Nacionalizmas – vienintelis Tautos kelias

Kas mūsų Tautai ir mūsų rasei gali iš naujo įkvėpti idealizmą, reikalingą tikram gyvenimui, šlovingam žygiui į ateitį? Atsakymas yra: nacionalizmas ir rasinis idealizmas – vienintelis dalykas, kuris gali mūsų Naciją ir, kartu visą baltąją rasę pakelti iš degeneracijos, ištvirkimo, letargo, materializmo ir dekadentizmo bei plutokratijos jungo. Nacionalsocialistinė Idėja mums rodo vienintelį kelią į sveiką Nacijos ateitį.

Aš labai dažnai kalbu apie tai, kaip yra naikinama mūsų Nacija ir mūsų rasė. Kodėl aš tai pastoviai „linksniuoju“ „Šturmuotojo“ skaitytojams? Būtent todėl, kad noriu, jog idealistiškai mastantis Lietuvių Tautos kontingentas pradėtų suvokti tikrojo nacionalizmo ir nacionalsocializmo idėjų esmę. Viso ko pradžia yra mintis, iš kurios kyla žodis. Žodis, švietimas, edukacija, propaganda – neišvengiamos politinio veiksmo prielaidos, kuriomis šiam veiksmui turi būti sukurtos atitinkamos galimybės, kad veiksmas nebūtų bergždžias. Čia norėčiau trumpai pakalbėti apie tai, kokia ateitis laukia, arba gali laukti Lietuvių Tautos.

Kaip matome, demografinė mūsų NACIJOS situacija yra tragiška: mes biologiškai einame išnykimo link. Viena iš pagrindinių bėdų yra ta, kad demo-liberalinis režimas sugebėjo, per sistemingą žydiškai kosmopolitinę indoktrinaciją pakirsti Tautos savisaugos jausmą, jos nacionalinę ir rasinę sąmonę. Kur mus, Lietuvių Tautą, nuves demokratijos kelias? Yra akivaizdu, kad jis veda į mirtį ir tik į mirtį, nesvarbu, kad ji „humaniška“, lėta ir, pridursiu, gėdinga.

reklama

Pažiūrėkime į tai, kas dabar vyrauja mūsų visuomenė: tautiečiai yra visiškai susvetimėję, nacionalinės kultūros praktiškai nebėra, dominuoja degeneratyvios srovės, jaunimas vedamas materialistinės beprotybės keliu, tuo tarpu toks dalykas kaip Nacija, kaip Dievas – visiškai svetimos koncepcijos „moderniam žmogui“. Matome, kad tokia visuomenė neturi gyvenimo, kad toks žmogus neturi gyvenimo, o tik tuščią ir vegetatyvią egzistenciją, tačiau egzistenciją ne kilniausia, o būtent žemiausia ir niekingiausia galima prasme. Kas mūsų Tautai ir mūsų rasei gali iš naujo įkvėpti idealizmą, reikalingą tikram gyvenimui, šlovingam žygiui į ateitį? Atsakymas yra:

nacionalizmas ir rasinis idealizmas – vienintelis dalykas, kuris gali mūsų Naciją ir, kartu visą baltąją rasę pakelti iš degeneracijos, ištvirkimo, letargo, materializmo ir dekadentizmo bei plutokratijos jungo.

Nacionalsocialistinė Idėja mums rodo vienintelį kelią į sveiką Nacijos ateitį.

Dabartinė sistema mūsų Tautai ir jaunimui neduoda jokio konkretaus dvasinio, ar kitokio idealo. Toks dalykas dabar esti visiškoje abstrakcijoje, jam „pakaitalu“ būna pigūs ir tušti „demokratijos“ bei „tolerancijos“ ir „laisvės“ (dvasinės vergijos, maskuojamos visišku pasileidimu) lozungai. Eidami šitokių „vertybių“ rodomu keliu, mes einame į rasinę Tautos pražūtį. Tačiau yra kitas kelias, yra doras, teisingas, logiškas ir garbingas kelias. Žinoma, jis nebūtinai lengvas ir nebūtinai malonus ištižėliams. Tas kelias yra radikalusis nacionalizmas.

Ką tai reiškia? Ar tai reiškia, kad mes norime, kad Lietuvoje būtų „pilietinė“ ir „atvira“ visuomenė, kad būtų „demokratija“? Žinoma, kad ne. Būtent šitie veiksniai yra vieni iš didžiausių grėsmių Nacijos išlikimui. (Nacija, kaip reali fizinė ir dvasinė sąvoka ir kaip subjektas – tai visos kokios nors tautos praeities, dabarties ir ateities kartos.) Ką reiškia „pilietinė“ visuomenė? Grubiai tariant, tai iš tiesų yra sistema, kurioje žmogaus rasinė ir tautinė priklausomybė yra paskutinėje vietoje, viskas kas rūpi, yra asmuo kaip ekonominio determinizmo sistemos sraigtelis ir darbo jėgos dalis. Tokioje visuomenėje sveikų Tautos požymių greitai nelieka, taipogi, žodis „pilietis“ netenka bet kokios gilesnės, nacionalinės, rasinės reikšmės. Ar Valstybėje gali egzistuoti sistema, kuri skaldo Naciją, kuri griauna jos vienybę ir valdžią de fakto atiduoda Tautos išgamoms ir išdavikams bei kitataučiams ir parazituojančiai žydijai?

reklama

Sveikas protas sako, kad ne. Tačiau parlamentarizmas, demokratija ir visas šitas plutokratinis „žaidimas“ yra būtent tokia sistema. Iš šito kyla savaiminė išvada, kad nugalėjus nacionalistinėms jėgoms, kurioms rūpi Lietuvių Nacijos interesai, plutokratinė sistema bus išmesta į istorijos šiukšlių dėžę, kartu su žydiškąja tironija – judokratija. Tikrojo nacionalizmo kelias yra antidemokratinis, antižydiškas ir anti-sisteminis šios sistemos atžvilgiu. Tačiau išvadavus Tautą jis bus grindžiamas drausme ir negailestingu Valstybės išvalymu nuo Tautos išdavikų, parazituojančių ir kitokių Nacijai kenksmingų elementų. Nacionalizmo kelią dera rinktis visoms ariškoms tautoms, kurios nori išlikti, tobulėti ir garbingai gyventi.

Aš pareiškiu savo ir visos „Šturmuotojo“ redakcijos poziciją: bet kuris politikas, kuris sėdi savo Tautos valdžioje ir nėra savo Tautos nacionalistas, beveik be išimties būna savo Nacijos priešas. Jeigu nesi savo Nacijos nacionalistas ir turi valdžią Tautos Valstybėje, vadinasi esi kenkėjas, kuris gali dirbti svetimiems interesams. Todėl mes teigiame, kad ši „demokratų“ ir žydpalaikių sistema, kartu su visa savo plutokratija yra žalinga LIETUVIŲ NACIJAI IR KELIA GRĖSMĘ, JOS GYVYBEI.

Vienintelis protingas ir doras kelias Lietuvių Tautai – radikalus nacionalizmas. Visa kita neišvengiamai padeda ir pad!s mus laikyti po žydijos jungu.

Ką daryti? Ogi stoti į kovą: UŽ LIETUVIŲ TAUTOS ATGIMIMĄ IR LIETUVOS VALSTYBĖS IŠVALYMĄ NUO PARAZITINIŲ IR KORUMPUOTŲ ELEMENTŲ.GALAS PASAULINEI JUDOKRATIJAI!

Pabaigai video, kuris  paneigia liberalų, marksistų, sionistų mitą esą nacionalsocialistai yra rasiniai nekentėjai siekia išnaikinti kitas rases ir panašiai. Iš tikro nacionalsocialistai pripažįsta visų sveikų žmonijos rasių teisę ir netgi pareigą į savo rasinio-nacionalinio integralumo išsaugojimą. Būtent: neturime nieko prieš negridinės rasės klestėjimą ir darnų gyvenimą jos rasės tautų gyvybinėje erdvėje, kaip ir prieš mongolinės rasės klestėjimą ir darnų gyvenimą taip pat jos rasės tautų gyvybinėje erdvėje.