Lietuvoje parduodamas prastesnis maistas nei Vokietijoje

Sausainiai, archyvinė nuotrauka

Tyrimas atskleidė, kad vieno prekės ženklo maisto produktai Vokietijoje ir Lietuvoje pastebimai skiriasi, ir visai ne Lietuvos naudai

VILNIUS, rugsėjo 19 — Sputnik. Atliktas tyrimas atskleidė, kad iš 33 rūšių maisto prekių, įsigytų Lietuvoje ir Vokietijoje, net 23 skiriasi sudėtimi, skoniu, spalva ar konsistencija, praneša Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT).

"Vokietijoje produktai mažiau chemizuoti, mažiau dažiklių, naudojamas cukrus, o ne saldikliai, vietoj pigaus palmių aliejaus bulvių traškučiams skrudinti — saulėgrąžų aliejus. Šiuos skirtumus galima pastebėti ne tik laboratorijos tyrimų metu, bet ir skaitant produktų sudėtis smulkiu šriftu ant pakuočių", — teigia VMVT Maisto skyriaus vedėjos pavaduotoja Loreta Mačytė.

Spaudos konferencijos metu VMVT direktorius Darius Remeika pareiškė, kad sausainiuose "Milka", kuriais prekiaujama Vokietijoje sudėtyje turi 35% šokoladoo granulių, Lietvoje — 32%, lazdynų riešutų pastoje "Nutella" atitinkamai 7,5% ir 6,6% mažo riebumo pieno miltelių.

reklama

Žemės ūkio ministras Bronius Markauskas nįvertino tokią situaciją kaip "neskanią" ir pažadėjo kartu su kitomis ES šalimis kreiptis  šiuo klausimu į Europos Komisiją.

"Jei vartotojas perka visoje Europos Sąjungoje žinomą produktą, jis natūraliai viliasi, kad ragaus tą patį nuo Vilniaus iki Lisabonos, ir gamintojai turi tai užtikrinti. Nemanau, kad kokybiškesnių ingredientų naudojimas drastiškai pabrangintų gamybą", — komentuoja šiuos skirtumus ministras.

Anksčiau Višegrado grupės ministrai pirmininkai ragino Europos Komisiją ES mastu įvesti bendras taisykles, kurios užkirstų kelią "antros rūšies" produktų pardavimui.

Neseniai panašūs skandalai nuvilnijo Centrinės Europos valstybėse — Slovakijoje, Vengrijoje. Į tai savo metinėje kalboje praėjusią savaitę atkreipė dėmesį ir Europos Komisijos pirmininkas Jeanas-Claude`as Junckeris.

Identiškus produktus, tačiau prastesnės kokybės, teikia milžiniškos korporacijos į Višegrado grupės šalis. Ekspertai teigia, kad skiriasi ne tik skonis, tekstūra ir spalva, bet ir dalis gamyboje naudojamų mėsos, žuvies ir vaisių.

Vadinamosios dvigubos kokybės maisto produktų problema buvo iškelta dar rugpjūčio pradžioje. Teisingumo ir Žemės ūkio ministerijos, Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnyba ir Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba aptarė prastesnę lietuviškų produktų kokybę palyginus su kitomis ES valstybėmis.

Tada Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos atstovai informavo, kad Lietuvoje yra atliktas kai kurių mūsų šalyje ir kitose ES valstybėse parduodamų maisto produktų sudėties tyrimas ir nustatyta nemažai sudėties skirtumų.

Pavyzdžiui, Lietuvoje parduodamuose kai kuriuose produktuose yra daugiau riebalų, saldiklių, mažiau kakavos negu analogiškuose gaminiuose, kurių galima įsigyti Didžiojoje Britanijoje, Vokietijoje ar Austrijoje.

Liepos pabaigoje ES valstybės narės gavo trijų Europos Komisijos komisarų pasirašytą laišką, kad visoje Europos Sąjungoje bus siekiama nustatyti vienodus maisto produktų kokybės tyrimo metodus ir taip spręsti klausimą dėl dvigubos kokybės maisto produktų problemos.