Daugelis žmonių niekada nesusimąstė apie taip vadinamus pasaulio šeimininkus. O kam apie tai galvoti, juk mes gyvename, mums niekas netrukdo, elgiamės, kaip norime ir niekas nenurodinėja. Aš esu savo gyvenimo šeimininkas ir gyvenimo kokybė visiškai priklauso nuo manęs paties, nuo to, kaip pasieksiu išsikeltą tikslą…
Gal tai ir teisinga – taip lengviau gyventi. Kam apsikrauti galvą visokiais niekais, kurie trukdys normaliai egzistuoti. Turime pakankamai savų problemų – vaikai, darbas, sveikata, namai.
Taip mąsto dauguma.
Ir visgi kai kurie įvykiai – ekonominė krizė visame pasaulyje ir šiuolaikinės geopolitikos problemos verčia susimąstyti apie jų atsiradimo priežastis. Iškart daromos konkrečios išvados ir pateikiamos visuotiniam svarstymui. Pagrindinė tų išvadų prasmė yra ta, kad visų šių pokyčių ir kataklizmų užkulisiuose veikia konkrečios jėgos, organizacijos, kontroliuojančios milžiniškas pinigų mases. Kitaip tariant – egzistuoja taip vadinama pasaulio vyriausybė, kurį kontroliuoja visą istorijos eigą.
Kas per žmonės? Kokios jėgos? Kaip vadinasi tos organizacijos?
Visi skirtingai traktuoja šiuos dalykus. Vieni teigia, kad pasaulį valdo stambiausios korporacijos, kiti įsitikinę, kad tai slaptos draugijos, treti kaltina pasauliniu suokalbiu masonus, žydus, religiją, šėtoną ir ateivius iš kosmoso.
Panagrinėkime, ką apie visa tai kalba žymus sociologas A. Zinovjevas. Remdamasis ilgamečiais tyrimais šioje srityje, jis padarė išvadą, kad mūsų planetoje egzistuoja ne pasaulinė vyriausybė kaip savotiška atskirų valstybių vadovų bendrija, o pasaulinė superbendrija. Ją sudaro maždaug 80 milijonų žmonių. Čia patenka dešimtys tūkstančių verslo imperijų, žiniasklaida, nekomercinės organizacijos. Superbendrijos, kuri kontroliuoja pasaulį, centras yra JAV. Tūkstančiai jos atstovų pasklidę po visą pasaulį.
reklama
Prieš minėtą superbendriją, turinčią pasaulinio masto ambicijas, būta daug kitų, kurios pradėjo organizuotis XIX amžiaus pabaigoje. Jų ištakose stovėjo žymiausi laikmečio finansininkai – Morganas, Rokfeleris, Kunas, Lebas ir kiti. Žinoma ir anglų socialistų bei komunistų, siekiančių įkurti Pasaulio vyriausybę, grupė „Apvalusis stalas“. XX-ame amžiuje veikė ir gausios uždaros organizacijos, kurios vėliau gavo bendrą pavadinimą „Slaptasis ordinas“. Plėsdamas savo įtakos sferas Baltuosiuose rūmuose, valdžios institucijose, žiniasklaidoje, jis tapo centriniu atlantizmo štabu, suformavęs struktūrą, kurią sudaro analitikai, patarėjai. Struktūra turi savus strateginių tyrimų centrus.
Susiformavo stambiausios transnacionalinės organizacijos, tokios kaip Tarptautinių santykių Taryba, Bilderbergo klubas ir Trišalė komisija, kuriose „ordinas“ užėmė pagrindines pozicijas. Nenagrinėsime šių struktūrų detalių, kadangi jas šiandien jau daug kas ir taip išmano, o ir nesinori stoti konkrečių kažkieno įsitikinimų pusėn. Mes dabar mėginame parodyti, ką apie tai mano politikai, sociologai ir paprasti žmonės.
Norisi pažymėti, kad pokario laikotarpiu minėta Taryba tapo svarbiausiu strateginiu šaltojo karo centru. Jos nariais buvo CŽV veikėjai, Pentagono ir NATO generolai, ardomosios veiklos prieš TSRS vadovai Alenas Dalesas, Zbignevas Bžezinskis, Henris Kisindžeris. Viename iš Tarybos posėdžių, Dalesas paskelbė naują prieš TSRS nukreiptą doktriną. Jos esmė – laipsniškas ir planingas poveikis tarybiniams piliečiams, turint tikslą praplauti jiems smegenis, įdiegiant prievartos, sadizmo, sekso, išdavystės, t.y. amoralumo kultą. Dalesas pažadėjo dėti visas pastangas, kad TSRS literatūra, kinas, teatras šlovintų pačius žemiausius žmogaus instinktus. Padorumas niekam nebebus reikalingas ir bus išjuokiamas kaip praeities atgyvena. Melas, apgaulė, narkomanija, girtuokliavimas ir nesantaika tarp tautų – visa tai bus diegiama nepastebimai ir sumaniai.
Ką šiandien matome potarybinėje erdvėje? Moralinis smukimas ir absoliuti laisvė piliečių protuose, ypač jaunimo tarpe. Gerai padirbėta.
Bilderbergo klubas, įkurtas 1954 metais, tapo tarptautiniu Tarybos tęsiniu, kadangi jį sudarė Europos politinio ir finansinio elito nariai kartu su amerikiečių Tarybos atstovais. Kaip byloja pirmieji klubo dokumentai, susitikimų tikslas buvo rūpintis naująja pasaulio tvarka ir planuoti Vakarų šalių užsienio politiką TSRS ir trečiojo pasaulio šalių atžvilgiu.
reklama
O 1973 metais kai kurie aktyvūs Bilderbergo nariai organizavo Trišalę Komisiją, kuri turi tris būstines – Amerikoje, Europoje ir Japonijoje. Komisija buvo įkurta paaštrėjus rungtynėms tarp Vakarų elito ir galingą ekonomiką sukūrusios Japonijos. Globalinio planavimo mechanizmo sukūrimas ir ilgalaikio pasaulio resursų perskirstymo užtikrinimas – štai svarbiausi klausimai, kurie iškilo Trišalės komisijos posėdžių dalyviams.
Vienas pagrindinių pasaulinių užkulisių aktyvistų, buvęs savo laiku Prancūzijos prezidento Miterano patarėjas ir Bilderbergo narys Žakas Atali parašė programinį veikalą mondializmui „Horizonto linija“. Joje jis atskleidžia būsimos pasaulio tvarkos sąrangą, kurios pagrindą sudaro kosmopolitizacija – kai žmonės nelaiko savęs priklausančiais konkrečiai tautybei ir pripažįsta savo tėvyne visą pasaulį. Aukščiausia šios naujos visuomenės forma bus taip vadinamas klajokliškumas (žmonės be tėvynės, protėvių tikėjimo, gyvenantys vartotojiškais ir pramogų interesais). Klajokliai turės elektroninę kortelę ir bus valdomi per kompiuterinį tinklą.
Jau dabar amerikiečiams nuo pat gimimo suteikiamas numeris kompiuteriniame tinkle, aplink kurį sukasi visa informacija apie žmogų. Pradiniame etape numatoma „apdoroti“ iš pradžių amerikiečius, o paskui ir likusių šalių gyventojus paversti kortelių savininkais, tačiau kortelės bus skirtos ne vien finansinėms operacijoms. Kompiuteriai rinks profesinio, socialinio, etninio, dvasinio, politinio, teisinio, religinio, švietimo ir moralinio pobūdžio informaciją apie kiekvieną žmogų, gimusį pasaulyje. Šio darbo pradžia – biometriniai pasai, galiojantys tame tarpe ir ES bei Lietuvoje.
Sekančiu etapu taps specialaus elektroninio čipo (biokortos) implantavimas į kiekvieno žmogaus ranką. Čipe bus ta pati informacija kaip ir plastikinėje kortelėje. Jo pagalba galima bus aptikti žmogaus buvimo vietą bet kuriuo metu ir bet kurioje vietoje. Implantai taps vienintele atsiskaitymo priemone. Grynų pinigų nebebus. Visi pardavimai, pirkimai, atlyginimai bus vykdomi per čipus. Atsisakęs implantuoti biokortą žmogus negalės nieko parduoti it pirkti.
Buvusiam britų spectarnybų darbuotojui Džonui Kolemanui savo knygoje „Komitetas 300“ pavyko atskleisti naujosios pasaulinės vyriausybės tikslus ir ketinimus, visų pirma padalinti žmoniją į tuos, kurie valdo ir tuos, kurie juos aptarnauja. Visa sistema veiks tokiu būdu, kad paklususiems naujai valdžiai žmonėms bus suteikiamos visos reikalingos priemonės išgyventi, o maištaujantys bus paskelbti už įstatymo ribų su visomis iš to sekančiomis pasekmėmis. Santuokos bus už įstatymo ribų. Vaikus ankstyvame amžiuje prievarta atims iš tėvų (kas jau daroma daugelyje šalių, pvz. Norvegijoje) ir auklėjami jie bus kaip valstybės nuosavybė. Moterims leis gimdyti tik po du vaikus. Jeigu ji pastos trečią kartą, ją prievarta sterilizuos. Bus labai plačiai skleidžiama pornografija. Visame pasaulyje pasklis „atgauti jėgas padedantys“ narkotikai ir žmonės privalės juos vartoti.
Visi turtai, pramonė, žemės ūkis, kosminiai ir moksliniai tyrimai susitelks elito rankose. Bus uždaryti visi bankai, išskyrus Pasaulio banką.
Visa tai, kas čia paminėta – mikroskopinė dalis planų, kuriuos rengia mums išrinktieji. Apie šiuos planus galima sužinoti Zbignevo Bžezinskio knygoje „Technotroninė era“, Aurelijaus Pačejo, žymiojo Romos klubo įkūrėjo, darbuose, tarp jų, knygoje „Priešais bedugnę“.
Друзья, сайт находится в состоянии глубокой переделки, поэтому приглашаю Вас вернуться через некоторое время.
Сроки неопределенны, но как только - так сразу.