10 PATARIMŲ TĖVAMS IŠ ŽMOGAUS, KURIS ĖJO Į DUJŲ KAMERĄ KARTU SU VAIKAIS

Janušas Korčiakas (Janusz Korczak) – Lenkijos pedagogas, rašytojas, gydytojas ir socialinis aktyvistas, kuris triskart atsisakė išgelbėti savo gyvybę.

Pirmą kartą tai atsitiko, kai Janušas atsisakė emigruoti į Palestiną prieš pat Lenkijos okupaciją, ir pasiliko dirbti vaikų prieglaudoje. Antrą kartą – kai atsisakė pabėgti iš Varšuvos geto. Ir trečia – kai prieglaudos gyventojai buvo vežami į konclagerį, pas Korčiaką atėjo SS pareigūnas ir paklausė:

– Jūs parašėte  “Karalių Matiušą”? Aš perskaičiau šią knygą, būdamas vaiku. Gera knyga. Galite būti laisvas.

– O vaikai?

– Vaikai važiuos. Bet jūs galite būti laisvas.

– Jūs klystate. Aš negaliu. Ne visi žmonės niekšai.

reklama

Po kelių dienų, koncentracijos stovykloje Treblinkos, Korčiakas, su savo vaikais buvo pasiųstas į dujų kamerą. Prieš mirtį, Korčiakas laikė du jauniausius vaikus ant rankų ir pasakojo pasaką nieko neįtariantiems vaikams.

Iš esmės, galima nieko apie Korčiaką nežinoti. Ir skaityti tik 10 jo patarimų:

1. Negalima tikėtis, kad jūsų vaikas bus kaip jūs. Padėkite jam tapti savimi.
2. Nereikalauk mokesčio iš vaiko už tai, ką tu dėl jo padarei. Tu dovanojai jam gyvybę, kaip jis tau gali atsidėkoti? Jis duos gyvenimą kitam, trečiam, ir tai yra negrįžtamas dėkingumo dėsnis.
3. Neliekite savo nuoskaudų ant vaiko, kad nevalgytumėt karčios duonos senatvėje. Ką sėsit, tą ir pjausit.
4. Nežvelk iš aukšto į jo problemas. Gyvenimo našta yra suteikiama kiekvienam pagal išgales, patikėk, jam – sunku ne mažiau nei tau, o gal ir daugiau, nes jis neturi patirties.
5. Nežemink!
6. Nepamirškite, kad svarbiausi susitikimai – su vaikais. Daugiau dėmesio skirkite jiems. Mes niekada nežinome, ką matome vaike.
7. Nekankinkite savęs, jei kažko nepadarėte dėl vaiko, tik nepamirškite, kad nėra pakankamai padaryta, jei nebus padaryta, kas įmanoma.
8. Vaikas – tai ne tironas, kuris užvaldė tavo gyvenimą, ne tik tavo kūno ir kraujo vaisius. Tai brangus gyvybės indas, kuris gyvenimas davė jums saugoti ir puoselėti. Jis išlaisvino iš motinos ir tėvo kūrybinę ugnį, kuri bus ne “mūsų”, “tavo” vaikas, bet siela patikėta jums globoti..
9. Mylėti svetimą vaiką. Niekada nedaryk svetimam vaikui to, ko nenorėtum, kad padarytų tavam.
10. Mylėk savo vaiką bet kokį – netalentingą, nesėkmingą, suaugusį. Bendravimas su vaiku – tai šventė, kuri vis dar yra su tavimi.