Apokalipsės mygtukas. Kas atsitiks, kai pasaulyje dings internetas

Jeigu atjungsime internetą viename atskirame pastate, žmonės tikriausiai nusimins dėl nebeveikiančių socialinių tinklų. Bet jeigu porai dienų išjungsime iš tinklo visą planetą – pasekmės bus gerokai rimtesnės.

Nė dienos be interneto

2012 metais grupė amerikiečių mokslininkų paprašė 2000 vyrų ir moterų įsivaizduoti, ką jie darys atjungus internetą. Respondentus atrinko pagal vieną požymį: jie pastoviai tupėjo socialiniuose tinkluose ir domėjosi technologijomis.

Paaiškėjo, kad dauguma amerikiečių (67%) būtų linkę išvažiuoti į tą šalį, kurioje interneto neatjungė. Jie pirmiausiai bijojo netekti draugų Feisbuke ir sekėjų Twiteryje.

Dar 14% buvo įsitikinę, kad be interneto kristų į gilią depresiją. Maždaug 11%, priešingai, pareiškė, kad apsidžiaugtų atjungimu dėl erzinančio įpročio kvailai pildyti savo tinklapius. 6% pakeistų internetą kompiuteriniais žaidimais, o 2% prisipažino, kad tiesiog fiziškai negalėtų gyventi pasaulyje, kur bendrauti ir daryti karjerą tektų griežtai offline.

Įdomiausia, kad dauguma turinčių patologišką priklausomybę nuo interneto žmonių yra moterys.

Neseniai apklausai sukako 5 metai, per tą laiką pasikeitė interneto vartotojų skaičius (dabar jų yra 3,5 milijardo), bet ne mąstymo būdas.

Daugumai žmonių interneto išjungimas kaip ir anksčiau susijęs su būgštavimais prarasti ryšį su draugais ir giminaičiais. O dar bijoma prarasti uždarbį, juk daug žmonių jau seniai užsidirba iš reklamos internete. Kitaip sakant, praktiškai panaudoja savo socialinius tinklus.

reklama

Tai tikriausiai suprato ir Stenfordo profesorius Džefas Henkokas: jis siūlydavo studentams surengti per išeigines dienas detoksikaciją, o paskui aptarti pojūčius seminare. 2009 metais studentai pakėlė maištą ir atsisakė sėdėti be interneto ištisas dvi dienas. Jie piktinosi, kad be priėjimo į tinklą negali atlikti kitų užduočių, griauna savo socialinį gyvenimą ir lieka be ryšio su tėvais.

Galiausiai Henkokas atsisakė skaitmeninės detoksikacijos idėjos – suprato, kad jaunoji karta pernelyg stipriai susiejo savo gyvenimą su internetu.

O 2015 metais vienas interneto vartotojas iš portalo Reddit vėl nusprendė pamėginti išsiaiškinti, kaip atrodo pasaulis be tinklo.

Kaip jis ir tikėjosi, pirmiausiai žmonės puls į Google ieškoti atsakymo į klausimą, kodėl nėra interneto, paskui ims paniškai landžioti į visus tinklapius, visur aptikdami „klaidą 404“.

Tačiau jau po poros dienų prarastas ryšys, jo manymu, turės paliesti ne vien online pasaulį. Jau po savaitės ištuštės maisto parduotuvės, juk prekių tiekimas visiškai priklauso nuo internetinio ryšio. Vienas populiariausių būdų kroviniams vežioti – sunkvežimiai, savaime suprantama, tačiau su jais gali kažkas atsitikti. Be interneto vairuotojas neteks ne tik navigatoriaus, bet ir galimybės užsipilti baką: dauguma naudojasi kuro kortele, o be interneto neveikia nei bankomatai, nei mokėjimo terminalai.

Ligoninėse nieko baisaus nutikti neturėtų: gyvybiškai svarbūs aparatai nepajungti prie interneto, tačiau duomenų bazės su ligų istorijomis įkeltos į tinklą. Tiesa, tai nėra taip fatališka, skirtingai nei senkantys vaistų resursai, kuriuos papildyti bus sunku dėl aukščiau minėto logistikos kolapso.

Užtat ankstesnę vertę atgaus popieriniai pinigai, juk nė vienas bankas negalės atlikti mokėjimų. Visa tai smogs ekonomikai visame pasaulyje, pasekmės taps juntamos jau po kelių savaičių. Iš kitos pusės, tegu pasaulinė krizė užgrius ne iš karto, tačiau gatvėse gali kilto stichiški maištai. Praėjus kažkiek laiko, pasimetę žmonės pajaus, kad jų gyvenimas pasuko kažkur ne ta linkme.

Turint galvoje, kad kompiuteriai ir išmanieji taps visiškai nenaudingais daiktais, žmonės greičiausiai sužinos apie tai, kas nutiko, per televizorių: valstybių vadovai būtinai pasirodys ekranuose su pranešimais apie ekstremalią situaciją.

O toliau viskas vyks pagal bet kurio filmo apie pasaulio pabaigą scenarijų: visur marodieriai ir betvarkė, ligoninės pilnos nukentėjusių, o valdžiai teks įvesti į miestus kariuomenę ir skelbti nepaprastąją padėtį.

Gyvybiškai svarbūs produktai, tokie kaip duona, vanduo, pienas, kiaušiniai, o taip pat benzinas baisiai pabrangs, nusikalstamumas staigiai išaugs. Ir tai tik pirmos 48 valandos po interneto atjungimo.

Kino nebus

Iš tikrųjų trumpalaikis interneto atjungimas vargu ar atrodys kaip Holivudinė pasaulio pabaiga, kadangi dauguma stambių technologinių kompanijų turi specialistų komandas, pasirengusias operatyviai šalinti didelio masto sutrikimus.

reklama

Tokios nuomonės laikosi ir Skotas Borgas iš nekomercinės organizacijos United States Cyber Consequences Unit. 2008 metais, JAV Vidaus saugumo ministerijos užsakymu, jis mėgino prognozuoti, kas nutiks Amerikos ekonomikai, sutrikus internetui.

Tyrinėtojų komanda išanalizavo kompiuterių sutrikimus biržose per paskutinius 8 metus ir nustatė, kad jeigu internetas atsijungs mažiau kaip keturioms dienoms, nuostoliai bus itin nereikšmingi.

Dar daugiau, paaiškėjo, kad tokie atsijungimai išprovokuodavo aktyvumo pliūpsnius tarp darbuotojų, kurie skubiai pradėdavo kuopti seniai apleistus darbus ofisuose. Žodžiu, ekonomiką tokie atsijungimai paveikė ne ką stipriau negu ilgos šventinės išeiginės. Transporto sistema, kaip paaiškėjo, irgi ne taip smarkiai priklauso nuo interneto. Lėktuvai, traukiniai ir autobusai gali judėti ir be interneto, nors ilgalaikiai sutrikimai atsiliepia logistikai.

Šiandien specialistai svarsto tris pagrindinius scenarijus, pagal kuriuos atskirose šalyse ar visame pasaulyje gali staiga atsijungti internetas. Neskaitant kataklizmų, artimų pasaulio pabaigai, specialistai baiminasi masinių riaušių ir kiberkarų.

Didysis raudonasis mygtukas

Taip vadinamas raudonas avarinis mygtukas, atjungiantis žmones nuo tinklo arba sąmoningai sulėtinantis interneto greitį, išties egzistuoja ir netgi naudojamas kai kuriose pasaulio šalyse. Pavyzdys – 2011 metų arabų revoliucija Egipte. Internetas buvo atjungtas, ir tai labai komplikavo riaušių koordinavimą. Tą patį metodą panaudojo Turkija ir Iranas. Iš visko sprendžiant, instrumentų ekstremaliam interneto atjungimui turi Kinija, nors didelių atjungimų ten iki šiol nepasitaikė.

Amerikos ir Rusijos valdžia svarstė tokio mechanizmo kūrimą, tačiau jis buvo skirtas atremti staigiai ir didelio masto kiberatakai.

Tiesa, tam, kad šalis būtų atjungta nuo pasaulinio interneto ir pasiliktų su savo vidiniu tinklu, būtina sukurti pakankamai brangiai kainuojančią dubliuojančią infrastruktūrą, o tai daugumai šalių ne pagal kišenę.

Be to, šalys, kurios planuoja net trumpam laikui izoliuotis, praras ryšį su išoriniu pasauliu, kas gali stipriai smogti ekonomikai.

Smūgis iš kosmoso

Viena rimčiausių grėsmių pasauliniam internetui yra saulės aktyvumas. Didelė geomagnetinė audra gali išvesti iš rikiuotės palydovus ir elektros tinklus.

1998 metais saulės audra sugadino palydovą Galaxy-IV, dėl ko Amerikoje atsijungė 90% pranešimų gaviklių. Gydytojai, vadybininkai ir, kaip nebūtų keista, prekeiviai narkotikais prarado ryšį su klientais ir kolegomis.

Teoriškai saulės blyksniai galim atjungti internetą daug kartų greičiau ir efektyviau nei hakeriai, teroristai, žemės drebėjimai ar potvyniai.

Žemiški kiberkarai

Ne paslaptis, kad šiandien valstybės aktyviai kaupia jėgas kibernerdvėje. Sklinda gandai, kad kai kurios valstybės turi ištisus hakerių dalinius, kurie tiesiai iš savo kompiuterių gali pridaryti nemažai žalos priešams.

Taikinių atakoms vis daugėja: įsilaužėliai jau gali atjungti elektros tiekimą, prasiskverbti į uždarus ligoninių ir karinių gamyklų tinklus, ar paskandinti ištisą miestą, paprasčiausiai užkrėtę atskirai paimtos užtvankos programinę įrangą.

Ateities karuose žmonija tikriausiai sugebės žengti dar toliau, juk internetas vis labiau skverbiasi į kasdieninį gyvenimą. Taip kad greitai sutriuškinti priešą bus galima tiesiog atjungus jo šalį nuo interneto.