Kiekviena karta turi savus žaislus. Tarybiniai vaikai turėjo medinius automobiliukus ir šautuvus, potarybinė karta – Barbę ir žaidimus su lipdukais. Mūsų dienomis žaidimai vaikams, paaugliams ir suaugusiems pasidarė tie patys. Ir senas, ir jaunas veda internete tinklaraščius, rašinėja Facebook’e ir, žinoma, pildo savo Instagram’ą. Apie gerąsias skaitmeninio amžiaus žaislų puses visiems ir taip žinoma. O čia pakalbėsime apie šalutinius kenksmingus efektus ir sukoncentruosime dėmesį ties Instagram’u.
Kas nors galbūt paprieštaraus, ar verta kaltinti Instagramą, jei žmogaus niekas neverčia juo naudotis, vadinasi, visos pretenzijos – patiems internautams. Tačiau vaistų gerti žmogaus irgi niekas neverčia, ir vis dėlto visos farmacijos kompanijos rašo instrukcijose apie galimus šalutinius savo preparatų poveikius. Pamėginsime išsiaiškinti, ko gali nepastebėti žmonės, apimti euforijos nuo naudojimosi šiuo kultiniu servisu.
MAŽĖJA TOLERANCIJA SKAITYMUI
Iš pradžių buvo populiarūs tinklaraščiai įvairiose blogofermose, paskui – Youtube tinklaraščiai. Kalbėti į kamerą paprasčiau negu apiforminti savo mintis teksto pavidalu, o vartotojams vaizdą irgi lengviau suvokti. Dabar atėjo mobilių nuotraukų era. Tendencija stebima tokia, kad žmonių skoniai ritasi nuo sudėtingų dalykų link paprastesnių, nors visas pasaulis visais laikais vystėsi pagal principą „nuo paprasto link sudėtingo“. Skaitančių žmonių skaičius planetoje mažėja. Dėl visko kaltinti Instagramą būtų kvaila, bet lygiai taip pat kvaila manyti, kad jis neturi su šia pasauline tendencija nieko bendro.
reklama
NUSKURSTA KALBA
Akivaizdu, kad trumpumas – talento tėvas, ir ypač trumpumas tinka aprašant nuotraukas ir jas komentuojant. Tačiau nuo dažno būtent tokio kalbos stiliaus naudojimo žmogus jau nebegali išdėstyti žodžiu/raštu apie kažką rimto, reikšmingo ir sudėtingo.
MIESČIONIŠKŲ VERTYBIŲ TRIUMFAS
Patologijos vystymosi mechanizmas toks. Kažkas, kas deda nuotraukas iš užsienio kelionių ar fotografuoja prašmatnius valgius – gauna daug „patikimų“. Žmogus, įsitraukęs į Instagramo gyvenimą, visa tai mato ir trokšta pats gauti tiek pat „patikimų“. Sąsaja „prabanga – daug patikimų“ neatspariam paprastam eiliniam žmogui suformuoja merkantiliškus orientyrus.
VYSTOSI PAGYRŪNIŠKUMAS, PAVYDAS, VEIDMAINYSTĖ
Šis efektas seka iš anksčiau aprašyto punkto. Žmogus, kuris negali sau leisti brangiai kainuojančių pramogų, jaučiasi nepilnavertis. Kadangi dauguma žmonių išties negali pasipuikuoti kuo nors elitišku savo gyvenime, tai tasai, kuris pasipuikuoti gali, su malonumu akcentuos ir akcentuos savo iškirtinumą. Tuštybės jausmo kol kas dar niekas nepanaikino. Taip pat negalima atmesti varianto, kad tau dalina patikimus tik dėl to, kad tu spragtelėjai „patinka“ kažkam mainais. Tokiu atveju apie „draugų“ nuoširdumą nė kalbos negali būti.
ASMENINIŲ SAVYBIŲ DEVALVACIJA
Priklausomybė nuo svetimų nuomonių – baisi jėga, daugybę kartų pademonstravusi istorijoje savo destruktyvų potencialą. Jeigu planetoje liktų 1-2 žmonės, vargu ar jie dėtų nuotraukas į Instagramą. Ir ne dėl to, kad nebūtų interneto ar kad tų žmonių galvos būtų užimtos išgyvenimo problemomis. Paprasčiausiai nebeliktų prieš ką puikuotis.
reklama
O dabar, kol virtualūs draugai skaičiuojami šimtais, žmogaus širdis trokšta girdėti jų pritarimą, malonius komplimentus savo adresu. Internautas pradeda mąstyti maždaug tai: „Ką čia tokio įkėlus, kad susižerčiau 1000 „patikimų?“. O žmogus, kuriam rūpi tai, kas patinka visų pirma jam pačiam ir kurio nejaudina, ką pasakys kiti, į tokius servisus nesiregistruoja. Psichologai priėjo vieningos nuomonės, kad troškimas bet kokia kaina patikti aplinkiniams, visiškai sunaikina žmogaus nuosavą „šerdį“, o tai, savo ruožtu baigiasi tuo, kad sudėtingose gyvenimiškose situacijose subjektas ima elgtis ne pačiu geriausiu būdu.
MIKROĮVYKIŲ SUREIKŠMINIMAS
Taip jau istoriškai susiklostė, kad dailininkai fiksavo drobėje tik tai, kas reikšminga, amžina. Laikui bėgant, tą pačią funkciją ėmė atlikti fotografija. Įdomu, ką pasakytų fotografai, dirbę per II Pasaulinį karą ar fiksavę dirižablio „Hinderburgas“ sprogimą, jei pamatytų Instagramo vartotojų nuotraukas? Kvaila, žinoma, reikalauti iš paprasto žmogelio istoriškai reikšmingų nuotraukų, bet netgi paprasto žmogelio gyvenimo kontekste fiksuojami įvykiai yra dažniausiai visiškai nereikšmingi. Įrodymas – milijonai nuotraukų su patiekalais, kojomis ir savimi-mylimiausiu priešais veidrodį.
KLAIDINGAS ĮSITIKINIMAS, KAD TU ESI GERAS FOTOGRAFAS
Ką galima išgirsti iš užkietėjusio instagramininko? „Kam mokytis nuotraukos kompozicijos, vaizdo apdorojimo, jeigu ir šiaip viskas puikiai gaunasi?“ paprastam žmogeliui pasijausti didžiu menininku ir kūrybiška asmenybe – juokų darbas. Tinklaraščių vedimas jau patvirtino tiesą, kad kai internautai, parašę kelis straipsnelius ir gavę krūvą pagiriamųjų komentarų, pradėdavo bombarduoti leidyklas pasakojimais iš savo gyvenimo. Atrodytų, didėjantis pseudokūrėjų skaičius turėtų būti naudingas tikriesiems profesionalams, juk jų kūryba tame niekalų fone atrodys kaip šedevrai, tačiau kas gali garantuoti, kad išties talentingi darbai nepaskęs visoje toje niekalų jūroje?
Visi šie pastebėjimai – ne snobiškumas ir ne retrogradų skundai, tai viso labo raginimas atkreipti dėmesį į šalutinius efektus to reiškinio, kuris iš pirmo žvilgsnio atrodo visiškai nekaltas. Instagramas, be jokios abejonės – puikus dalykas. Tačiau kaip ir bet kuris kitas sudėtingas žaislas, jis turi aštrių kampų. Net jei atsižvelgsime į tai, kad pašalinius efektus pajunta tik pavieniai žmonės ir kad konkrečiai jums jie negresia, žinoti apie reiškinio tamsiąsias puses bus visai ne pro šalį. Naudokitės žaislais su protu ir neįsmukite į priklausomybės pelkę.
Друзья, сайт находится в состоянии глубокой переделки, поэтому приглашаю Вас вернуться через некоторое время.
Сроки неопределенны, но как только - так сразу.