A.Hitlerio tastementas 1945-04-29

Nuo 1914 metų, kai aš kaip  savanoris kukliai padėjau (Visomis išgalėmis, tačiau labai menkai, nes tada buvo menkos mano galimybės) pirmajame pasauliniame kare apginti Reichą praėjo daugiau, nei 30 metų. Šiuose trijuose dešimtmečiuose tiktai meilė savo tautai įkvėpė visas mano mintis veiksmus ir gyvenimą. Jie (tautiečiai) suteikė man jėgų priimti pačius sunkiausius sprendimus, tokius su kurais nei vienam mirtingajam ne teko susidurti. Per šiuos tris dešimtmečius aš išnaudojau savo laiką, visą savo energiją ir sveikatą. Netiesa, kad ar aš ar kas nors kitas Vokietijoje 1939 metai būtumėte norėję karo. Šito troško ir siekė tie tarptautiniai veikėjai, kurie buvo žydų kilmės arba tarnavo žydams.  Aš daviau tiek daug pasiūlymų vardan ginkluotės likvidavimo, kurių nesugebės nuslėpti niekas, visą amžinybę. Kad atsakomybė dėl šio karo negali likti suversta ant manęs. Be to po siaubingojo karo aš niekada nenorėjau antrojo, nei prieš Angliją, nei prieš Ameriką. Galbūt praeis amžiai, tačiau pro mūsų miestų, meno paminklų griuvėsius pasikals teisybė apie tuos, kas įvykdė šitą piktadarystę:  tarptautinę žydiją ir jos tarnus. Trečią dieną prieš prasidedant vokiečių- lenkų karui aš pasiūliau taikų problemos sprendimą. Mano planas buvo išdėstytas anglų pasiuntiniui Berlyne: tarptautinė kontrolė, panaši į tą, kokia buvo įkurta Saro srityje. Mano planas buvo atmestas be svarstymų, nes Anglijos valdančioji klika norėjo karo. Iš dalies tikėdamiesi meterialinės naudos, iš dalies veikiama propagandos esančios tarptautinės žydijosrankose. Visiška atsakomybė už Europos tautų likimą, patirtus dabartinio karo baisumus tenka žydijai. Aš viską padariau, kad milijonai vaikų nemirtu badu, kad milijonai vyrų nežūtų kautynių laukuose, šimtai tūkstančių moterų kūdikių išvengtų smurto ir bombardavimų. Po šešerius metus trukusio karo, kuris nepaisant visų atsitraukimų, vieną gražią dieną bus pripažintas pačiomis didvyriškiausiomis tautos kautynėmis dėl savo sprendimo - GYVENTI. Aš negaliu palikti miesto kuris yra Reicho sostinė. Kadangi mūsų pajėgos per silpnos, kad atremtų priešo atakas, kadangi pasipriešinimą organizuoti buvo pavesta tiems, kurie neturi tvirto charakterio, aš nusprendžiau savo likimą sutapinti su likimu tų milijonų, kurie nusprendė ginti miestą. Visų pirmą aš jokiu būdu nepasiduosiu į priešų rankas, nes jie tikriausiai yra su repetavę, naują spektaklį, pagal žydų scenarijų, kad palinksmintų isterijos apimtas mases. Todėl aš nusprendžiau likti Berlyne ir savo noru pasitraukti iš gyvenimo, jeigu suprasiu, kad fiurerio reichkancelerijos padėtis visiškai beviltiška ir jo (reichkanceliarijos nebeįmanoma apginti nuo priešų šturmo. Aš mirsiu lengvą širdimi, nes žinau, kiek daug pasiekė mūsų valstiečiai ir darbininkai, kareiviai fronte, ir moteris namie, aš mirsiu lengva širdimi, nes matau absoliučiai unikalų mūsų jaunimo pasiaukojimą, kuris neša mano vardą. Aš jiems (jaunimui, ir visiems kariams.) AUkos karo lauke ir mano bendražygiai, besiaukojantis su jais ras Atgarsį į Vokietijos istorijoje, bet kokiu atveju ir nuves į nuostabu didingąjį Nacional- Socializmo atgimimą ir tikros tautinės visuomenės realizavimą (Sukūrimą) nuves į rojaus žemėje sukurimą. Daugybė labai drąsių vyrų ir moterų nusprendė sutapinti savo likimus su manuoju iki pačios pabaigos. (Mirti kartu su manim) Daugiau https://youtu.be/QbqRGoOG4gU

reklama