„Vilniaus Liaudies Respublika” – kontržvalgybos projektas prieš Lietuvos kairiuosius

Nuotr.: Arvydas Anušauskas Lietuvos kariuomenės atsargos leitenantas, siūlo susemti Žilviną Razminą, Lietuvos kariuomenės kūrėją, ir Giedrių Grabauską, Lietuvos kariuomenės buvusį savanorį, nesusimąstydamas: kodėl šie vyrai mūrai ąžuolai išėjo piketuoti prieš Lietuvos okupaciją? 

Pasak nei tai vedusio, nei tai išsiskyrusio istorijos studenčių lepinamo geriausio Vakarų “demokratijos” atstovo Lietuvoje, – Arvydo Anušausko, – Lietuvai iškilo grėsmė nacionaliniam saugumui! Rusų slaptosios tarnybos prakeiktų lenkų rankomis “ima Lietuvą”, kuria “Vilniaus Liaudies Respubliką”, mūsų šaliai – krachas! Lietuviškojo Maidano tetrūksta, ir Lietuvos Dalia be problemų sarginius greitojo reagavimo šunis paleis nuo grandinės.

Nieko sau scenarijus. Pone Anušauskai, ar teko jums Lietuvos Respublikos Konstituciją pačiupinėti? Ypač 137 straipsnį – “Lietuvos Respublikos teritorijoje negali būti masinio naikinimo ginklų ir užsienio valstybių karinių bazių“.

Neteko? Paprastus piliečius, kuriuos jūsų draugiškos aplinkos, galimai kontržvalgybos, nežinia, kokiai valstybei atsidavusios, vyrukai tampo po teismus, o Monikutės redaguojamas “Delfi” su ištikimuoju tarnu Š. Černiausku paskelbia už įstatymo ribų. Tai kaip čia gaunasi? Stojimo į NATO referendumo nebuvo, iš vienos sąjungos, tarybų, kurioje atsidūrėme prievarta, patekome į kitą, vėl nežinią, kokią, – gynybinę AR puolimo,  – ir, tarsi to būtų maža, abejoti narystės naudomis/žalomis, pasirodo, yra grėsmė nacionaliniam saugumui? Čia net konstitucinių “dvasių” tėvui p. Kūriui slėptis.

Referendumą dėl stojimo į NATO jūs organizavote? Ne! Tai kodėl skelbiate raganų medžioklę Lietuvoje, jeigu būrelis vargšų mąstymo gebėjimo nepraradusių žmonelių susigalvojo išsakyti savo nuomonę klausimais, kuriuos jiems garantuoja Pagrindinis šalies Įstatymas? Norite pasakyti, kad Lietuvos Dalios vieno ištikimiausių tarnų – Šarūno Černiausko – publikacija, nukreipta prieš Žilvino Razmimo vadovaujamus tautinius socialistus, gimė atsitiktinai?

reklama

Praeitais metais Lietuvos kariuomenės vadas generolas marojas Jonas Vytautas Žukas nedviprasmiškai davė tautai suprasti: NATO greitojo reagavimo pajėgų atvykimo laikas yra nuo 2 savaičių iki 2 mėnesių. Per porą savaičių Lietuvėlėj neliktų akmens ant akmens, jeigu mistiniai “žalieji žmogeliukai” staiga Šiaurės miestelyje pasirodytų.

Tačiau abejoti naryste NATO, – grėsmė nacionaliam saugumui, ir taškas!

Ir kaip čia taip atsitiktinai sutapo, kad tiek prieš Žilviną Razminą, tiek prieš aną neva Lietuvos konstitucinę sąrangą sugriausiantį neva Rusijos specialiųjų tarnybų sukurtą projektą “Feisbuke” susivienijo tiek “pažangiosios” valstybės jėgos, tiek “laisvo žodžio” priešas Nr. 1 – “Delfi”? Visi vienu metu! Imperija kontratakuoja! Kaip manote, p. Anušauskai?

Gabi ta mūsų kontržvalgybos už virvučių tampoma valdžiukė dirbtinių priešų ieškoti: na, yra lėšų, reikia jas kaip nors įsisavinti. Taip ir gimsta šimtakilometriniai bylos tomai Eglei Kusaitei, Žilvinui Razminui ar pulkininkui leitenantui Sauliui Vitkui.

Prasti tie mokiniai, kurie istoriją užmiršta. Vėliau kartoja tas pačias klaidas, tik pasekmės – trigubai skaudesnės.

Buvusiam Aukščiausiosios Tarybos apsaugos skyriaus vadui Artūrui Antanui Skučui savu laiku mūsų nuostabi valstybė buvo sukurpusi net 21 bylos tomą. Pats p. Skučas iki šiolei nesupranta, kodėl jį kelerius metus po įvairias instancijas tampė aklosios Temidės tarnai. Mano galva, – mąstė jis per daug laisvai, pastojo kelią tam pačiam, kurį ir saugojo, – Vytautui Landsbergiui, tai anas su Audriumi Butkevičiumi galimai susičiulbėjo, ir hop, – apsaugos skyrių išvaikė. Ne vienas buvęs apsaugos skyriaus darbuotojas A. Skučo knygoje “Pėstininko užrašai” mini, jog, taip sakant, “pasikeitus valdžioms”, skyrius tarsi apmirė, nebuvo, ką veikti. Jame dirbusius vyrus ir moteris atrinko ne šiaip sau. Visų pirma, – patriotai, savo srities specialistai, didelis dėmesys kreiptas į asmenines, dalykines savybes. Ir būtent tokiais principais personalą formavusio apsaugos skyriaus vado Lietuvai neprireikė.

Na, gavo p. Skučas 2010 metais medalį nuo Lietuvos Dalios, ir viskas.

Šiandieninėje Lietuvoje regime analogišką situaciją, – Europoje bręsta karas, reikia įsisavinti milžiniškas sumas pinigų, vienus nustumti, kitus išaukštinti, pasidalinti galios pozicijomis, todėl mūsų slaptąsias tarnybas ištiko eilinė isterija.

Tarsi maža būtų “Delfių” Monikutės ir Černiausko, ponulio Anušausko karo kurstymo poziciją stiprina ir LNK televizija. Kaune pedofilijos skandalo metu kažkas atsitiktinai ant namo sienos nupaišė – “LNK – pedofilų televizija”. Šiomis dienomis LNK savininkas Darius Mockus, kaip ir prieš nepilnus trejus metus, dar neužmiršo, ir kur šiltesnis vėjas pučia, – ar iš Prezidentūros, ar iš subinės. Antai 2012-ųjų spalį LNK televizija cenzūravo Tomo Dapkaus vedamą laidą “Alfa savaitė”. Joje buvusi Seimo pirmininkė Irena Degutienė guodėsi nusivylimu mūsų valdžia, išsidavė apie sekamus Seimo narius, net apie jos senos mamos skambučių klausymąsi.

Oligarcho p. Mocko vadovaujama LNK TV nesnaudžia: piketo prieš okupacinę JAV kariuomenę Lietuvoje dalyviams… grės baudos. Už žodžio laisvę! Vat taip vat. Žilvinui Razminui, piketuotojams, dar keletui jų draugų – po keletą ikiteisminių tyrimų. Mockui, Anušauskui Lietuvos Konstitucija – nė motais.

Ko siekia tokiais aktyviais “demokratinių” procesų stiprinimo veiksmais spėrieji kontržvalgybos režisieriai? Mano galva, nušauti keletą zuikių vienu metu.

Pirma, kad surengtumei Maidaną Lietuvoje, aršius kairiuosiuis ir ramybės drumstėjus, na, visus tuos, kurie netiki krizes suvaldančiais politikais, būtina nustumti kuo toliau iš viešumos, apkartinti gyvenimą popierinėmis bylomis, sužlugdyti finansiškai, supjudyti tarpusavyje. Geriausias tokios ardomosios veiklos pavyzdys – Sąjūdis.

Antra, tautos, stiprios dvasiškai, puolamos atviru karu, pavyzdžiui, musulmonų valstybės, gaminant juose “teroristus” bei šiurpinant pastaraisiais “laisvąjį” pasaulį. Šalys, nors ir nepalaužtos dvasios, tačiau silpnos viduje, užkariaujamos mistiniais “žaliaisiais žmogeliukais”, keliant politines sumaištis bei kitomis CŽV ne užvakar sukurptomis strategijomis, pvz.: konkrečioje valstybėje “demokratiniuose” rinkimuose pastatant “savą” kandidatą (CŽV puskarininkį, “užstringančių kompiuterių” specialistą Valdą Adamkų), išžudant politinius priešus (Pietų Amerikos atvejis) arba paskelbiant KGB agentais, pvz.: Kazimieros Prunskienės šmeižtas.

reklama

Trečia, kuriant dirbtinius priešus ir menamus konfliktus – kad ir ta “Feisbuko” nesąmonė “Vilniaus Liaudies Respublika” – masių dėmesį galima lengvai atitraukti nuo realių problemų valstybėje, pvz.: nedarbo ar emigracijos. Tik portalas “Delfi” sugeba ryte paskelbti raganų medžioklę, o po pietų štai jau džiaugiasi savo 15-ojo gyvemimo akimirkomis. Ir kad kažkokie vargšai “NATO-LAUK” demonstrantai porą metų kankinsis teismuose, žmonėms greitai bus vienodai. Paprasčiausiai nebus kam anų likimo nuskriaustų brolių prisiminti.

Ketvirtta, žvelgiant ilguoju laikotarpiu, dirbtinių priešų paieškos, “aktualių mėnėsio skandalų” kūrimas padeda pasiekti pagrindinį nematomų saugumo kardinolų diriguojamo koncerto tikslą – išlaikyti valdžią savo rankose. Arba, kaip taikliai prieš keletą metų rašė vienas kiečiausių kairiųjų idealogų Lietuvoje a.a.Vilis Normanas, – kad žmonės ir toliau gyventų melo karalystėje – “Matricoje:

“Atsakymų toli ieškoti nereikia: šiuo metu pagrindiniai ir tautai labiausiai rūpimi klausimai turėtų būti susiję su energetika: VAE, Klaipėdos dujų terminalu, nuolatiniu reiškiniu tapusiu skolinimusi, vis didėjančia ekonomine katastrofa. Garliavos istorija padeda nukreipti dėmesį, nes žmonės negali ir jai likti abejingi”.

Teisininkė Kristina Sulikienė pabrėžia tris būtinas dedamąsias, kad asmenį padarytų valstybės priešu:

1. Ryšiai su priešiška valstybe.
2. Nuolatinės užduotys iš šaltinio.
3. ...

Deja, mūsų “demokratinei” valstybei žvalgybos vadovėlių teorija – nė motais.

“O jeigu dar apsirūkę studentai, paremti “Philip Morris Lietuva”, sudaro kažkokį sąrašiuką – ir būtinai pagal R. Juknevičienės ir V. Landsbergio prerogatyvas – tai visi šitie “www” gali būti uždaryti, nes apsirūkę studentai pagal kažkokį algoritmą tokį sąrašą gavo […] Kaip jie sudėjo į vieną krūvą ir kairiuosius, ir dešiniuosius, ir karo šalininkus, ir pacifistus – mįslė.

Viena aišku – agentams nebereikia nei ryšių, nei pinigų, nei užduočių, o kvailiams nebereikia logikos dėsnių. Protas nebereikalingas”, įsitikinusi bendramintė.

Pone Anušauskai, ar jums protas reikalingas? Po paskutinių jūsų komentarų drįsčiau teigti priešingai. Kaip dėl sąžinės? Naivokas klausimas, žinau. Žmonės tiki, jog Dievas gailestingas, tad kas aš toks, kad jus pasmerkčiau.

Visi žino posakį “revoliucija suryja savo vaikus”. Bet kad demokratija šitaip išalkusi, nieku gyvu nebūčiau patikėjęs.

Ir tegul nustoja virkauti portale “Delfi” jaunuolis “lopatologijos” būsimas profesorius Vytautas Sinica. Tai jam užkliūva, kad istorija klastojama, tai genocido ir rezistencijos centras blogai dirba. Kai 1996-aisiais to centro geriausius darbuotojus išvaikė Vė Vė fon Landsburgas, koks tikslas aimanuoti, kad istoriją visokie anušauskai su bumblauskais pagal savo partorgų įgeidžius kaip nori, taip klijuoja. Ne tas knygas skaitote, kolega.

O jūs, ponuli Anušauskai, ir toliau rašykite savo beverčius vadovėlius, atsiprašau, istorijos knygas. Nes jūsų venomis tyvuliuoja mėlynas kraujas, tad kur mums, paprastiems mirtingiesiems, suspėti į Šv. Gabrieliaus palaimintą “naujųjų lietuvių”, atsparių korupcijai, pažangųjį XXI amžiaus traukinį.

Vilniuje prieš keletą metų viešojo transporto stotelėse puikavosi reklama apie širdis: lenko, ruso, lietuvio – vienodos. Jūsų širdys, gerbiamieji, taip pajuodavusios, kad aristokratų kraujas mažai ką tepadės.

Mūsų gyslomis teka karštas raudonas lietuvių kraujas. Rusų, amerikiečių, latvių, lenkų, čečėnų, islandų ir kitų puikių tautų žmonių kraujas – tos pačios spalvos. Todėl mums labai skaudu, kad pasiduodate tuštybei ir priešinate Lietuvą su jos kaimynais.

Žaizdas kaip nors patys išsilaižysime.

Anušauskas - tiesiog Lietuvos gynėjų, nuo puolančių rusų, lenkų ir nesusipratusių lietuvių, elitas