Slovakijoje vyksta referendumas dėl homoseksualizmo propagandos uždraudimo

Šiandien, 2015 vasario 7-tą dieną Slovakijoje vyksta „referendumas dėl šeimos išsaugojimo“. Jo iniciatorius yra Aliancia za rodinu (Sąjunga už šeimą), sugebėjusi surinkti pakankamai parašų referendumo suorganizavimui (virš 408 000).

Slovakai referendume atsakinėja į šius klausimus:

1. Ar pritariate, kad apart vieno vyro ir vienos moteries sąjungos jokių kitų asmenų sugyvenimas negalėtų būti pavadintas santuoka?
2. Ar pritariate, kad tos pačios lyties poroms ar asmenų grupėms negalėtų būti leista vaikus įsivaikinti ir juos auklėti?
3. Ar pritariate, kad mokyklos negalėtų reikalauti, kad vaikai dalyvautų pamokose, kurios būtų skirtos seksualiniam auklėjimui ar eutanazijai, jei jų tėvai ar patys vaikai nepritaria pamokų programai?

Aišku, kad tuoj pat prasidėjo kritikos banga.

http://media.lrytas.lt/2015/2/7/99183.mp4

Esą referendumas yra viešų lėšų švaistymas. Na, apie viešų lėšių švaistymą galime kalbėti pagalvoję apie naujų ir nemokamų būstų čigonams (liūdnai pagarsėjusiame Košice miesto rajone Luník IX bus statomi namai kaip kompensacija už tų daugiabučių, kurias Ciganai taip sunaikino, kad jie dėl saugumo turėjo būti nugriauti), arba trečiojo sektoriaus finansavimas (NGO), net nekalbant apie tai, kiek mūsį „liaudies atstovai“ išvogė per strateginių valstybinių kompanijų prichvatizavimą (dujų kompanija, elektra, Slovakijos telekomunikacijos, įvairių privatinių sveikatos draudimo kompanijų atsiradimas, laipsniškas privatinių transporto kompanijų įsigalėjimas Slovakijos geležinkeliuose…), mokesčių vengimą dėl mafiozų ir „investicinių grupių“ bei valstybės investicinių projektų ir eurofondų išvogimą.

reklama

Klausimai referendume yra nepagrįsti, nereikalingi, „nesuprantamai formuluoti“. Tiesa, socialdemokratų vyriausybė praeitais mėtais grynai populistiniais sumetimais balsavimu pasiekė konstitucijos pakeitimą, kuris į konstituciją įterpia nuostatą, kad santuoka yra vien vyro ir moters sąjunga.

Bet ta pati vyriausybė tyliai, t.y. be viešų diskusijų, tarsi tik „tarp kitko“ praleido Europos Sąjungos (ES) primestas „vaikų teisių išsaugojimo nuostatas“, kurios yra dalis kažkokios supuvusių Vakarų įkvėptos „tarptautinės sutarties“, pagal kurią vaikų atėminėjimas iš šeimų yra jau visiškai įprastas dalykas, taip suteikiant galymybę juvenalinei justicijai klestėti ir buvusio Rytų bloko šalyse (šalyse kaip Norvegija ir kt. šitokie vaikai būna atiduodami lytinių ištvirkėlių „globon“).

Referendumas „skaldo tautą“ – taip teigia žmonės, kuriems paprastai ant „tautos“ yra visiškai nusispjauti. Be to, čia aiškiai matosi, kas ką palaiko – ar normalius žmonių santykius, ar Vakaruose išsikerojusį sodomijos kultą.

Seksualinis švietimas mokyklose yra neva reikalingas, nes „vis dar geriau, nei tada, jei vaikai tuos dalykus sužinotų iš kunigo, arba iš draugų.“ Deja, šioje sistemoje vaikų sąmonė būna seksualizuojama nuo ankstyvo amžiaus – per televiziją, internetą, populiariąją muziką muziką ir, pagaliau, per draugus.

Bet iki šiol tai visada būdavo lyg ir kiekvieno vaiko bei jo tėvų reikalas, kaip į tokius dalykus reaguos. Seksualinis švietimas mokyklose propaguoja lytinio ištvirkimo bei „lengvabūdiškumo“ kultūrą, platinamą iš tokių Vakarų šalių, kur jau pagrindinėje mokykloje vaikams aiškinama, kad sodomija yra normalus dalykas, kad kiekvienas neva turi homoseksualizmo požymių, kur yra rodoma kaip masturbuotis, kaip naudotis prezervatyvais, kur vaikams net rodomos parodos kaip Prancūzijoje, arba kaip Vokietijoje nepilnamečiai gali įsigyti taip vadinamą „prezervatyvų vairuotojo pažymėjimą.“

Šitas gali baigtis tik tuo, kad vaikų tarpe plis palaidas seksualinis elgesys, ką bekalbėti apie populiarėjančius lytinius nukrypimus.

Referendumas yra krikščionių fundamentalistų kampanija. Nors bažnyčia vis labiau ir labiau pataikauja homoseksualizmo propaguotojams, vis dėlto nemažai kunigų bei klerikalinės pakraipos veikėjų kritikuoja šiuos degeneratyvius reiškinius. Tačiau būtina pabrėžti, jog jie kritikuoja toli gražu ne tikrąsias problemos priežastis – santvarkos keliamąbei skatinamą žmonių susvetimėjimą ir kapitalizmo lemiamą besaikio vartojimo (taigi, ir gyvenimo suprekinimą) kultūrą – bet tiktai metafiziškai interpretuojamą moralinį nuosmukį. Tačiau referendumą palaiko platus organizacijų spektras, pavyzdžiui. Mariano Kotlebos partija „Mūsų Slovakija“.

reklama

Homoseksualistai jaučiasi diskriminuojami bei engiami. Visada buvo, yra ir bus šitokių sutrikimų turinčių žmonių, su kuriais turėtų būti elgiamasi humaniškai ir padoriai, atsižvelgiant į plačiosios visuomenės interesus. Tačiau šiuolaikiniame Vakarų pasaulyje homoseksualistų problemos yra ne tiktai politizuotos, bet ir iškreiptai pristatomos, siekiant paversti homoseksualizmą „norma“ ar netgi „mada“, skatinama savotiška homoseksualizmo subkultūra, netgi ideologija. Tuo tarpu kova prieš plintantį visuomenės išsigimimą nereiškia jokio engimo pačių homoseksualistų atžvilgiu, bet paprasčiausią visuomenės interesų apsaugą.

Yra geriau, kada vaiką pasiima homoseksualistai, kurie neva su meile juo rūpintųsi, nei kad vaikas turėtų vienas augti vaikų namuose. Tai – dar kitas sofizmas – juk kone visi vaikai iš vaikų namų sako, kad jie geriau liktų vaikų namuose, nei gyventų su homoseksualistais. Verta pridurti, kad šitas tyrimas tarp vaikų namų gyventojų turėjo būti padarytas slaptai, nes valstybės organai sako, kad tokių klausimų ar tyrimų tarp vaikų daryti negalima, nes jie bus traumuojami.

Dar  ignoruojamas faktas, kad Slovakijoje jau daug bevaikų sutuoktinių eilėmis laukia galimybės įsivaikinti. Jie turi pereiti išsamius psichologinius tyrimus bei apklausas, jie turi iškęsti valstybės organų veikėjų apsilankimus jų namuose, kad būtų išnagrinėta, ar sąlygos tikrai tinkamos vaiko auginimui.  Nėra jokio reikalo šias eiles išplėsti vaikų „ugdymu“ užsiimti susigalvojusių lytinių ištvirkėlių.

Ši tema yra ir pagrindinis propagandinio vaizdo įrašo motyvas, kurį sukūrė referendumą iniciavusi organizacija su angliškais subtitrais, sulaukęs daugybės patyčių iš referendumo priešininkų.

Šiaip ar taip, ši tema pakurstė karštas diskusijas. Homopropagandininkams  būdingas visiškas kontrargumentų ignoravimas ir savo oponentų šmeižimas tariamu „neapykantos kurstymu“; Liberastai ir iškrypimų propaguotojai ragina referendumą boikotuoti, kad jame nesudalyvautų 50% elektorato ir, kad jis tuo būdu liktų negaliojantis.

Čia pasirodo, kad sistema orientuojasi į tai, kad galėtų daryti kuo didesnį įtaką vaikams. Siekiama suformuoti nemąstančių, netgi lytiškai iškrypusių biorobotų masę, kuri sudarytų idealią „mėsą“ „vartotojų“ visuomenei formuoti – girtuokliaujančių, paleistuvaujančių, nuo „Iphon’ų“ ar „Ipad’ų“ negalinčią atlipti zombių kartą – link ko ir yra einama šios santvarkos gyvavimo sąlygomis.

Reikia suprasti, kad visa tai yra sistemos veidrodis, o paminėtos problemos yra tik simptomai. Ir Romos imperijoje klestėjusiai vergovinei santvarkai degraduojant bei išsigimstant plito analogiški lytinio bei moralinio degradavimo reiškiniai, kokius šiandien matome Vakarų pasaulyje.

Skirtingai nei mano daugelis pagrįstai tokiais reiškiniais nepatenkintų žmonių, jokios kosmetinės išsigimstančio kapitalizmo sistemos „reformos“ čia negalės padėti – kaip ir Roma, taip ir globalinė kapitalo diktatūra privalės sugriūti. Tuo tarpu mes, kaip ir visi geros valios ir sveiko proto žmonės privalome nenuleisti rankų, bet šviestis ir šviesti kitus, organizuotis ir nuosekliai dirbti bei kautis dėl geresnio ateities pasaulio sukūrimo.