Lietuva – benamių kačių ir bukų politikų šalis

Prieš kelias dienas Feisbuke ir MIP kilo didelis triukšmas, kai viena moteris, neva, nuodijo benames kates su antifrizu ir apie tai papasakojo šiame socialiniame tinkle. Gyvūnų globos aktyvistai reiškė susirūpinimą dėl „žiauraus elgesio su gyvūnais“, reikalavo griežtai bausti.

Aš gi noriu nušviesti šią problemą kitu rakursu. O kaip tie benamių katinų globėjai elgiasi su paukščiais ir kitais gyvūnai, kuriuos naikina šios katės? Ar jų pačių nereikia bausti už nusikaltimą žmonėms dėl laukinių kačių platinamų ligų, kačių daromos žalos supančiai gamtai?

Reikia pripažinti, kad mes esame laukinių žmonių kraštas, kuriame buki politikai klauso dar bukesnių už juos „gyvūnų mylėtojų“, ir pagal šių tamsių žmonių užgaidas sukuria laukinius įstatymus, gyvūnų priežiūros taisykles.

Savo rašinėlį skiriu katėms – „pavojingiausiam, daugiausiai žalos aplinkai padarančiam gyvūnui pasaulyje“, kuris Lietuvoje iškeltas į „neliečiamųjų“ kastą.

Aksioma priimta civilizuotose valstybėse: naminiai gyvūnai turi gyventi namuose

Laukinės katės JAV yra pagaunamos, vežamas į prieglaudą ir joms ieškomas šeimininkas, jei tokio nesurandama, katės yra humaniškai užmigdomas. Tokia tvarka yra civilizuotose šalyse. Už laukinių kačių šėrimą Prancūzijoje skiriama 300 eurų bauda. Laukiniame Vilniuje laukines kates šeria savivaldybė! Šioje laukinių liberalų valdommoje sostinėje laukinės katės, neva, gaudomos, kastruojamos, skiepijamos, apvalomos nuo parazitų ir vėl išleidžiamos „bomžauti“. Šita betvarkė Vilniuje pavadinta „bešeimininkių kačių kastravimo programos“. Geriau būtų ją pavadinti „mokesčių mokėtojų pinigų plovimo programa“. Tai baisus idiotizmas! Tai labai brangiai kainuojantis idiotizmas! (žiūr. priedą)

Laukinės katės JAV sunaikina per metus 4 milijardus paukščių

Solidžiausiame mokslo žurnale Nature buvo paskelbti JAV zoologų tyrimų rezultatai. Tyrimai parodė, kad laukinės katės JAV per metus sunaikina 4 milijardus paukščių ir apie 20 milijardų smulkių žinduolių, todėl šis gyvūnas mokslininkų yra skaitomos vienu iš pagrindinių pavojų visų ekologinių planetos sistemų gerovei.

reklama

Grupė ekologų vadovaujamų Scott Loss iš Smitsono instituto Vašingtone vertino, kokią žalą kitoms gyvūnų ir paukščių rūšims gali atnešti benamiai katinai JAV, kurių skaičius 21 amžiuje pasiekė 60 milijonų ir toliau auga.

Mokslininkai paskaičiavo, kad vienas katinas per metus vidutiniškai suėda 36 paukščius ir 200 smulkių žinduolių. Visos JAV katės mokslininkų skaičiavimais sunaikina nuo 2,3 iki 4 milijardų paukščių ir iki 20 milijardų žinduolių. Straipsnio autoriai pažymi, gigantiški katinų padaromi nuostoliai kalba apie beglobių kačių populiacijos kontrolės būtinybę. Situaciją mokslininkų nuomone sunkina tai, kad kol kas nėra duomenų apie kiekį reptilijų ir amfibijų kurias suėda katės.

Katės yra pagrindinė priežastis, kodėl giedančius paukščius nepavyksta privilioti į miestų parkus ir priemiesčių vaismedžių sodus.

Katės-ekologinė katastrofa. Tokią mintį išsako Smitsono migruojančių paukščių centro vadovas Peter P. Marra ir rašytojas Chris Santella savo knygoje „Kačių karai“ (Cat Wars), pasirodžiusioje 2016 metų pabaigoje. 

Autoriai vadina kates „pūkuotais žudikais“, nes jos atneša „pritrenkiančią“ ir nuolatos didėjančią žalą aplinkai. „Katinai kiekvieną dieną nužudo dešimtis milijardų paukščių giesmininkų, smulkių žinduolių, reptilijų ir kai kurias gyvūnų rūšis skatina išmirti.“ JAV yra daugiausiai naminių kačių pasaulyje – apie 86 milijonų. Čia nuo kačių dantų žūva daugiau paukščių, negu nuo vėjo turbinų, susidūrimų su automobiliais, dangoraižiais ir namais, pesticidų, nuodų ir kitų priežasčių, jas paėmus kartu.

Šiose smulkių gyvūnų ir paukščių žudynėse dalyvauja katinai ir katės, kaip naminės katės, taip ir beglobės: maždaug trečdalis žalos tenka pirmosioms ir du trečdaliai – antrosioms. Dideliu ekologiniu kačių pavojumi yra tai, kad jos medžioja ne tik kada jos alkanos, bet ir tada, kada nenori ėsti.

Katės yra kaltinamos 63 gyvūnų rūšių sunaikinimu.

„Gamtosauginė“ paranoja įgyja vis sunkesnes formas

Maskvos gyvūnų globos aktyvistai priešinasi žiurkių naikinimui. Jie sako, kad tai nehumaniška. O kaip su tarakonai, utėlėmis, blusomis, skruzdėlėmis butuose? Jas nuodyti irgi nehumaniška, šie gyvūnai irgi kankinasi nuo nuodų. O skersti kiaules, mažus veršiukus, ar humaniška? Žiūrėti į jų ašaromis pasruvusias akis?

Naminiai gyvūnai privalo gyventi namuose, tada niekam nekils net mintis jų nuodyti antifryzais ar kuo kitu, vyti lauk iš rūsių, laiptinių, niekam nereikės uostyti jų išmatų smarvės, dengti dangčiais vaikams, o ne kačių ekskrementams, skirtų smėliadėžių, vaikyti nuo automobilių. Tada miesto parkuose girdėsime paukščių giesmininkų čiulbėjimą, o ne varnų kranksėjimą.

Politikai turi klausyti mokslininkų nuomonės ir rekomendacijų, o ne kurti korupcines schemas pinigų plovimui prisidengiant gyvūnų globa.

Priedas:

Zoologinio idiotizmo ir mokesčių mokėtojų pinigų vogimo pavyzdys: „GYVŪNŲ LAIKYMO vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje TAISYKLĖS“

https://www.vilnius.lt/vaktai/default.aspx?Id=3&DocId=30229417

IV SKYRIUS

bešeimininkių kačių kastravimo programos

23. Saugaus miesto departamento Administracinės veiklos skyriaus vedėjas įsakymu derina bešeimininkių kačių kastravimo programas, naikina suderintas programas ir bešeimininkių kačių šėrimo vietas.

2016 m. liepos 20 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo Nr. 30-1702 redakcija

24. Bešeimininkių kačių kastravimo programas gali vykdyti bet kuris asmuo, jei jis laikosi visų šiame Taisyklių skyriuje ir kituose teisės aktuose nustatytų reikalavimų. Gyvūnų globėjai teritorinės valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos sprendimu (įsakymu) įtraukti į Gyvūnų globėjų sąrašą, suderintas bešeimininkių kačių kastravimo programas gali vykdyti visoje Savivaldybės teritorijoje.

2016 m. gruodžio 6 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo Nr. 30-2696 redakcija

25. Bešeimininkių kačių kastravimo programos vykdomos tokiais etapais:

25.1. bešeimininkių kačių kastravimo programos parengimas ir derinimas;

25.2. bešeimininkių kačių šėrimas, kad būtų pasirengta jų gaudymui;

25.3. bešeimininkių kačių sugavimas;

25.4. bešeimininkių kačių skiepijimas nuo pasiutligės, dehelmintizacija, blusų ir kitų parazitų išnaikinimas;

25.5. bešeimininkių kačių kastravimas;

25.6. bešeimininkių kačių paleidimas toje teritorijoje, kurioje jos buvo sugautos, ir tolesnė jų priežiūra.

26. Asmuo, norintis mažinti bešeimininkių kačių populiaciją, Savivaldybės administracijos E. miesto departamento Interesantų aptarnavimo skyriui arba naudodamasis Savivaldybės elektroninių paslaugų teikimo sistema pateikia prašymą, kuriame nurodo siūlomą bešeimininkių kačių kastravimo programos vykdymo vietą. Bešeimininkių kačių kastravimo programos vykdymo vietą nekilnojamojo turto registre užregistruotame žemės sklype asmuo privalo suderinti su žemės sklypo savininku (bendraturčiais) ar teisėtu valdytoju ir pateikti tokį suderinimą patvirtinantį dokumentą.

reklama

27. Įvertinęs asmens prašyme nurodytą siūlomą bešeimininkių kačių kastravimo programos vykdymo vietą, konkrečios teritorijos ypatumus ir kitas aplinkybes, Saugaus miesto departamento Administracinės veikos skyrius parengia bešeimininkių kačių kastravimo programą.

28. Bešeimininkių kačių kastravimo programoje nurodomi programos vykdytojai ir bendravykdytojai, jų duomenys kontaktams, bešeimininkių kačių šėrimo vieta, laikas ir kita informacija, susijusi su tinkamu programos įgyvendinimu. Prie programos pridedama schema, kurioje aiškiai nurodoma bešeimininkių kačių šėrimo vieta. Jei bešeimininkių kačių šėrimo vietoje bus įrengiama būda (slėptuvė), kurioje bešeimininkės katės galės pasislėpti nuo nepalankių oro sąlygų, prie programos pridedamas būdos (slėptuvės) projektas. Kačių šėrimo vietoje programos rengėjas (vykdytojas) gali pastatyti ne didesnę kaip vieno metro aukščio būdą (slėptuvę), kuri pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymą nelaikoma statiniu (iš jų – nesudėtingu). Būda (slėptuvė) turi būti tvarkinga, švari, saugi, padaryta iš tvirtų medžiagų, nuolat prižiūrima ir nekelti pavojaus kitų asmenų sveikatai ar turtui.

2016 m. gruodžio 6 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo Nr. 30-2696 redakcija

29. Kačių šėrimo vieta turi būti ne arčiau kaip 10 metrų nuo gydymo ir švietimo įstaigų pastatų bei vaikų žaidimo aikštelių. Draudžiama parinkti kačių šėrimo vietą ant šaligatvių, pėsčiųjų ir dviračių takų su danga, vaikų žaidimo ir automobilių stovėjimo aikštelėse, aikštėse, skveruose ir kitose panašiose žmonių susibūrimo vietose. Šerti bešeimininkes kates ir (ar) įrengti joms būdas (slėptuves) po daugiabučių namų balkonais galima, kai yra balkono, po kuriuo bus šeriamos katės ir (ar) pastatyta būda (slėptuvė), bei šalia jo esančių butų savininkų rašytiniai sutikimai.

30. Saugaus miesto departamento Administracinės veiklos skyrius ne vėliau kaip kitą darbo dieną praneša asmeniui apie suderintą programą, nurodydamas, kur ir kada jis gali atsiimti suderintos programos kopiją.

2016 m. liepos 20 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo Nr. 30-1702 redakcija

31. Programos rengėjas (vykdytojas) privalo laikytis suderintos programos reikalavimų, o bešeimininkes kates galima šerti tik toje vietoje, kurią nustatė Saugaus miesto departamento direktorius, Saugaus miesto departamento Administracinės veiklos skyriaus vedėjas arba iki įsigaliojus Taisyklėms – seniūnijos. Administracinės veiklos skyrius ne vėliau kaip per 3 darbo dienas privalo pranešti Vilniaus benamių gyvūnų sanitarinei tarnybai apie vietas, kuriose galima šerti bešeimininkes kates. Bešeimininkės katės šeriamos turint tikslą jas sugauti ir atlikti kitus veiksmus, susijusius su bešeimininkių kačių populiacijos mažinimu ir tolesne jų priežiūra.

2016 m. liepos 20 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo Nr. 30-1702 redakcija

2016 m. gruodžio 6 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo Nr. 30-2696 redakcija

32. Asmuo, šeriantis bešeimininkes kates, pasibaigus šėrimui (praėjus vienai valandai nuo maisto padėjimo), turi sutvarkyti šėrimo vietą (surinkti maisto likučius, šiukšles, indus ir kt.) ir nuolat ją prižiūrėti, valyti, tvarkyti. Jeigu bešeimininkių kačių kastravimo programos vykdymo vietoje yra pastatyta būda (slėptuvė), prie jos gali būti pritvirtinta tvarkinga ir švari gertuvė su vandeniu.

2016 m. gruodžio 6 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo Nr. 30-2696 redakcija

33. Gaudant bešeimininkes kates, draudžiamas netinkamas elgesys su gyvūnais, turi būti užtikrinta, kad katė patirs kiek įmanoma mažesnį stresą ir nebus padaryta žalos jos sveikatai.

34. Bešeimininkės katės turi būti skiepijamos, kastruojamos, atliekama jų dehelmintizacija, naikinamos blusos ir kiti parazitai pagal nustatytas metodikas siekiant išvengti žalos gyvūnui. Bešeimininkes kates gali kastruoti tik licenciją turintis veterinarijos gydytojas. Paskiepyta ir kastruota katė prieš paleidimą pažymima nukerpant ne daugiau kaip vieną trečdalį vienos ausies kaušelio arba kitu išoriniu žymeniu, kaip nurodyta suderintoje bešeimininkių kačių kastravimo programoje, ir laikantis Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo ir kitų teisės aktų reikalavimų. Asmenys, atliekantys bešeimininkių kačių populiacijos mažinimą, privalo užtikrinti, kad katės būtų paskiepytos, kastruotos, atlikta jų dehelmintizacija, išnaikintos blusos ir kiti parazitai ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo bešeimininkių kačių kastravimo programos suderinimo dienos.

2016 m. gruodžio 6 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo Nr. 30-2696 redakcija

35. Paskiepytas ir kastruotas kates asmenys paleidžia toje pačioje vietoje, kurioje jos buvo sugautos. Kastruotas ir paleistas kates toliau šeria asmenys, kurie tai darė iki kačių kastravimo, arba kiti asmenys, laikydamiesi Taisyklių reikalavimų. Asmenys, mažinantys bešeimininkių kačių populiaciją, privalo kaupti ir saugoti duomenis apie paskiepytas ir kastruotas kates. Šią informaciją jie privalo pateikti suinteresuotoms institucijoms pagal jų prašymus.

36. Asmenys negali gaudyti kastruotų ir pažymėtų bešeimininkių kačių, o jei tokias kates pagauna, privalo nedelsdami paleisti, išskyrus atvejus, kai katei randamas globėjas (laikytojas). Jei kastruota bešeimininkė katė elgiasi agresyviai arba jai akivaizdžiai reikalinga veterinarijos gydytojo pagalba, tokią katę šeriantis asmuo privalo nedelsdamas pasirūpinti, kad ją apžiūrėtų veterinarijos gydytojas.

2016 m. gruodžio 6 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo Nr. 30-2696 redakcija