. Man taip atrodo. Kuriamos įvairios grėsmės, kurias sugalvojo ta pati valdžia, bet ne Tauta. Vieną kartą išdrįskime savęs paklausti ar dar esate tikrasis Lietuvos šeimininkas? Kuriuo keliu paslapčia nudulkėjo Lietuvos laisvė ir nepriklausomybė?

Tad gal nustokime gainioti valdžios pučiamus vėjus ir vieną dieną imkimės darbo. Darbo, kuris sukurtų tikrąją pridėtinę vertę visų pirma mums kiekvienam,  paskui savo šaliai, bet ne pinigų ištroškusiai nepasotinamai Briuselio pinigų surinkimo kasai, ar nuolat ištroškusioms šaltoms ir “alkanoms” Seimo arterijoms.