Kaip JAV įsiveržė į Panamą demokratijos ginti...

1989 metų gruodžio 20-ąją prasidėjo JAV įsiveržimas į Panamą. Karo veiksmai tesėsi 5 dienas. Oficiali įsiveržimo priežastis: "demokratijos atstatymas" ir 35 tūkstančių amerikiečių gyvenančių Panamoje "gyvybės apsauga".

Įvykiai, kurie paskatino įsiveržimą:

1. Panamos kanalas – labai svarbus ekonomine ir karine prasme vandens kelias, kurį kontroliavo JAV.
1977-ųjų rugsėjį Panamos prezidentas O.Torrijos ir JAV prezidentas D. Karteris (J. Carter) (reikalaujant tarptautinei bendrijai) pasirašė tarpusavio susitarimą pagal kurį JAV nuo 1999 gruodžio 31-osios turėjo perduoti Panamos kanalo kontrolę Panamos vyriausybei.

2. 1980-ųjų viduryje, JAV vyriausybė ėmė spausti Panamą, kad ta atsisakyto šio susitarimo. Panamos vyriausybė kategoriškai atsisakė peržiūrėti šio susitarimo sąlygas ir santykiai tarp dviejų šalių ėmė blogėti.

3. 1988-ųjų vasarį, Jungtinių Valstijų Teisingumo ministerija apkaltino Panamos ginkluotųjų pajėgų vadą Manuelį Noriegą prekyba narkotikais. Tačiau pasiūlė atsisakyti šio kaltinimo, jei generolas pasitrauks iš savo posto ir prisidės palaikydamas susitarimo dėl tolimesnės Panamos kanalo nuosavybės peržiūrėjimą. Noriega atsisakė.

4. 1988 -ųjų balandį JAV padidino karinį kontingentą kontroliuojantį Panamos kanalą 1300 kariškių „kad apsaugoti Jungtinių valstijų piliečių ir pačių JAV interesus“.

reklama

5. 1989 -ųjų balandį, JAV prezidentas priėmė sprendimą dėl ekonominių sankcijų prieš Panamą taikymo. 1989 -ųjų gegužę, JAV nusiuntė dar 2000 kariškių į Panamą „JAV piliečių apsaugai“.

6. 1989 -ųjų spalį, grupė Panamos kariuomenės karininkų, palaikant Jungtinėms Valstijoms, įvykdė ginkluotą perversmą siekdami nuversti Noriegą. Sąmokslininkų vadovais buvo karininkai savo apmokymus baigę Jungtinėse Valstijose. Perversmas žlugo. JAV pasmerkė Panamos valdžią už nenorą eiti demokratijos keliu.

7. 1989 -ųjų lapkritį Panamos prezidentas F. Rodriges spaudos konferencijoje susitiko su TSRS žurnalistais. Jis pranešė, jog sudėtinga socialinė-ekonominė padėtis šalyje susiklostė dėka priešiškos JAV vyriausybės politikos ir pridėjo, kad Panama planuoja plėtoti ryšius su pasaulio šalimis (tame tarpe ir su TSRS), siekiant sumažinti Panamos pažeidžiamumą dėl šalies ekonomikos priklausomybės nuo vienos „iš didžiųjų valstybių“. Sekančią dieną po šio pasisakymo, 1989 -ųjų lapkričio 11 -ąją, JAV paskelbė apie visų JAV kariškių tarnaujančių Panamoje, šeimų (apie 7700 žmonių) evakuacijos pradžią ir čia pat ją pradėjo.

Karinė operacija „Teisingas reikalas“

Įsiveržimas prasidėjo 1989-ųjų gruodžio 20-ąją apie pirmą valandą nakties vietos laiku. Pirmieji pradėjo savo darbą diversantai, o antrą nakties taktinė amerikiečių aviacija sudavė smūgius objektams Panamos, Kolono, Rio-Hato ir David miestuose. Pagrindiniai pasipriešinimo punktai buvo atakuoti tuo pat metu.

Nedelsiant po karo veiksmų pradžios buvo užimta ir sustabdė transliaciją valstybinė Panamos televizija, o po valandos ėmė transliuoti JAV Gynybos ministerijos emblemos atvaizdą ir kreipimąsi su reikalavimu Panamos gyventojams nepulti JAV piliečių ir Jungtinių Valstijų nuosavybės. Tuo pat metu amerikiečių spec būrys pabandė perimti Panamos prezidentą F. Rodrigesą ir vyriausybės narius, tačiau prezidentui pavyko pasislėpti.

Šimtas vienuolika (111) JAV transportinių lėktuvų pradėjo Amerikos kariuomenės desantavimą: 84 iš jų išmetė oro desantą, o 27 pristatė kariuomenę ir techniką į Albrook, Tocumen ir Howard AFB aerodromus. Visą 1989 -ųjų gruodžio 20-ą dieną operatyvinės JAV karinės grupuotės vykdė joms nustatytas užduotis.

1989-ųjų gruodžio 22-ąją amerikiečių pulkininkas Mike Snell pranešė reporteriams, jog Manuelio Noriegos namuose Fort Amador jo pavaldiniai rado 50 svarų (apie 20 kg) kokaino. Vėliau, jau 1990-ųjų sausį padarius ekspertizę buvo nustatyta, jog paketuose buvo miltai skirti papločių kepimui, tačiau tuo metu tai jau nebeturėjo reikšmės.

Pasipriešinimo židiniai laikėsi dar keletą dienų, paskutiniai mūšiai įvyko gruodžio 25 rytą. Amerikiečių vadovybė bijojo galimo partizaninio karo plėtros, tačiau to neįvyko.

reklama

Panamoje pirmą kartą buvo išbandyta nauja tarpusavio sąveikos sistema – psichologinių operacijų aparato su civilinėmis ir karinėmis masinės informacijos priemonėmis.

Tam buvo sukurtas specialiai parinktų ir praėjusių instruktažą žurnalistų bei foto-reporterių kontingentas, kurį karo veiksmų pradžiai permetė į atitinkamus objektus.

Specialistų parengta pagal psichologinio manipuliavimo kanonus informacija buvo teikiama JAV gyventojams ir pasaulio bendruomenei per kontroliuojamas MIP griežtai tam tikru kampu. Be to, „psichologinio karo“ metodai buvo naudojami siekiant priversti Panamos kariškius nutraukti pasipriešinimą ir kapituliuoti.

Šio įsiveržimo pasekoje – Panamos vyriausybė buvo nuversta. Naujasis Panamos prezidentas Guillermo Endara atvyko į šalį kartu su amerikiečių kariuomene ir davė Panamos prezidento priesaiką JAV karinėje bazėje.

Tarptautinė reakcija į įsiveržimą:

- Prasidėjus įsiveržimui, 15 valstybių – JT Saugumo Taryboje nubalsavo už JAV įsiveržimo į Panamą pasmerkimą, bet JAV, Didžioji Britanija ir Prancūzija pasinaudojo „veto“ teise, kad užblokuoti šią rezoliuciją.

- Amerikos valstybių organizacija pasmerkė JAV įsiveržimą į Panamą ir pareikalavo išvesti JAV kariuomenę iš Panamos teritorijos. Už rezoliucijos priėmimą balsavo 20 šalių, prieš buvo – 1 (JAV).

- EEB priėmė rezoliuciją, kurioje išreiškė nerimą dėl JAV veiksmų.

Įsiveržimo pasekmės:

Manuelis Noriega keletą dienų buvo Vatikano pasiuntinybėje, kurią buvo apsupę JAV kariai. Siekdami priversti Noriegą išeiti iš pasiuntinybės, amerikiečiai viso pasiuntinybės perimetro zonoje išstatė garsiakalbius, kuriais kiaurą parą kurtinančiu garsu buvo transliuojama rok-muzika, ko pasekoje atmosfera pasiuntinybėje tapo nepakenčiama. 1990 sausio 3-ąją Noriega pasidavė, buvo areštuotas ir išvežtas į Majamį. Amerikiečių teismo nuteistas 40 metų laisvės atėmimo už terorizmo skatinimą ir narkotikų kontrabandą. Be to, naujosios Panamos vyriausybės teismo nuteistas 20 metų kalėjimo už „politines žmogžudystes“. Iki šiol atlieka bausmę viename iš Panamos kalėjimų. (beje, bausmė nuo 40 metų buvo sumažinta iki 30)

Naujasis Panamos prezidentas Guillermo Endara nedelsiant pradėjo kovos kampaniją su prezidento O.Torrijos atminimu, kuris visada buvo už Panamos kanalo nacionalizaciją. Jau pirmaisiai po įsiveržimo mėnesiais buvo išleisti nauji mokykliniai vadovėliai, kuriuose Torrijos ir Noriegos valdymo era buvo pavadinta kaip „21-eri karinės diktatūros metai“; taip pat buvo pervadinti tarptautinis Panamos aerouostas ir municipalinis stadionas, anksčiau pavadinti Torrijos vardu.

1990-ūjų vasario 10 Guillermo Endara paskelbė apie Panamos ginkluotųjų pajėgų išformavimą. Dėl to, kad nereikalingos. Oficiali priežastis: „kam mums maitinti savo kariuomenę, jei mus gina amerikiečiai?“.

Panamos kanalas liko kontroliuojamas JAV „be jokio apribojimo laike“ ir nemokamai. 2000-aisiais, marionetinės Panamos vyriausybės sąlygomis (praktiškai JAV kolonijos, be nuosavos kariuomenės ir ekonomikos) kanalas juridiškai buvo perduotas Panamai, kaip to ir reikalavo tarptautinė bendruomenė. O faktiškai jį aptarnauti liko Panamos-Amerikos kompanija kurios štabo būstinė buvo JAV.

JAV įsiveržimas į Panamą yra pirma istorijoje intervencija, kurioje JAV vyriausybė, kaip teoretinį savo įsiveržimo pagrindimą panaudojo „demokratijos atstatymą“ ir „demokratijos išsaugojimą“.

Oficiali įsiveržimo į Panamą versija

Šaltinis: Igor Skif (Facebook), vertė: Sarmatai