Baravykai – vaistas, maistas ir kosmetikos priemonė

Senovės kinų traktate yra parašyta:

Kūrėjas davė žmogui brangenybę, savo gydomosiomis savybėmis toli pranokstančią visa kita, bet jis nesuprato- grybus ėmė tiesiog valgyti…

Ir kodėl gi ne, juk grybai- mums įprastas maistas, jie skanūs ir maistingi. Be to, grybavimas- mums tiesiog įgimta veikla, suteikianti daug gerų emocijų, stiprinanti sveikatą, suteikianti galimybę artimai bendrauti su gamta ir tuo pačiu apsirūpinti naudingais maisto produktais.

Iš tikrųjų grybuose yra labai daug mūsų organizmui naudingų medžiagų, savo maistingumu ir baltymingumu jie atstoja mėsą, o kartais ją net pralenkia. Bet chitininis jų ląstelių apvalkalas sunkiai pasiduoda virškinimui, todėl jų nerekomenduojama valgyti mažiems vaikams ir tiems, kieno virškinimo sistema veikia ne per geriausiai. Kartais, privalgius grybų, atsiranda pilvo skausmai, pykinimas, viduriavimas. Nebūtinai tai apsinuodijimas- tiesiog toks maistas sunkiai virškinamas. Ypač tai būdinga valgant senus ar nešviežius grybus.

Nejaugi grybų negalima valgyti ir ką turėjo galvoje senovės išminčiai, rašydami tokius žodžius?

Na, jie nesakė, kad grybų valgyti negalima, bet, matomai, norėjo pasakyti šiek tiek daugiau: grybai turi kur kas mums naudingesnių savybių, nei paprastas maistas. Ir žiūrėti į juos reikėtų ne kaip į pasisotinimo, bet kaip į sveikatos šaltinį.

reklama

Šis pasakojimas apie patį gražiausią, patį geidžiamiausią, patį skaniausią ir kvapniausią mūsų grybą- baravyką. Visi jį matė, visi rinko, visi valgė įvairiausius iš jo pagamintus patiekalus, bet ne visi žino, kad baravykas- ne tik puikus maistas, bet ir daug sveikatą stiprinančių savybių turintis grybas.

Čia reikia prisiminti, kad ne tik baravykų, bet ir visų kitų grybų savybės smarkiai nukenčia juos termiškai apdorojant. Nukenčia, bet visai neišnyksta. Ir vis dėlto geriausias būdas pasiruošti šių grybų atsargų- džiovinti neaukštoje temperatūroje. Ir vartoti juos ne kaip pagrindinį maisto produktą, o dažnai ir nedideliais kiekiais.

Baravykų naudingąsias savybes gerai žino senieji Sibiro gyventojai- šių grybų jie turi daugiau už mus, bet ir vertina juos labiau. Ten jie populiariausi sūdyti ir džiovinti. Sūdymas be virimo taip pat leidžia išsaugoti didelę dalį grybų vertės. Sūdydami baravykus, sibiriečiai dar prideda meškinio česnako- čeremšos, tokiu būdu gaudami tikrą sibirietiškos sveikatos užtaisą! Valgomi jie tiesiai iš statinės, nereikia nei virti, nei kepti.

O štai dar vienas receptas: džiovinti baravykai sutrinami, pridedama trintų riešutų, tų pačių česnakų, užpilama aliejumi, kad gautųsi tiršta masė ir tepama ant duonos. Jeigu tokiems sumuštiniams naudoti sibirinės pušies („kedro“) riešutų aliejų- sunku net įsivaizduot, kokią energiją turi vienas toks sumuštinukas!

Nuo nemigos gelbsti tokia „lokių“arbata: vakare trys valgomi šaukštai džiovintų ir sutrintų baravykų užpilami puse litro karšto (maždaug 80 laipsnių) vandens ir, gerai apšiltinus, paliekami per naktį. Ryte gerti, pasaldinus medumi. Naktį miegosit kaip meška!

Labai naudinga po arbatinį šaukštelį džiovintų baravykų miltelių kasdien įsidėti į bet kokį maistą- tai apsaugos nuo širdies- kraujagyslių ligų, sutrikus medžiagų apykaitai ir bendrai pakels organizmo tonusą. Auglių profilaktikai reikia valgyti kuo daugiau valgių su baravykais, stengiantis kuo mažiau juos termiškai apdoroti. Sergant stenokardija, ateroskleroze ar hipertonija- grybų sezono metu valgyti maždaug po valgomą šaukštą šviežio baravyko du- tris kartus per dieną prieš valgį.

Baravykų antpilas su degtine (pilnas stiklainis grybų kepurėlių iki viršaus užpilamas degtine, laikomas tamsioje vietoje tris savaites ir po to nukošiamas) sibiriečiams tarnavo kaip priemonė nuo nušalimų ir nudegimų.

reklama

Baravykuose rasta retų antibiotinių medžiagų, naikinančių kai kuriuos pavojingus žarnyno mikrobus – taigi, valgant protingais kiekiais, baravykai ne tik, kad neapsunkina virškinimo, bet ir jį pagerina.

Nors ir labai vyriškos išvaizdos grybas- baravykas, neužmiršta jis ir moterų. Jis – puiki natūrali kosmetinė priemonė bet kokio amžiaus odai. Oda tampa šviežia ir elastinga, mažėja esančios ir neatsiranda naujos raukšlės. Štai keletas receptų:

1. Susmulkinkite vieną didelį ar du mažesnius baravykus ir užpilkite dviem stiklinėmis verdančio vandens. Palaikykite ant silpnos ugnies 7- 10 minučių, palikite valandą pastovėti ir nukoškite (pačius grybus po to galima sunaudoti maistui). Sudrėkinkite medžiaginę servetėlę ir dėkite ant veido. Palaikykite 10- 15 minučių. Po to nuplaukite: jei oda sausa- liesu pienu, jei riebi- šiltu vandeniu su keliais lašais citrinos sulčių. Tokią kaukę darykite vieną- du kartus per savaitę, kol yra šviežių grybų.

2. Susmulkinkite grybo minkštimą, sumaišykite su tokiu pat kiekiu neriebios grietinės, plonu sluoksniu užtepkite ant servetėlės ir 15- 20 minučių dėkite ant veido ir kaklo. Jei dažnai grybaujat ir yra baravykų- pakartokite bent dešimt kartų su keleto dienų pertrauka.

3. Kilus odos uždegimams(čia tinka ir vyrams, ypač po skutimosi) dėkite ant pažeistos odos plonas šviežio baravyko minkštimo skilteles 10- 15 minučių. Nuėmę neplaukite, leiskite drėgmei natūraliai išdžiūti. Procedūrą kartokite ryte ir vakare, kol oda visiškai pasveiks.

Baravykų pas mus dar užtenka… Bet kaip norėtųsi, kad šis gražiausias, pasakomis apipintas grybų pulkaunykas sulauktų deramos pagarbos – juk tai didelis mūsų nacionalinis turtas, kurį turime saugoti ir naudotis jo mums perduodama stiprybe. O kokie kiekiai baravykų dabar išvežami į užsienius, iškeičiami į pinigus, už kuriuos jau nei sveikatos, nei stiprybės nenusipirksi…

Savo akimis teko matyti sode išaugusius baravykus (deja, ne mano) – į tą vietą buvo pilamos nuvalytų grybų atliekos. Nors mokslas sako, kad baravykai nesudaro sąjungos su vaismedžiais, bet faktas lieka faktu- be medžių jie iš viso negali augti, reiškia sode jie rado sau tinkamas sąlygas. O jau su pušimis, eglėmis, beržais, ąžuolais jie labai mielai bendrauja – viską kas lieka po baravykų valymo, o ypač senus, sukirmijusius grybus pravartu susmulkinti, išmaišyti vandenyje ir pilti po jiems tinkančiais medžiais, užkloti samanomis, lapais ar spygliais ir laukti gerų žinių

Gera žemdirbystė