Apie patriotizmą IŠTRAUKOS IŠ ALFREDO ROZENBERGO „DVIDEŠIMTOJO AMŽIAUS MITO“ III TOMO, IV SKYRIAUS

+ 7 - 7

Автор: Šturmuotojas
Источник: http://ldiena.lt...
7535-08-24 (2017 г.), читали 1104

„Devynioliktojo amžiaus stabai buvo prekyba ir pelnas. Visi įstatymai buvo susiję su šiuo principu, visas turtas tapo gaminiais ir visas menas, prekėmis prekybai. Religija kolonijose ir misijos netikintiems vietiniams buvo įrankiai opijaus platintojams, deimantų reketininkams ir plantacijų savininkams. Veltui Nacionalinė Idėja kovojo prieš mums būdingo rasinio gyvenimo išsisklaidymą. Ji buvo per silpna, nes nebuvo viską apimantis Mitas, o tebuvo laikyta vertybe tarp kitų. Ilgą laiką nebuvo aukščiausiųjų vertybių, o tebuvo parankios pagalbos išnaudojimui. Taigi, teisė (įstatymas) tapo ekonomikos kekše, tai yra, pelno ir pinigų ieškojimo, kuris lemia šią politiką. 1918 metų lapkričio Vokietijos demokratija simbolizavo purviniausios reketininkų idėjos, kokią tėra matęs pasaulis, pergalę. Taigi, jeigu šiandien mes atstovaujame teisę, kokia ji buvo sukurta pradžioje, tada tai reiškia sąmoningą puolimą prieš visų šių dienų demokratijų ir jų marksistinių pirmtakų esmę. Tai pažymi garbės idėjos sunaikinimą, negarbingos kapitalizmo koncepcijos naudai. Mes reikalaujame to, kas tautiška, absoliučia viršenybę prieš bet kokią internacionalizmo formą. Šiai idėjai turi patarnauti viskas, kame šiandien siekiama dominavimo: religija, politika, teisė, menas, mokyklos ir socialinė doktrina. Iš reikalavimo apsaugoti tautos garbę seka, kaip pats svarbiausias veiksmas, tautos ir rasės apsaugojimas.“

reklama

„Šiaurietiškoji idėja iš senų laikų, kad negarbingi veiksmai privalo būti griežtai atskirti nuo kitokių nusižengimų, taipogi, pranyko demokratiniame, berasiniame teisiniame gyvenime, kaip ir beveidėje politikoje bei prekyboje. Paskutinieji fragmentai, pripažinsime, vis dar išlieka ir kai kurie gyvena garbingai tam tikrą laiko tarpą, o kai kurie ir ištisus gyvenimus. Šie vertybes išsaugojantys gragmentai vis dar yra paskutinės jėgos, kurios formuoja tipus ir išsaugoja tautą, kurios yra beveik išsekusios.

Po demokratijos ženklu netgi tie ministrai, kurie priėmė kyšius, yra priimami kaip garbingi vyrai. Žinoma, žmonės būdavo griežtai baudžiami už jų apibūdinimą niekšais. Taip nutikdavo neva vardan valstybės apsaugojimo. Mes galime nustatyti, kokią valstybę turime, pagal jos garbės koncepciją. Taigi, naujoji Vokietijos teisė atkurs vertybių skalę tarp garbingųjų ir negarbingųjų ir pagriežtins bausmę už negarbingą elgesį. Tik tokiu būdu tegali iš naujo pakilti vokiečių žmogus.

reklama

Bausmė, visų pirma, nėra auklėjimo priemonė, kaip mūsų humanitarai nori mums įteigti. Bausmė taip pat nėra kerštas. Bausmė yra, ir čia mes aptariame bausmę už negarbingą elgesį, papraščiausiai tam tikrų tipų ir prigimčių, svetimų mūsų tipui, atskyrimas. Bausmė už negarbingus nusikaltimus, taipogi, turi prie to pačio atimti pilietines teises ir, kraštutiniais atvejais, išvaryti iš šalies iki gyvos galvos ir konfiskuoti asmens turtą. Žmogus, kuris nelaiko tautiškumo ir tautos garbės kaip aukščiausiųjų vertybių, atsisakė teisės būti saugomas savo tautos. Tai, kad už tautos, ar nacionalinę išdavystę turi būti taikoma mirties bausmė, yra savaime suprantama.“