Lietuviškų bepiločių orlaivių bendrovės vadovas K. Macevičius: „2015 m. yra dronų metai“

2014 m. lapkritį įkurta „Oro grupė“ (www.orogrupe.lt, www.facebook.com/Orogrupe) prisistato kariškai kukliai: „ORO GRUPĖ – dronų paslaugų lyderiai Lietuvoje. ORO GRUPĖS įmonių veikla – dronų paslaugos privatiems, juridiniams ir valstybės užsakovams.“ Nenuostabu, kad prisistatymas toks spartietiškas – įmonei vadovauja atsargos karininkas Kęstutis Macevičius. Tačiau nors jo žodis kariškai taupus, įmonės veikla išties įdomi. Ši publikacija nėra reklaminė, už ją nebuvo ir nebus sumokėta (kaip ir nė už vieną radikaliai.lt publikaciją).

Oro Grupės pristatymas

Klaipėdos medkirčių kasdienybė

Vieštovėnai, Plungės raj.

Kauno marios, hidroelektrinė

Sklypai Mažeikiuose

Interviu (2015 01 20):

- Jei gerai supratau, vadovaujate bendrovei, kuriančiai dronus. Gal galėtumėte papasakoti plačiau, kaip šie daugeliui gana mistiškai atrodantys mechanizmai netikėtai atsirado Lietuvoje, ir net pradėti gaminti?

- Mes nekuriame. Kam kurti tai, kas jau seniai sukurta ir parduodama su itin gera kokybe. Mechanizmai nemistiški, Lietuvoje, Europoje ir pasaulyje naudojami jau labai seniai, tik šie, 2015 m. yra dronų metai. Jų panaudojimas ir plėtra įgavo didžiulį pagreitį.

reklama

- Dronai (bepiločiai orlaiviai) žiniasklaidoje paprastai minimi kaip karo priemonė. Ar gaminate juos ir kariuomenei?

- Mūsų paslaugomis naudojasi privatūs asmenys (nekilnojamojo turto pardavėjai, sodybų nuoma, renginiai ir t.t.), valstybė ir savivaldybės (Europos Sąjungos fondų įsisavinimo kontrolė, foto ir video reprezentacijos ir turai), KAM, VRM ir kitos organizacijos, kurios fiksuoja ir analizuoja savo pratybas, ir geriausi klientai –verslas (investicijų stebėjimas, planavimas, kontrolė, sauga ir t.t.)

- Ar esate vienintelė bendrovė, Lietuvoje tuo užsiimanti?

- Ne vienintelė, bet didžiausia ir realiai veikianti visoje Lietuvoje. Esame itin mobilūs, operatyvus ir kokybiški.

- Paprasto žmogaus paprastas klausimas: ar sunku pagaminti droną? Ko reikia, kad jis būtų kokybiškas? Kokia drono kaina? Ar bet kas gali įsigyti? Ką su jais galima daryti?

- Droną galite pasigaminti kad ir vakare. EBAY nusipirkite detales, YouTube pilna informacijos, kaip pasigaminti droną, kaip jį valdyti ir kokia paskirtis. Dronų yra įvairių: nuo vaikiškų simuliatorių iki moksliniams tyrimams skirtų dronų, kurių kainos svyruoja nuo kelių šimtų iki keliolikos tūkstančių litų, todėl kiekvienas gali išsirinkti droną pagal kišenę.

Taupykime laiką.

- Kas Jus įkvėpė daryti būtent tokį dalyką? Papasakokite apie save.

- Tai yra mano hobis, laisvalaikis ir verslas. O informaciją apie mane galite susirasti facebook ir linkedin paskyrose.

Kitą kartą, kolega, taupykime savo laiką.

- Ačiū.

reklama

Trumpai apie K. Macevičių. Informacija pateikta pagal jo „LinkedIn“ paskyrą.

Gimė 1981 m.

2003 m. baigė mokslus Generolo Jono Žemaičio Lietuvos Karo Akademijoje, vėliau Klaipėdos universitete tapo verslo administravimo specialistu.

2003–2006 m. dirbo Valstybės sienos apsaugos tarnyboje prie Lietuvos Respublikos Vidaus Reikalų Ministerijos.

Po kelerių metų praktikos nekilnojamojo turto rinkoje 2014 m. lapkritį įsteigė „Oro grupę“, kurią sudaro per 20 žmonių.

Trumpai apie dronus. Šaltinis: vikipedija.

Bepilotis orlaivis – autonomiškai arba nuotoliniu būdu valdomas orlaivis be įgulos. Dažniausiai naudojamas karo tikslais. Bepiločiai orlaiviai skirstomi į kovos ir žvalgybos, vienkartinius ir daugkartinius. Plačiąja prasme bepiločiams orlaiviams priskiriamos ir įvairios paskirties valdomosios bei sparnuotosios raketos, bet kartais šiuo terminu vadinami tik vienkartiniai arba daugkartiniai varikliu varomi orlaiviai be įgulos, pakilimui naudojantys aerodinamines jėgas, galintys skraidyti autonomiškai arba valdomi nuotoliniu būdu ir nešti mirtinus arba nemirtinus kovinius užtaisus. Pagal pastarąjį apibrėžimą sparnuotosios raketos nelaikomos bepiločiais orlaiviais, nes jos, kaip ir daugelis valdomųjų raketų, pačios yra vienkartiniai ginklai, nepaisant to, kad neturi įgulos ir kai kuriais atvejais yra valdomos nuotoliniu būdu.

Bepiločiai orlaiviai būna įvairių dydžių, formų, konstrukcijų ir pasižymi įvairiomis savybėmis. Anksčiau tai buvo tiesiog nuotoliniu būdu valdomi orlaiviai, bet pastaruoju metu naudojama vis daugiau savarankiškų bepiločių orlaivių, kurie juda pagal iš anksto užprogramuotą skrydžio trajektoriją arba naudodami sudėtingesnes dinaminio automatizavimo sistemas.

Bepiločiai orlaiviai naudojami šabloninėms arba itin pavojingoms užduotims vykdyti. Šiuo metu jie dažniausiai atlieka žvalgybos ir kovines užduotis. Bepiločiai kovos orlaiviai yra skirti antžeminiams ir jūrų taikiniams naikinti (sparnuotoji raketa, planeris su koviniu užtaisu, bepilotis nuotolinio valdymo orlaivis ir kt.) Jų veikimo nuotolis nuo kelių dešimčių iki kelių tūkstančių km, skrydžio aukštis nuo 50−100 m iki 25−30 km, greitis − nuo ikigarsinio iki viršgarsinio. Leidžiami iš antžeminių leidimo įrenginių, laivų ir lėktuvų. Naudojant bepiločius kovos orlaivius, atliekama nemažai sėkmingų kovinių užduočių, tačiau jie neretai sukelia atsitiktinių civilių aukų ir (arba) netiksliai pasirenka taikinius.[4] Bepiločiai žvalgybos orlaiviai yra skirti strateginei, operatyvinei ir taktinei oro žvalgybai sausumos ir jūrų karo veiksmų teatruose. Turi specialią įrangą, kuri sudaro galimybes žvalgyti įvairiais būdais (fotografuojant, stebint radiolokacijos metodais ir kt.) dieną ir naktį. Bepiločiai orlaiviai taip pat vis dažniausiai naudojami civiliniais tikslais, pvz., gesinant gaisrus arba atliekant nekarines saugumo užduotis, kaip antai vamzdynams ar pasieniui stebėti.