Vatikano globalistai apkaltino Trampo administraciją krikščionišku fundamentalizmu. Vatikanas ruošiasi antikristo atėjimui

Algimantas Lebionka
+ 26 - 1
Автор: Algimantas Lebionka
Источник: https://lebionka.blogspot.lt/2017/07/vatikano-globalistai-ap...
7535-07-20 (2017 г.), читали 2447
2

Ar kas galėjo pagalvoti mūsų Tautinės dainuojančios revoliucijos metu, vos prieš tris dešimtmečius, kai išvien su tauta ėjo ir krikščionių kunigija, kad ši bažnyčia stos už Afrikos ir Azijos tautų perkraustymą į Europą, krikščioniškų Europos tautų naikinimą, jų islamizaciją, stos už Biblijoje pasmerktą sodomiją, kad Romos popiežius Kristų lygins su velniu, bučiuos ir plaus nusikaltėliams kojas, kad ši bažnyčia paskęs globalizmo liūne net aplenkdama globalizmo citadelę JAV? Vatikanas nusimetė ėriuko kailį ir atskleidė savo esmę.

Vatikano globalistai apkaltino Trampo administraciją krikščionišku fundamentalizmu

Praeitą savaitę įtakingas Vatikano leidinys „LA CIVILTÀ CATTOLICA“ paskelbė straipsnį „FONDAMENTALISMO EVANGELICALE E INTEGRALISMO CATTOLICO

Un sorprendente ecumenismo“ (Evangelikų fundamentalizmas ir katalikų integralizmas. Nuostabus ecumenizmas“, kuriame kritikavo Trampo administraciją.

http://www.laciviltacattolica.it/articolo/fondamentalismo-evangelicale-e-integralismo-cattolico/

angliška versija:

http://www.laciviltacattolica.it/articolo/evangelical-fundamentalism-and-catholic-integralism-in-the-usa-a-surprising-ecumenism/

Trumpą šio straipsnio recenziją ir garsios Rusijos mokslininkės-religiotyrinikės Olgos Četverikovos komentarą paskelbė portalas „Rusų varpas“ (R.V.) .

reklama

Straipsnyje sakoma, kad „Vatikano kritika JAV prezidento administracijos atžvilgiu yra jėzuitiška ir slepia bendrus tariamų oponentų tikslus. (…) Panašu, kad Vatikano elitos galvose galutinai įsitvirtino liberalios pažiūros, neturinčios nieko bendro su tikra krikščionybe. O kaip kitaip paaiškinti straipsnio autorių iš Romos popiežiaus aplinkos Antonio Spadaro ir Marcelo Figueroa išpuolius prieš JAV katalikų ir protestantų grupes, kurie „atmeta sodomitų vestuves, svajoja apie teokratinio tipo valstybę ir sienos nuo migrantų statybą“? Ypač kliuvo prezidentui Donaldui Trampui ir jo pirmajam patarėjui Stivenui Bennonui, kurį apkaltino „manichėjiškumu, savo priešininkų demonizacija, neprotinga ksenofobija“. Atrodytų, kritiniai Trampo pasisakymai netradicinių santuokų atžvilgiu, jo pagarba paprastiems amerikiečių darbininkams, jo „prolaif“-pozicija dėl abortų draudimo turėtų sukelti Vatikano simpatijas. Bet ne. Katalikų veikėjai pavadino jį „evangelistiniu fundamentalistu“, o jo padėjėją Bennoną sulygino su islamo teroristais – neva jie visi vykdo „Apokaliptinę geopolitiką“. Ypač įdomu, kad protestantas Trampas atsisakė iš JAV daryti praeinamą kiemą migrantams dėl radikalaus islamo pavojaus, o į tai sulaukė tokius keistus kaltinimus iš „tikėjimo brolių“. Tačiau iš Vatikano išpuolio prieš Trampo administraciją aršumo paaiškinimų akivaizdu, kad jau šimtą metų pagrindine Romos popiežių doktrina yra ekumenizmas – ketinimas sujungti visus krikščionis ir, galiausiai, visus tikinčiuosius apjungti vieno Dievo globoje. Tai neįmanoma padaryti esant klasiniam susiskaldymui, ekonominei nelygybei, kultūriniams skirtumams ir t.t. Tai yra Vatikanas ėmėsi nei daug nei mažai apjungti visą žmoniją – ir bet kokie eskapizmo, segregacijos, tautų ir nacijų apsisprendimo teisių pareiškimai jam labai trukdo. Bet ar tokie tolimi vienas nuo kito Donaldo Trampo ir popiežiaus Pranciškaus tikslai?

Olga Četverikova (O.Č.)Reikia pažymėti, kad Pranciškus ėmėsi kurso įtvirtinti savo statusą, kaip žmonijos dvasinio lyderio. Arba ateityje jis sugriaus kažkokią pasaulinę religinę organizaciją, arba Vatikanas apjungs visų konfesijų tikinčiuosius, bet kokiu atveju akivaizdu, kad tai viena iš jo strategijos krypčių. 2014 metais pas Pranciškų buvo atvykęs Izraelio prezidentas Šimonas Peresas. Jis pasiūlė jam tapti apjungtų religijų vadovu („SNO religijų“). Jo žodžiais, veikiantys institutai negali susidoroti su karais pasaulėžiūros ir religijų dirvoje, o Romos popiežius galėtų apjungti žmoniją, užtikrinti stabilumą ir tvarką pasaulyje. Ir greitai po šio susitikimo Pranciškus padarė pareiškimą: prasidėjo Trečias pasaulinis karas, vykstantis lokalių ideologinių batalijų pavidalu internete. Pagrindiniu vektoriu Romos popiežiaus politikoje paskelbiama „kova už taiką“, ketinimas sutaikyti visą žmoniją, pamaitinti vargšus ir kenčiančius, duoti prieglobstį visiem pažemintiems, kova prieš socialinį neteisingumą ir t.t. Ir štai dabar Romos popiežius faktiškai nori, pirmiausiai, suvienyti visų religijų ir konfesijų tikinčiuosius po Vatikano vėliava, ir antra, sutelkti įvairių socialinių sluoksnių atstovus – dirbantį jaunimą, pagyvenusius žmones, migrantus iš Artimųjų Rytų – žodžiu, visus, kas kenčia nuo globalizacijos. Bet štai paradoksas – globalizacija, palydima Pranciškaus kalbų apie negatyvias globalizacijos pasekmes, tiktai stiprėja. O Romos popiežius šiame reikale atlieką kalėjimo daktaro vaidmenį. Iš pradžių žmones įmeta į kalėjimą, iš jų tyčiojasi, kankina, o po to į kamerą ateina geras daktaras ir sako kaliniams: čia tokie blogi prižiūrėtojai, kankina jus, bet aš jums linkiu gero, tiktai pasitikėkit manim... O greitai vėl ateina kalėjimo prižiūrėtojai – juk „geras“ daktaras yra jų sistemos dalis. Tokiu principu dirba Pranciškus. Šiandien Vakarų elitos ėmėsi lemiamo totalinės elektroninės globalizacijos etapo, įsteigimo elektroninio konclagerio, o Vatikanas turi užtikrinti socialinį palaikymą šioms reformoms, sugalvoti joms religinį pagrindimą, be to padaryti viską subtiliai iš švariai – jėzuitiškai. Vatikanas kuria visame pasaulyje struktūras, palaikančias kenčiančius. Taip, 2014 metais Pranciškus įsteigė liaudies tinklą „susitikimų mokyklų“ – 450 įstaigų 112 pasaulio šalių, kurios jungia jaunimą bet kokio tikėjimo ir tautybės. Šiose „susitikimų mokyklose“ paauglius ir jaunuolius moko „taikaus dialogo“ per ginčą, kultūrą, socialinius projektus. Šių įstaigų programose esminėmis sąvokomis yra multikultūralizmas, tolerancija, hormonija su pasauliu – ten nėra nieko iš klasikinio krikščionių tikėjimo. Tai grynai globalistinė struktūra, palaikoma finansinės elitos.

reklama

R.V.: Bet dauguma krikščionių vis tiktai iki šio laiko save krikščionimis. Keista, kad visame pasaulyje stebima krikščioniškos civilizacijos krizė, o Vatikano įtaka, kaip jūs tvirtinate, toliau auga.

O.Č.: Kada kalba, kad katalikybė pasaulyje silpsta – tai didelis melas. Tiesa tame, kad ji jau neturi nieko bendro su katalikybe. Dabar Vatikanas kryptingai naikina viską kas krikščioniška, kas dar išliko katalikybėje, o kaip globalizmo ideologijos centras ji dirba labai galingai ir plečia savo įtaką.

R.V.: Tokiu atveju, kame principinis skirtumas pažiūrų Pranciškaus ir JAV prezidento Trampo?

О.Č.: Principinių skirtumų nėra. Yra tiktai savotiškas „darbo pasidalinimas“: Trampas vykdo šią globalizaciją sąjungoje su bankininkais ir inovaciniu elektroniniu verslu. Čia galima paminėti jo svarbų vaidmenį diegiant skaitmeninę ekonomiką, kuri sukels baisias pasekmes, sugriaus susiklosčiusias visuomenines formacijas. O popiežius ruošia žmones priimti šią tvarką dvasiniame lygyje. „Taip, vaikinai, mes kuriame vargšų bažnyčią, skurdžiams, persekiojamiems, migrantams ir t.t.“ – tokia jo daugumos pamokslų mintis. Kritikuodamas šio pasaulio galinguosius, Pranciškus veidmainingai padeda įgyvendinti jų planus. Nepamirškime, kad jėzuitai – dideli manipuliavimo su sąmone meistrai. Jie gali pritaikyti savo moralę prie bet kokios konjunktūros, visos vertybės jiems reliatyvios. Pranciškus nori, kad jį mylėtų visi, todėl jis iš ryto gali keikti masonus, o vakare gerti su jais arbatą ir maloniai kalbėtis. Šiandien jis pasisako prieš abortus, o rytoj broliuojasi su homoseksualistais. Todėl popiežiaus ir jo aplinkos pasisakymus prieš Trampą nereikia vertinti rimtai, kaip kažkokią priešpriešą tarp Vašingtono ir Vatikano. Priešingai, tai klasikinis jėzuitų metodas klaidinti žmones, firminis Pranciškaus stilius. Jis tiesiog nori globoti visus, tapti dvasiniu lyderiu visiems – ir sukurti sau atitinkamą įvaizdį. Kada Pranciškus kalbėjo, kad sąjunga tarp JAV ir Rusija, tarp Kinijos ir Šiaurės Korėjos labai pavojinga, kada jis barė Trampą už norą statyti tvorą nuo migrantų – tai buvo tik pretekstas savireklamai. Iš stačiatikių taško, Romos popiežiaus veiksmus galima vienareikšmiškai traktuoti kaip pasiruošimą iškrikščioninimui, antikristo atėjimui. Pranciškaus pavyzdžiu mes akivaizdžiai matome, kaip elgsis būsimas pasaulio valstybės lyderis. Žinoma, jis agituos už visų žmonių susitaikymą, saugumą, viso pasaulio meilę ir t.t.

R.V.: Tai yra Pranciškus ir Trampas daro vieną ir tą patį?

O.Č.: Na žinoma, už jų stovi tos pačios jėgos – pasaulinė finansinė elita. Trampas praėjusiais metais susitiko su atstovais visų stambiausių IT kompanijų – Google, Microsoft, Apple – svarstė su jais tolimesnį skaitmeninio civilizacijų apjungimo planą. Akivaizdu, kad jis yra stambaus kapitalo, inovatyvaus biznio statytinis. Negalima pamiršti, kad pagrindinės lėšos į Vatikaną teka būtent iš JAV. Būtent Šiaurės ir Pietų Amerikoje labai aukštas autoritetas slaptų vienuolių ordinų – Opus Dei ir Jėzuitų. Popiežiaus kardinolai vaidina labai svarbų vaidmenį amerikiečių isteblišmente. Penki iš devynių JAV Aukščiausiojo teismo narių – katalikai. Taip kad jokių rimtų idėjinių prieštaravimų tarp Trampo administracijos ir Vatikano nėra ir negali būti. Ir už Pranciškaus nugaros stovi analogiški personažai. Jie su Trampu yra marionetės, tikrųjų pasaulio valdovų menedžeriai. O visa kita – žaidimas ir manipuliacijos.


96% Плюс 96% Plus
4% Минус 4% Minus
26   1
Pridėti naują straipsnį

Nori prisidėti? Dalinkis straipsniu arba rašyk savo!

Komentarai: 2

2. Anonimas 0 0
2017-10-03 11:18:09

Kas labiau laukia antikristo  - žydai ar Vatikanas? http://www.moshiach.ru/

1. Anonimas 0 0
2017-10-21 07:36:52

Jei trumpai, tai pop. Pranciškus tikėjimą dar išlaikiusių krikščionių yra vadinamas antikristo pirmtaku, o pats antikristas kyla būtent iš žydų (kaip ir Kristus, kurį jie nužudė). Žydai dabar su entuziazmu ruošia kelią antikristui, kuris, man regis, jau yra atėjęs. Kaip sakoma, stebėkite laiko ženklus.

Skaudžiausias yra krikščionių, ypač katalikų abejingumas, pasidavimas pražūtingiems dalykams, dvasinis aklumas. Ypač skaudus yra dvasininkų, kunigijos  tylėjimas, kuris nieko kito nereiškia, kaip Kristaus išdavystę. Laikas atsijos ištikimuosius.

Отправить!

ВСЕ СТАТЬИВ ЛИТВЕВ МИРЕУ СОСЕДЕЙРАЗНОЕ






Sputnik.lt группа в Фейсбуке
Laisva informacija - laisvas žmogus!

ТОП статей

Reklama

Paveiksliukai


Video



Друзья'

Концепция Общественной Безопасности

Švieskis


Нас читают