Stulbinantys sutapimai: tai kas buvo rašoma „Sionistų protokuoluose“ ir ką darė Kubiliaus vadovaujama konservatorių vyriausybė su Lietuvos finansais.
Daugiau nei šimto metų senumo „Siono išminčių protokoluose“ buvo duodami receptai,
kaip reikia pavergti „gojų“ valstybes. Protokole Nr.20 – Finansinė programa rašoma:
Protokolas Nr.20 -Valstybinės paskolos
Kiekviena paskola įrodo valstybės neįgalumą ir nesuvokimą valstybės teisių.
Paskolos, kaip Damoklo kardas, kabo virš valdovų galvų, kurie, vietoj to kad imti pas savo pavaldinius laikinus mokesčius, eina su ištiesta ranka prašyti išmaldos pas mūsų bankininkus.
Išorinės paskolos siurbėlės esmė, kurias niekaip negalimas atplėšti nuo valstybės kūno, kol jos pačios nenukris, arba valstybė pati jų nenusimes.
Bet gojų valstybės neatplėšia jų, o vis tęsia jų sodinimą ant savęs, taip kad jie neišvengiamai turi žūti, nukraujavę nuo savanoriško kraujo nuleidimo.
reklama
Iš esmės, kas gi yra paskola, priedo dar išorinė!?
Paskola - tai išleidimas vyriausybinių vekselių, turinčių procentinius įsipareigojimus, lygius skolinamo kapitalo sumai.
Jeigu paskola apmokama 5 procentais, tai po dvidešimties metų valstybė veltui išmoka procentinę sumą, lygią paimtai paskolai; per keturiasdešimt metų išmoka dvigubą sumą, per šešiasdešimt – trigubą, o skola lieka tokia pačia nepadengta skola.
Iš šio apskaičiavimo akivaizdu, kad esant visuotinei mokesčio formai valstybė semia paskutinius vargšo grašius, mokėtojo duoklės, kad atsiskaityti su užsienio turtuoliais, pas kurios ji pasiskolino pinigus, vietoj to, kad surinkti tuos grašius savo reikmėms be procentinių priemokų.
Kol paskolos buvo vidinės, gojai tiktai perkėlinėjo pinigus iš vargšo kišenės į turtuolių kišenes, bet kada mes papirkome ką reikėjo, kad pervesti paskolas į išorinę dirvą, tai visi valstybės turtai ėmė tekėti į mūsų kasas ir visi gojai pradėjo mums mokėti pavaldinio duoklę.
Jeigu lengvabūdiškumas karaliaujančių gojų valstybinių reikalų atžvilgiu ir paperkamumas ministrų arba nesupratimas finansiniuose klausimuose kitų valdančiųjų asmenų įkeitė savo valstybes mūsų kasoms neapmokomomis skolomis, tai reikia žinoti, kiek tai mums kainavo pastangų ir pinigų!
[...]
Kaip aiškus nesuvokimas gojų grynai gyvuliškų smegenų, pasireiškęs tuo, kad, kai jie ėmė paskolas pas mus už procentus, jie negalvojo, kad vis vien tie patys pinigai, tiktai dar su primokėjimu procentų, jiems teks semti iš savo valstybinių kišenių už atsiskaitymą su mumis! Kad buvo paprasčiau paimti reikalingus pinigus pas savus?!.
Tai įrodo genialumą mūsų išrinktojo proto tuo, kad mes sugebėjome taip pristatyti skolinimosi reikalą, kad jie net įžiūrėjo sau naudą. [...]
Pranas Valickas apie konservatorių skolinimosi šabašą portale Sarmatas rašė:
„Nuo 2008 metų rudens iki 2012 metų pabaigos valdė A. Kubiliaus vyriausybė. A. Kubiliui perėmus valdžios vairą valstybės skola buvo 17 milijardų, o per ketverius jo valdymo metus skola užaugo iki beveik 47 milijardų. 30 milijardų skolų pridarė Kubiliaus naktinės reformos ir jų vykdymas. Kubilius giriasi įveikęs krizę. O tikrovė rodo, kad jis ne krizę įveikinėjo, bet krizę sukūrė ir valstybei pridarė 30 milijardų skolų.“
reklama
Autorius konstatuoja: „Aiškiausiai matyti, kad valdymas vyksta per skolą ir valdo ne vyriausybė, ne parlamentas ar prezidentas, o vien tik bankas. Kad žmonės nesusigaudytų, bankas keičia sąvokas – dabar jau nesakoma, kad mokami palūkanų procentai už skolą, o sakoma „skolos aptarnavimas“. Tai va: kai sulaužomas vyriausybės stuburas, vyriausybė yra banko vergas ir visą valstybės valdymą perima bankas. Banko niekas nerenka ir jis niekam neatsiskaito. Faktiškai bankas įveda savo diktatūrą. Kai vyriausybės stuburas jau sulaužytas, tada neturi reikšmės, kokia partija laimi parlamento rinkimus, kas vadovauja vyriausybei: ar koks Jonas, ar Petras, ar dar kas nors – vis tiek jie visi privalo vykdyti banko įsakymus. Iš tikrųjų tai reiškia demokratijos mirtį – iš jos lieka tik butaforija, nes partijos, rinkimai, parlamentas, prezidentas yra tik žaidimas, tik įrankis banko rankose ir banko valios vykdytojai.“
„Čia yra A. Kubiliaus nuopelnas; vadinasi, tam buvo skirtos ir visos jo naktinės reformos.“
„Va taip: vyriausybė skoloms grąžinti ir palūkanų procentams mokėti pinigų neturi ir privalo skolintis. Vyriausybė skolinasi iš „Barclays“ ir „Citigroup“ bankų, o tie platins vyriausybės vertybinius popierius.
Viešai skelbiama, kad per ketverius A. Kubiliaus valdymo metus Lietuvos BVP sumažėjo 15 %. Matome, kad darbo vietų sukurta nebuvo, gamyba sumažėjo, o prisiskolinta 30 milijardų litų. Joks darbas nebuvo atliktas, o pinigų nėra. Bet vieną darbą A. Kubilius padarė – valstybės skolą užaugino tiek, kad kiti valdysiantys po jo nori nenori privalės būti bankų marionetėmis. Iš jo darbų matyti jo reformų tikslas, t. y. valstybės sunaikinimas, jos pavertimas bankų marionete.“
„Dabar grįžkime prie A. Kubiliaus skolinimosi. Tarptautinis valiutos fondas (TVF) skolino už porą procentų, tai yra kad skola padvigubėtų per 35 metus, bet A. Kubilius iš TVF nesiskolino. Jis skolinosi iš privačių bankų už 7–9 procentus metinių palūkanų. Tai reiškia, kad skola padvigubės per 9–10 metų. Įsidėmėkime: A. Kubilius prisiskolino dvigubai daugiau negu visos iki jo buvusios vyriausybės per 19 metų ir skolinosi už pačius didžiausius procentus. Tai reiškia, kad jo Lietuvai užkrauta milžiniška skola augs milžinišku greičiu. Vadinasi, po A. Kubiliaus būsimos vyriausybės nesugebės skolos grąžinti, nes skola augs sparčiau, nei Lietuva uždirbs. Kaip tik to ir reikia bankams. Matyti, kad viskas apskaičiuota, suderinta ir sąmoningai padaryta taip, kad per A. Kubiliaus kadenciją mes taptume amžinai skolingi bankams."
Kodėl didžiausias nusikaltėlis ir didžiausias Lietuvos valstybės priešas A.Kubilius vaikšto laisvėje, renkamas į Seimą? Aš tam turiu vienintelį paaiškinimą: jis veikė pagal aprobuotus „protokolus“.
Друзья, сайт находится в состоянии глубокой переделки, поэтому приглашаю Вас вернуться через некоторое время.
Сроки неопределенны, но как только - так сразу.