Sumenkusi vidutinio lietuvio svajonė – šuo ir dviratis. Liberalios laisvosios rinkos ideologijos krachas

Amerikono svajonė  yra namas ir automobilis, ukrainiečio – namelis ir paršelis, o lietuvio – dviratis ir šuo. Daugiau niekam vidutiniam lietuviui neužtenka pinigų. Kokios pajamos, tokios ir svajonės.

Užėjome į kavinę Vilniuje, prie Sereikiškių parko vartų, buvusioje Juškos paveikslų galerijoje. Lietuviško užrašo nei vieno, kaip priimta. Aplink staliukus šmirinėjo rudas spanielius.

reklama

„Kitais metais į kavinę eis su dviračiais“, - pasakiau bičiuliui. Vos ištariau tai, atsidarė durys ir apsismaukęs savo kunkulus dviratininko kostiumu kartu su dviračiu įėjo dviratininkas. Na štai, išsipildžiusi lietuvio svajonė: dviratis ir šuo.

Kai kinai uždirbdavo mažai, kaip dabar uždirba lietuviai, visi važinėjo dviračiais. Dabar jų vidutinis uždarbis mieste 1000 USD (vidurkis šalyje 750), po kelių metų nebeliks skurde gyvenančių. Kam tada dviratis? Jų Kinijoje nebėra, visi dviračiai migravo į skurdžias šalis, tokias kaip mūsiškė. Keli procentai su Poršais ir Ferariais, o likusieji su dviračiais. Šalis ta Lietuva vadinas.

„Sovietiniais laikais, kai nebuvo sviesto, žmonėms aiškino, kad labai sveika valgyti margariną. Kai likome su nuogais užpakaliais, sunyko ir visuomeninis transportas, mūsų apsivertėliai komunistai aiškina, kokia sveikata trinti prostatą į balnelį. Na, moteris dar galima suprasti, jos labai spėriai mindamos kojomis ir trindamos balnelį gali ir visai gerai pasijausti, tokia jų anatomija,“ - pakomentavo mano bičiulis.

reklama

Žlugusios liberastų pasakos apie laisvą rinką

Kaip mes iki dviračio dasigyvenom? Ogi dėl tos liberastų beprotystės, kad aplink mus „laisva rinka“, kad mums kainas maksimose reguliuoja „nematoma rinkos ranka“, o ne žulikas išmovęs į Londoną ir Lietuvai špygas rodantis.

Frankfurter Allgemeine Zeitung skelbiama apžvalga, kurioje aptariama liberalios rinkos ekonomikos ideologijos krizė. Nebėra, pasirodo, niekur nei „laisvosios rinkos“, o rankos – visos matomos ir plaukuotos. Vokiečiai jau neabejoja, kad liberalų pasakos apie laisvąją rinką išsisklaidė it dūmai.

Pavyzdžiui. Nesutinka išsivysčiusios šalys įsileisti biednųjų žemės ūkio produkciją į savo rinkas, nesutinka nutraukti subsidijas savo žemės ūkiui. Todėl ir įstrigo Pasaulio prekybos organizacijos sutartys aklavietėje, toje vietoje, kur nesueina.

Naujosios JAV administracijos prekybos doktrina irgi jau ne globali, ne transatlantinė. Ją galima būtų pavadinti „gelbėkimės, kas gali“.

Dabar lozungas „America first“ ir papūskite jai į nosį, jei galite. Negali. Nes doleris pagrindinė burė, kuri gena kažkur kapitalizmo laivą.

Toks JAV posūkis labiausiai atsirūgo Vokietijai, JAV de facto okupuotai valstybei, kurią pasirašytinai valdo JAV marionetės. Dabar Vokietijoje, kaip Velykų saloje: akmeniniai balvonai, su Merkel priešakyje, stovi ir žiūri į Amerikos pusę.

O mes kur žiūrime? O mes niekur. Mus rusai tuoj tuoj užpuls ir užgrobs. O kaip jiems galima sutrukdyti? Pakenkti? Tik galutinai sunaikinus Lietuvą, o tada sėsti čia dar likusiems ant dviračių ir mauti į Angliją, kol dar įsileidžia. Dėl paliktų šunų neverta sielvartauti, juos priglaus kinai ir ypač juos mėgstantys vietnamiečiai.