Pasaulio parazitams reikia naujos Naujosios Pasaulio Tvarkos

Valiutiniai karai, terorizmas, sąstingis: valdžios struktūros išvestos iš pusiausvyros. Lūkesčiai iš Pasaulinio ekonomikos forumo Davose pakankamai dideli.

Tie kas šiomis dienomis įžengia į Šveicarijos teritoriją, iškart pastebi, jog pasaulinė tvarka traška per visas siūles. Be jokio įspėjimo ir be jokio derinimo Šveicarijos Nacionalinis bankas atšaukė savo nacionalinės valiutos susiejimą su €uru, ir tuo pačiu įvykdė revoliuciją valiutinėje sferoje. Frankas netikėtai pabrango 17%, ką dabar gali pajausti visi šios šalies svečiai kiekvieno pirkimo metu.

Dabartinio Pasaulinio ekonomikos forumo Davose dalyviai – šiais metais, kaip laukiama, bus nustatytas rekordas, ir jo darbe dalyvaus 2500 aukščiausios grandies vadybininkų ir politikų iš 140-ies šalių – turi turėti tą (tvarkos trūkumą – vert.past) omenyje jau aerouoste.

Prie nerimo dėl globalaus teroro aktyvėjimo, o taip pat dėl geopolitinės trinties pasekmių, prisideda dar ir baimė, iššaukta gilios pasaulio valiutinės sistemos krizės. Jeigu euro kritimas tęsis tokiu pat greičiu, o franko kaina dar labiau išaugs, – tai prieš tai buvusi pasaulio ekonominė tvarka iki tol atrodžiusi tokia patikima gali būti apversta aukštyn kojomis.

„Davosas šiais metais, greičiausiai, bus eiliniu įvykiu globalių teroristinių rizikų, geopolitinės trinties ir aneminio ekonominio augimo pasaulyje, fone“, — sako Nariman Behravesh, žinomos konsultacinės firmos IHS Global vyriausiasis ekonomistas. — „Pasaulis ekonominiu požiūriu byra, ir reikia valdyti šį procesą tam, kad išvengti atsirandančių turbulentinių sūkurių“. Pirmą testą globalus finansinis pasaulis turi praeiti artimiausią ketvirtadienį (jau šiandien – vert. past): būtent šią dieną taps aišku, ar galės Europos centrinis bankas (ECB) pateisinti dedamas į jį viltis ir išvesti Europą iš krizės, išvengiant €uro griūties.

reklama

Radikaliai pasikeitė hierarchija tarp galingiausių pasaulio šalių. Kinijos ir Indijos pakilimas, o taip pat dramatiškas Rusijos kritimas, kuri atsinaujinusio šaltojo karo pasekmėje ne tik tapo nemėgstama politine prasme, bet ir atsidūrė sudėtingoje ekonominėje padėtyje, – kelia pakankamai didelį nerimą.

Dabartinis Davosas, 45-as tokios rūšies susitikimas, turi naujai nustatyti tvarką.

Trečiadienį, Šveicarijos Alpėse, 1500 metrų aukštyje prasidės susitikimas, kuriame dalyvaus virš 40-ies valstybių ir vyriausybių vadovai, o taip pat žinomiausi pramonės vadovai, ekonomistai ir stambios figūros kultūros srityje. Panašus „bendraklasių“ susitikimas laikomas puikia galimybe tam, kad apeinant įprasto protokolo rėmus numatyti tolimesnio kelio gaires.

Galbūt šiais metais teks padaryti dar daugiau: šiandien, praėjus 200 metų po Vienos Kongreso, įvykusio 1815-aisiais ir suteikusio Europai ilgą taikos ir klestėjimo periodą, jaučiasi stipri nostalgija orientyrų atžvilgiu. Į tai nurodo ir dabartinio susitikimo lozungas – „Naujas globalus kontekstas“, ir vykdoma pakankamai svarbaus dalyko paieška – Naujos pasaulio tvarkos (NPT). Ir ne tik politine prasme, bet ir ekonomine.

Pasaulio skaitmenizacija (naujas terminas – vert.past) kartu atsineša naują dinamiką, tačiau visiškai nėra aišku, kokios įmonės ir nacijos sugebės išlaikyti užduodamą šiandien tempą, ir kokiais dydžiais, viso to pasekmėje, padidės skirtumas tarp turtingų ir vargšų.

Pasauliui būtina pasirinkti tarp dviejų galimybių – suglausti savo gretas ar atsiskirti vieniems nuo kitų, – kalba šio elitinio forumo iniciatorius Klausas Švabas (Klaus Schwab). Jis tikisi, jog Pasaulinis ekonominis forumas taps atspirties tašku naujam globaliam bendradarbiavimui.

Nuo vykstančių pasikeitimų tempo gniaužia kvapą, ir, be viso to, veikia daugybė išcentrinių jėgų. Iš esmės, tik tarp keturių pačių didžiausių ekonomiškai valstybių – Jungtinių Valstijų, Kinijos, Japonijos ir Vokietijos – globaliame reitinge, lyginant su praėjusiais metais, neįvyko jokių pakitimų.

Žinoma, Kinijos valstybės Tarybos pirmininkas Li Kečiangas savo pirmo pasirodymo Davose metu gali jaustis ypač užtikrintai. Jam suteikta garbė atidaryti viršūnių susitikimą Davose. Jo šalies ekonominis pakilimas tęsiasi, nežiūrint į niūrius pranašavimus. Globaliame reitinge, kur lyginamas stambiausių pasaulio ekonomikų bendras vidaus produktas (BVP), Kinijos atsilikimas nuo JAV pastebimai sumažėjo pereitais metais lyginant su 2013-aisais (kiti šaltiniai teigia, jog Kinija jau aplenkė JAV – vert.past).

reklama

Kartu su tuo Kinijos valstybės Tarybos pirmininkui teks padėti nemažai pastangų išaiškinamajam darbui tarp susitikimo dalyvių. Daugelis ekonomistų mano, jog Vidurio imperijos laukia kietas nusileidimas. Reikalas tame, kad pereitą dešimtmetį ekonomikos augimas buvo palaikomas pagrindinai kreditų sąskaita. Kompanijos IHS bendradarbio nuomone Kinija susiduria su didžiulėmis globaliomis rizikomis.

Federaliniam kancleriui Angelai Merkel, kuri pereitą kartą nedalyvavo Davoso susitikime, šiais metais taip pat nereikės slėptis už svetimų nugarų. Vokietija užtikrintai gina savas pozicijas. Į šį Alpių kaimelį vyksta rekordinė savo sudėtimi vyriausybės komanda iš Berlyno.

Prancūzų prezidentui Fransua Holandui situacija išrodo šiek tiek kitokia. Šis Davoso naujokas kartu su savo Didžiąja Nacija (Grande Nation) atsidūrė už Didžiosios Britanijos nugaros, kurios premjeras Deividas Kameronas visai laiku sau, turi galimybę būsimų šiais metų rinkimų išvakarėse pateikti save, kaip penktos pagal dydį tarp pasaulio ekonomikų valstybės veikėju.

Jo šalis perstūmė Prancūziją į šeštą vietą. Nusileido žemyn ir Brazilija, į kurią buvo dedamos tam tikros viltys. Tačiau ne tik todėl neseniai perrinkta šios valstybės vadovė Dilma Rousseff atsisakė kelionės į Šveicarijos Alpes. Vietoje to, kad siekti Davose tarptautinių investuotojų pasitikėjimo – šiame vaidmenyje pereitais metais ji aiškiai jautėsi ne visai patogiai – ji bevelijo važiuoti į Bolivijos prezidento Evo Morales inauguraciją.

Panašus atsisakymas yra beveik simptomatinis Lotynų Amerikai ir Pietų Amerikai pozicionuojant pasaulinės ekonomikos struktūroje: šis kontinentas dabar labai silpnai atstovaujamas Davose. Ir ekonominiu požiūriu daugelis Lotynų Amerikos šalių juda nuolydžiu žemyn po to, kai nukrito daugelio žaliavinių prekių kaina.

Naftos kainų kritimas ir to pasekmės taip pat bus viena iš pagrindinių temų Davose. Ypač stipriai nuo to kenčia Rusija. Angliavandenilių kainų kritimas sudavė stiprų smūgį jos ekonomikai, kuri ir taip kenčia nuo Vakarų sankcijų. Rusija globaliame reitinge, sprendžiant pagal viską, iš devintos vietos nukris į 15-ąją. Tai taip pat susiję su rublio kritimu, kas iššaukia rusiškosios ekonomikos susitraukimą globaliame kontekste. Kremlius, kuris pereitais metais vykdė Davose didelę reklaminę kampaniją, šiais metais į Šveicariją siunčia tik finansų ministrą Antoną Siluanovą. Davoso elito atstovai, nežiūrint į tai, laukia svarbių signalų iš Maskvos, ir šiuo metu Siluanovo balsas turi didesnį svorį, nei premjero Dmitrijaus Medvedevo.

Davoso susitikime kalba vyks ir apie labiau stabilią pasaulio tvarką Europos rytuose. Didelės viltys dedamos į Ukrainos prezidentą Piotrą Porošenko, kuris jau trečiadienį (vakar) turėjo pasirodyti Davose. Jam teks įtikinti ekonominius vadovus lėšų investavimo į jo šalį naudingumu.

Ukraina ir Rusija yra pavyzdžiu to, jog pigi nacionalinė valiuta ne visada naudinga šalies ekonomikai. Kaip tik tai ir buvo Šveicarijos Nacionalinio banko sprendimo, atrišti nacionalinę valiutą nuo euro, priežastimi. Šveicarai nenorėjo ir toliau kartu su euru nuvertinti savo franko, nors to pasekoje, staigus šveicarų nacionalinės valiutos pakilimas stipriai smogs Davoso susitikimo dalyviams.

„Pasaulis ekonominiu požiūriu byra, ir reikia valdyti šį procesą", – tvirtina IHS Global vyriausias ekonomistas.

“Die Welt“, Vokietija