Dviejų milijardų islamo valstybės biudžetas kelia nerimą

LDiena.lt: nuoširdžiai rekomenduoju į žemiau pateiktą informaciją žvelgti globalios "Antikoraninės strategijos" aspektu - detaliai kas tai ir kam skirta, išdėstyta straipsnyje "Ilgalaikė biblinio projekto vadeivų strategija kaip įveikti koraninį islamą" - tuomet bus daug aiškiau, kodėl jiems "taip sekasi"...
--

Rask 2 neesminius skirtumus...

Kaip teigia Irako ir Levanto islamo valstybės (ILIV) religinis lyderis Abu Sadas al-Ansari (Abu Saad al-Ansari), teroristinės valstybės 2015 metų biudžetą sudaro du milijardai dolerių ir jau pasižymi dideliu proficitu.

Islamo valstybės lyderis, kuriam šiuo metu pavaldūs aštuoni milijonai tikinčiųjų bei ketvirtis Sirijos ir Irako teritorijos, Amerikos žurnalui "Newsweek" suteikė keletą patikslinimų dėl organizacijos biudžeto. Specialistų manymu, jo išvardinti skaičiai yra pakankamai įtikinami. Kaip teigė šis fundamentalistas, pagrindines dviejų milijardų Islamo valstybės biudžeto išlaidas sudaro išmokos kovotojams, ginklų pirkimui ir subsidijos vargšams bei ligoniams Sirijoje ir Irake, kur šiuo metu vykdomi antskrydžiai.

reklama

Likusios lėšos (o jų iš tikro lieka) tenka karinių programų finansavimui, paruošiamiesiems kursams ir technikos pirkimui. Irako šiaurėje buvo suformuotas Islamo bankas, kuris valdo šias lėšas ir finansuoja stambias operacijas.

Žvelgiant iš politinės pusės, tokios naujienos, žinoma, padeda stiprinti tikėjimą ir organizacijos jėgą. Žinutė čia visiškai aiški: okupuotų teritorijų gyventojai ir tikintieji gali būti ramūs dėl finansinės Islamo valstybės paramos. Nuo minėtų skaičių tiesiog sukasi galva, ypač jei turėtume omenyje, kad jie gauti iš organizacijų, kurių teisėtumas remiasi tik religiniais fundamentalistais.

Tuo metu jos lyderiai nieko nekalba apie finansavimo šaltinius. Ten nėra oficialių biudžeto papildymų ar mokesčių sistemos. Ir tai nestebina, kadangi Islamo valstybėje yra tik religinės organizacijos ir struktūros. Be to, islamas skirtingai nuo kitų religijų nėra toks centralizuotas. Kai kurioms srovėms pavyksta susivienyti charizmatiško lyderio pastangomis.

Irako ir Levanto islamo valstybės (ILIV) šiandieninės ribos

Anglosaksų specialistai mano, kad įvardintieji du milijardai dolerių gaunami iš prekybos nafta, privačių aukų iš Persijos įlankos valstybių, užkariautų teritorijų Sirijoje ir Irake plėšimo, grobimų ir šantažo. Įplaukas iš reketo, plėšimų ir grobimų labai sunku nustatyti ir paaiškinti. Istorijoje yra daug pavyzdžių apie armijas, kurios maitinosi iš užimtų teritorijų apgyvendinimo. Visa tai, deja, gana įprastas dalykas. Tokie dalykai vyko dar senų senovėje.

reklama

Įplaukos iš naftos ir aukos iš Persijos įlankos šalių kelia didelę geopolitinę problemą. Suprantama, kad Islamo valstybė užgrobė regionus, turinčius didelį kiekį naftos išgavimo įrangos, tačiau net sunku įsivaizduoti, kad jiems pavyksta tą naftą parduoti. Jie gali pardavinėti ją tik kompanijoms ir tarpininkams, kurie transportuoja naftą tolimesniam valymui ir perdirbimui Vakarų valstybėms. Tokia kontrabanda gali vykti tik jau turimais kanalais.

Nė kiek ne mažesnę problemą kelia ir aukos iš Persijos įlankos, kurios sudaro apie milijardą dolerių. Kaip čia atrinkti, kas priklauso valstybei, o kas – valdančiosios dinastijos nariams?

Bet kuriuo atveju, Islamo valstybės pagarsinta suma atrodo įtikinama ir kelia klausimus, kuriais turės užsiimti žvalgybos tarnybos.

Jei šie skaičiai tikslūs, tada kam Islamo valstybei, slaptai ir teroristinei organizacijai, juos viešinti? Kad pritrauktų naują finansavimą ar imtis darbų tarptautinėje finansų sferoje?

Jei skaičiai tikslūs, tai jie reiškia pasyvų Persijos įlankos valstybių atlaidumą ir naftos kontrabandą, kuri vėlgi – reikalauja tarptautinių bendrininkų, ir ne paties žemiausio lygmens. Jei skaičiai teisingi, tai jie kalba apie Vakaruose esančias bankų struktūras, kurios nesibodi tokių pinigų. Juk organizacijos lyderiai negali jų paprasčiausiai laikyti Sirijos dykumos kopose.

Pagaliau, jei tie skaičiai tikslūs, jie liudija apie pagalbą Islamo valstybei ir nuolatinį jos finansavimą, kuo negalėjo pasigirti Al-Kaeda. Vienu žodžiu, jei skaičiai tikslūs – atsiranda krūva klausimų ir priežasčių nerimauti.

Parengė: Darius Dimbelis pagal “Atlantico“, Prancūzija