ŽYDIŠKAS INTERNACIONALIZMAS

Dr. Rudolf Kommoss

ŽYDIŠKAS INTERNACIONALIZMAS

Leidėjų pastaba

Šią ištrauką iš Dr. Rudolf Kommoss knygos „Žydai už Stalino pečių“ mes čia publikuojame, norėdami ne tik supažindinti su TSRS laikų kosmopolitizmu, bet taipogi parodyti, kad ir dabar situacija yra panaši. Pažvelkime, juk ir dabar yra trypiamas tikras tautiškumas, tikra nacionalinė sąmonė, kuri yra neatrišama nuo rasės sąvokos. Komunizmas ir demokratija-kapitalizmas kartu neigia rasę ir rasinę sąmonę demonizuoja ir vaizduoja kaip didžiausią blogį. Taipogi iškeliamas internacionalizmas ir rasinis chaosas. Šis Rudolf Kommos raštas kalba apie Sovietinę Rusiją, tačiau iš esmės pagrindiniai čia paminėti bruožai yra būdingi ir žydiškąjai Europos Sąjungai. Kaip sakė Adolfas Hitleris: „Kapitalizmas ir komunizmas – tai dvi tos pačios žydiškos monetos pusės.“

reklama

Žydiškas internacionalizmas

„Sovietų kultūra“ yra antitautinė ir internacionalinė. Šie ypatumai ir sudaro jos žydiškumo pagrindinį bruožą. Aišku, žydija nė kiek nesuinteresuota ugdyti Sovietų Sąjundoje tikrą tautinę kultūrą: rusišką, ukrainietiešką ar kitokią. Tokia kultūra išvystytų antagonizmą prieš žydus ir nuplėštų jiems kaukę. O bolševikinė žydija nori valdyti Sovietų Sąjungą, pagaliau net ir viso pasaulio tautas; dėl to ji nori panaikinti ir tautų sienas. Šiuo tikslu ji ir skelbia visose kultūros srityse internacionalinį nusistatymą.

Šiam tikslui pirmiausia rasės sąvoka, tikrosios tautinės sąmonės pagrindas, yra nuosekliai nuo žmonių galvojimo nutolinama arba visai iš jo išstumiama. Bolševikas žydas puikiai supranta, kad tuo akimoju, kai tik Sovietų Sąjungos tautos rasiškai susipras, jis galios nebeteks ir jau jos nebeatgaus. Naujaisiais rasių mokslo duomenimis įrodoma, kad yra tam tikri pastovūs rasių tipai su daugiau ar mažiau pastoviomis jų savybėmis; įrodyta, kad tų tipų tarpe yra vis nesikeičiąs žydo tipas. Dėl minėto rasinio susipratimo baimės šie duomenys yra žydų bolševikų nutylimi; o kur jie pajunta, kad žmonės tuos duomenis jau žino, ten su įniršimu juos užginčija. Net įsteigtas tam tikras institutas tikslu „įrodyti“ visų rimtų mokslininkų seniai atmestą įgytųjų savybių paveldimumo teoriją. Kai neseniai žinomasis bolševikų profesorius Jevdokimovas savo knygoje „Plastiškoji anatomija“ parodė, kad iš mišrių vedybų gimsta menkaverčiai vaikai, - ši jo knyga buvo uždrausta (1). O kai ir Maskvos institutas paveldimoms ligoms tyrinėti išdrįso viename savo veikale panagrinėti žydų tautos rasines savybes, - jo direktorius su visa eile bendradarbių netrukus buvo suimtas (2). Tiesos apie rasės gerumus ir blogumus, apie reikalą išlaikyti savo rasės grynumą ir pašalinti iš tautos organizmo tokius elementus, su kuriais susimaišymas niekada negali duoti organiškų, teigiamų pasėkų, - šios tiesos bolševikai žydai jokiu atveju nepakenčia.

reklama

Taip pat žydų propaganda kovoja ir su tautybės idėjomis. Tautos ir tėvynės sąvokos bolševizmui iš esmės yra amžinai svetimos. Šis svetimumas parodo jo žydiškąją kilmę, nes žydai kaip tik yra tie žmonės, kurie nepažįsta jokio kitų tautų prasme suprantamo tautiškumo ir nepažįsta jokios tėvynės. Žinoma, tikrovė privertė juos Sovietų Sąjungoje taktiškai prisitaikyti. Kai dėl gausių kominterno politikos nepasisekimų internacionaliniai šūkiai ėmė nebetekti savo patrauklumo, žydai, norėdami iš naujo sumobilizuoti sovietų gyventojų mases, ieškojo naujo vienijaničio taiklaus šūkio ir tikėjo, kad juo galįs būti „Sovietinis patriotizmas“.

1. B. v. Richtofen: „Aus der Kampfarbeit der bolschewistischen Wissenschaft“ (Iš bolševikų mokslų kovų), straipsnis, įdėtas leidinyje „Der Student der Ostmark“, Karaliaučius, 1937 m. balandžio 15 d.

2. „Neues Volk“ (Naujoji tauta), NSDAP rasinės politikos vadybos žurnalas, Nr. 2/1937