Švietimo ministerijai gerai ir be mokytojų

LR Švietimo ministrė. D. Labučio nuotr.

Lietuvos mokytojų profesinių sąjungų atstovai, vakar susitikę su švietimo ir mokslo ministre Jurgita Petrauskiene, ketino aptarti ateinančius mokslo metus ir būsimą finansavimą. Tačiau sužinojo, pasak jų pačių, tik vieną dalyką - švietimas švietimo ministrei nėra prioritetas, ji nė nesistengia iškaulyti didesnio finansavimo šiai sričiai, nors kitąmet šalies biudžeto pajamos bus gerokai didesnės nei šiemet.

„Per susitikimą absoliučiai dėl nieko nebuvo sutarta, į mūsų klausimus atsakyta nebuvo - nei dėl šakos kolektyvinės sutarties, nei dėl etatinio darbo apmokėjimo, dėl naujo finansavimo (klasės komplektų) modelio. Nieko gero nesužinojome ir dėl reikalo, kuris užsitęsė nuo praėjusių metų streiko, kai buvusi Vyriausybė įsipareigojo panaikinti mokytojų atlyginimų „žirkles“. Taip, susitarimą pasirašė premjeras Algirdas Butkevičius, bet dabartinė Vyriausybė negali ignoruoti ankstesnių įsipareigojimų, nes tai yra valstybės įsipareigojimas.

reklama

Liko 18 mln. eurų skola, Švietimo ir mokslo ministerija dabar jau aiškina, kad reikia 20 mln. eurų tam, kad būtų panaikintos „žirklės“. O jas panaikinti yra labai svarbu, nes būtent jos neleidžia mums įsilieti į naują sistemą su padoriais koeficientais. Mūsų darbo apmokėjimą iki šiol reglamentuoja kitas nei visų biudžetininkų įstatymas, todėl mūsų koeficientai iš biudžetininkų yra praktiškai mažiausi“, - nusivylimo neslėpė Lietuvos švietimo įstaigų profesinės sąjungos pirmininkas Eugenijus Jesinas.

Pasak jo, mokytojai nori, kad žemiausi koeficientai būtų pakelti bent jau 20 proc., tačiau 20 mln. eurų skyrimas „žirklių“ panaikinimui leistų padidinti tik 2-3 proc., o ir minėtų pinigų skyrimas dar kol kas nėra garantuotas.

„J.Petrauskienė mums pareiškė, kad Seimui jau yra pateiktas mokytojų etatinio darbo apmokėjimo projektas, kuris rudenį turi būti pateiktas Seimui. Bet po susitikimo su ministre mes susitikome su Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininku Eugenijumi Jovaiša ir sužinojome, kad joks projektas nepateiktas. Jis tik „pakabintas“ ministerijos tinklalapyje“, - akcentavo profsąjungos atstovas.

Anot E.Jesino, jei visi ministrai siekia iš kitų metų biudžeto savo kuruojamai sričiai išpešti kuo didesnį finansavimą, tai J.Petrauskienė tokių pastangų nerodo.

„Ministerija deklaruoja, kad mokytojų yra per daug, net 10 tūkst., nors iš tikrųjų kelių tūkstančių trūksta. Be to, ministerija tvirtina, kad mokytojų vidutinė alga yra 890 eurų - dvigubai daugiau, nei yra tikrovėje. Su tokiais skaičiais eiti ginti biudžetą yra absurdiška. Nei Kultūros, nei Sveikatos apsaugos ministerijos atstovai juk nesako, kad kultūros darbuotojai ar slaugytojos uždirba per daug. Visi, prašydami didesnio finansavimo, pateikia teisingus skaičius, o čia... Deja, valstybėje nėra suvokimo, kad švietimas yra tiek ekonominio vystymosi garantas, tiek valstybės konkurencingumo garantas, tiek įrankis stabdant emigraciją, tiek... Galima vardinti ir vardinti. Kai toks požiūris, tai toks ir finansavimas“, - sakė pedagogų atstovas.

Anot E.Jesino, aišku, kad švietimo finansavimas kitąmet liks 2017 m. lygio, nors jei bus vykdomos valdančiųjų žadėtos reformos (etatinis darbo apmokėjimas, klasių komplektų finansavimas ir pan.), tam reikės papildomų pinigų.

„Planuojama, kad į kitų metų biudžetą įplauks gerokai daugiau pinigų nei šiemet, tačiau didinimas numatytas tik kai kurioms kitoms sritims, bet tik ne švietimui“, - sakė E.Jesinas.

Danas Nagelė