Kad ir ką nuspręstų Graikija, Lietuvai tai nieko gero nežada

Kaip Europos Sąjungoje (ES) buvo nuogastaujama, taip ir nutiko. Graikijoje rinkimus laimėjo kairiųjų partija „Syriza“, šios šalies parlamente gavusi daugiau vietų, nei prognozuota. Ar tai taip jau baugu, kad sukeltų skausmą euro zonai?

Rinkimus laimėjęs partijos lyderis Alexis Tsipras sausio 25 d. pareiškė, kad tarptautinių kreditorių primesti penkeri taupymo, „pažeminimo ir kančių“ metai baigėsi. Įdomu, ar jo žodžiai tikrai bus įgyvendinti, ir graikams nebereikės žemintis ir kankintis? Šaltinis: http://thepeopledemand.org/wp-content/uploads/2014/12/Syriza.jpg

Ši politinė jėga pasisako prieš diržų veržimąsi (ko mūsų valdžia nedarė), kurio reikalauja ES finansininkai. Rinkimus laimėjęs partijos lyderis Alexis Tsipras sausio 25 d. pareiškė, kad tarptautinių kreditorių primesti penkeri taupymo, „pažeminimo ir kančių“ metai baigėsi. Įdomu, ar jo žodžiai tikrai bus įgyvendinti, ir graikams nebereikės žemintis ir kankintis?

Ekonomistai tvirtina, kad graikai nenori pasitraukti iš euro zonos, tačiau lengvatų reikalaus. Sakyčiau, labai gražus precendentas, kuris galimai iššauks grandininę reakciją iš kitų šalių.

Yra graikus palaikančių asmenų nuogastavimų, kad laimėjusios partijos idėjos pamažu gali švelnėti arba tiesiog niekas nesikeisti. Toliau tęsis tai, kas tęsiasi dabar. Bent jau pas mus politikoje rinkimai primena žaidimus, kai partijos prieš rinkimus deklaruoja gana puikias idėjas, o po to, kai rinkimus laimi, realiai pradeda vykdyti politiką, kuri nelabai skiriasi nuo prieš tai buvusių vyriausybių. Jokiu būdu negalima teigti, kad taip atsitiks Graikijoje, nes ir dabartinės graikų idėjos yra gana stiprios ir atviros, skambančios kaip priesaika. Kalbama apie skolos nurašymą, netgi jos visišką nemokėjimą ir pan. Vargu ar A. Tsipras, iki šiol nekeitęs savo idėjų, rizikuos savo asmenybės autoritetu.

reklama

Manykime, kad pati Graikija nėra suinteresuota pasitraukimu iš euro zonos, tačiau laimėjusi partija tikrai sužais neblogą žaidimą, jei laikysis nusistatyto kurso. Tai gali neabejotinai nulemti euro zonos kursą. ES situacija suprastėtų, jei naujosios Graikijos valdžios veiksmai imtų klibinti euro zoną.

Manykime, kad atsiras baimė, jog Graikija pasitrauks iš euro zonos ir bus suduotas smūgis ES stabilumui. Šiomis sampratomis Graikijos valdžia, tikėtina, pradės drąsiai manipuliuoti reikalaudama nuolaidų ir finansiniu injekcijų. Ne veltui jau dabar Europos Centrinis Bankas (ECB) prispausdino trilijonus eurų. Panašu, kad jiems tai pavyks, nors diskutuojama bus beveik kasdien. Gal net iki vasaros nuolat žiniasklaidoje girdėsime manipuliacijas apie Graikijos elgesį. O Graikija tikrai tuo naudosis.

Manykime, kad skolos ir Graikijos elgesiu ES stengsis būti principinga, nes bijos, kad tai gali iššaukti grandininę reakciją. Šiuo precedentu norės pasinaudoti visos Ispanija, Italija ir kitos skolų turinčios šalys.

Ar Lietuva tuo pasinaudos? Pamatysime.

Vokietija greičiausiai sakys, kad Graikija gali išeiti iš ES, tačiau, suvokdama kuo tai gali baigtis, jokių realių išėjimo veiksmų nesiūlys. Be to, Graikijai labiau apsimokėtų būti išmestai nei pačiai išeiti. Kodėl? Todėl, kad ji galėtų sakyti maždaug taip: „Mes nenorėjome, patys išmetėte, tad patys dabar ir sukitės, o mes nekalti.“

Tad ES bus priversta suteikti papildomų pinigų, įvairių didesnių laisvių taupymo programoje arba keisti sąlygas skolai padengti (ilgesnį laikotarpį) ir galbūt dar tokių sąlygų, apie kurias viešai nekalbama.

Paminėkime, kad dabartinėms skoloms išmokėti Graikijai prireiktų apie 60 metų. Visa Graikijos skola viršija 300 mlrd. eurų. Viskas priklausys nuo to, kiek ES pasiruošusi „maitinti“ Graikiją nekenkdama sau. Nelabai tikėtina, kad ES šis scenarijus patinka, bet pasirinkimo manevro laisvė ribota nenorint daug skaudesnių pasekmių.

Sunku nuspėti, kas laukia ateityje, bet šios ES problemos nieko gero nežada Lietuvai, sausio 1-ąją tapusiai euro zonos nare.