Tai – ne nėštumas. Tai jau niekada nesibaigs…

Vakar vakare mudu tiek prisijuokėme, tiek prisijuokėme, kad net užmigti ilgai negalėjau… Bet dabar jau reikia paaiškinti. Rimtai.

Taip, tai mūsų namelis Kaune, bet jis parduodamas. Parduodamas! Paskubėkite, nusipirkite!

Esu vilnietis, gyvenu Antakalnyje, tik miegu su žmona Fredoje. Jei aš nemiegosiu, miegos kitas. Nesutinku!

Rytoj dirbsiu Vilniaus centre, sekmadienį pramogausiu Žirmūnuose.

Kitą mėnesį dvi dienas gyvensiu Klaipėdoje, vieną dieną Kėdainiuose. Neuždrausite!

Nesu ir niekada nebuvau kaunietis. Esu žemaitis, bet turėjau kelias puikias darbovietes Kaune, tai ir gyvenau Kaune. Laikinai. 45 metus.

Metų pabaigoje dar kartą persikraustysiu į naują butą „Pušų terasose“. Tada jau ir žmoną nusivešiu į Vilnių, ir uošvę.

---

Gyvenimas ir chirurgai suniokojo mano kūną.

Temidės tarnai pasikėsino į mano garbę.

reklama

Žiniasklaida mane išrengė nuogai ir leido apipilti purvu.

Bet aš esu laimingas!

Kartais mane drasko įniršis, panieka, pasibjaurėjimas, neapykanta.

Bet aš esu laimingas!

Dažnai mane užlieja palaimos, dėkingumo, pasigėrėjimo, meilės bangos.

Ir aš esu laimingas!

Kiekvieną dieną šviesiai galvoju apie gyvenimą, darbą, mirtį.

Ir aš esu laimingas!

Aš mėgstu būti žmonėse, nebijau minios, scenos, viešumo.

Nes aš esu laimingas!

---

Ei, žiniasklaidininkai! Gal jūs pagaliau pakeiskite tas nuotraukas su languotu šaliku! Nebegaliu jo nešioti. Žmonės pamato, atpažįsta ir žiūri užjaučiamai – tik vieną šaliką teturi… O, pavyzdžiui, tas į mane panašus Burga, kurį vakar rodė per TV, visai neblogai apsirengęs… Bet ir aš juk neblogai atrodau, pažiūrėkite:

Ei, komentatoriai! Jūs darote didelę klaidą, mane peikdami ir keikdami. Reikia girti, girti! Tada sukiltų šventasis lietuvių jausmas pavydas, ir man būtų blogai, visi nuo manęs nusisuktų…

Jūs pasakysite – dabar tu taip kalbi. Kai nori apsimesti, kad neturi bėdų. Kai nori pasiguosti, pasiteisinti. Ne, aš tai pasakiau sau ir jums jau seniai! Štai mano gyvenimo dekalogas:

Laimė yra darbas ir meilė. Galima paryškinti tik smulkmenas:

1. Turi būti bent vienas žmogus, dėl kurio ramiai žengtum per (ne į…) pragarą.
2. Laimė, kai esi laukiamas, kai apie tave šviesiai galvoja.
3. Darbas yra ne prievolė, o privilegija.
4. Jei nori užsidirbti tiek, kad gyvenimas būtų rojus, dirbk ne kaip vergas, o kaip angelas.
5. Laimė, kai šiandien skauda mažiau nei vakar.
6. Pasidarai geresnis tik supratęs, kad nesi išskirtinis.
7. Baimė, skausmas, ilgesys, liūdesys yra likimo dovanos – kiti jas gali gauti pavėluotai.
8. Laimė, kai matai kitus valgant tavo darbo vaisius.
9. Mylėti svarbiau, negu būti mylimam.
10. „Gyvenimą reikia gyventi.“ (E.M. Remarkas)