ĮŽYMIŲ ŽMONIŲ PASISAKYMAI APIE HOLOKAUSTĄ

Holokaustas – tai mitas, tapęs dogma, kuria Izraelis ir JAV pateisina savo politiką Artimuosiuose Rytuose ir visame pasaulyje.
Roger Garaudy „Pagrindiniai mitai Izraelio politikoje“.

Holokaustas yra visų laikų šiurpiausia apgaulė.
Mitas apie 6 mln. žydų – tai tik metodas, kurio pagalba Izraelis gauna milžiniškas reparacijas iš Vokietijos pradedant 1953 m.
Paul Rassinier „Europos žydų drama“.

Holokaustas – didžiausias melas visoje pasaulio istorijoje.
Sylvia Stolz revizionisto Ernst Zundel teismo proceso metu.

Holokaustas naudojamas amerikiečių žydų lobistų, kad JAV užsienio politiką nukreipti tėkme, naudinga Izraeliui. Geras to pavyzdys – „karas Persijos įlankoje“.

Holokausto propaganda padeda komunistams nuslėpti savo milžiniškus nusikaltimus prieš žmoniją.

Vyzentalis tiesiogiai veikia Izraelio interesais, nes jis pastoviai „suranda“ menamus "nacistinius nusikaltėlius“, kad tuo pačiu reanimuoti atsiminimus apie „holokaustą“. Jeigu žiniasklaida nebūtų pastoviai užpilama istorijomis apie „holokaustą“, žydai prarastų savo aukos statusą, kurį jie moka paversti skambia moneta, be to kalba eina apie milijardines sumas.
Iš Ahmed Rami knygos „Kas tai Izraelis?“

Holokaustas – tai išrinktosios tautos idėjų pasaulietinė išraiška.
Žydų religinis veikėjas Ismar Schorsch

Holokaustas iš esmės yra žydų išsigalvojimas.
Lenkų vyskupas Tadeusz Peronek.

Holokausto netyrinėja – jį parduoda.
Rabinas Arnold Wolf.

Sionistai naudojasi holokaustu, kad pateisintų savo nusikaltimus.
Rabinas Izrael David Wais.

Holokaustas – menas prekiauti likimais.
Kanados rabinas Yishayya Rosenberg.

Holokaustą finansavo sionistai, kad sukurtų „Izraelio imperiją“.
Grakijos metropolitas Serafimas.

Holokaustas tapo pinigine „melžiamąja karvute“.
Jane Gardner. „Jų vietoje aš labai išsigąsčiau“.

Kai holokausto žyniai tvirtina, kad holokaustas unikalus, neapibūdinamas ir nepakartojamas jis įvyko XX amžiuje ir nieko tokio praeityje nebuvo ir tokio ateityje jau nebus, jie gudrauja, apgaudinėdami patiklius gojus, kad priblokšti juos naujosios religijos paslaptinga didybe, kurios protu nesuprasti, kuria galima tik tikėti.
Holokaustas ne tik naujoji religija, bandanti pakeisti Krikščionybę, bet ir naujoji žmonijos istorija, išstumianti tautų ir valstybių istoriją.
Holokaustas tampa pasaulinės tvarkos reiškiniu. Tai – tragedija, tai – farsas, tai – biznis, tai – politika, tai – glamūras, tai – performansas, tai – „viskas mūsų“.
Holokausto religija įsiskverbia į visus visuomenės sąmonės vingius su kur kas didesne energja ir išradingumu, nei stalininė "TSKP [b] istorija" tarybiniais laikais.
Holokaustas be 6 mln. – tai jau ne holokaustas, o įprastas nusikaltimas, kurių daug buvo XX a., ypač Antrojo Pasaulinio karo epochoje.
Vienu žodžiu, holokaustas, jeigu atsiminti hemingvėjišką formulę- tai "šventė, kuri visada su tavimi".
Stanislav Kunjaev „Holokausto žyniai ir aukos“.

Holokaustas faktiškai tapo industrija.
Holokausto centrinės dogmos tapo svarbia politinių ir klasinių interesų atrama.
Holokaustas – tai toks nacių žydų naikinimo paveikslas, ant kurio uždėjo savo antspaudą ideologija. Kaip visos ideologijos, ji mažai susijusi su realybe.
Holokaustas – praktiškai nepakeičiamas ideologinis ginklas. Jo pritaikymo dėka viena iš galingiausių kariniu atžvilgiu pasaulio valstybių,nuolat Palestinoje vykdanti žmogaus teisių pažeidimus, kurie tiesiog pasibaisėtini, gali vaidinti valstybės-aukos vaidmenį ir tokiu būdu labiausiai pirmaujanti JAV etninė grupė įgavo aukos statusą. Ši iššaukianti aukos užuojautos rolė atneša didelius dividendus ir aprūpina imunitetu prieš kritiką, kokia teisinga ji bebūtų.
Kadangi dogma visiškai nutyli pačių žydų vaidmenį, tai ji suteikia Izraeliui ir JAV žydams imunitetą prieš teisėtą kritiką.
Nuorodos į holokaustą – tai triukas, kurio tikslas – atimti bet kokį teisėtą pagrindą teisėtai žydų kritikai – tokios kritikos šaltinis gali būti tik patologinė neapykanta.
Holokaustas patvirtina, nors ir negatyviai, žydus kaip dievo išrinktąją tautą.
Kai moraliai atskiriamos „mūsų“ kančios ir „kitų“ kančios, moralė pavirstą į farsą.
Pagrindiniu antisemitizmo augimo faktoriumi yra negailestinga ir neapgalvota holokausto industrijos taktika.
Holokausto ideologijos dogmatizmas daro neįmanomu nacizmo istorinio ir individualaus supratimo išmatavimą.
Jeigu kiekvienas kuris prisistato kaip holokausto auka yra toks – sušukdavo mano mama [buvusi konclagerių belaisvė] – tai ką tada nužudė Hitleris?
Norman Finkelstein „Holokausto industrija“.

Sionistinis režimas buvo sukurtas Vakarų kaip kompensacija už holokaustą Antrojo Pasaulinio karo metais. Visa eilė Vakarų valstybių įsitikinę, kad Antrojo Pasaulinio karo metais buvo sunaikinta didžioji dalis žydų gyventojų ir tam, kad kompensuoti šią tragediją, buvo sukurtas sionistinis režimas. Bet tada iškyla klausimas- jeigu iš tikrųjų buvo tokia katastrofa, tai kodėl už tai turi mokėti regiono šalys, kodėl turi kentėti palestiniečių tauta, kodėl okupuotos musulmoniškosios teritorijos? Jeigu dėl holokausto egzistuoja rimtos abejonės, dėl katastrofos, kuri vyksta su palestiniečių tauta, abejonių nekyla. Tikrasis holokaustas vyksta Palestinoje jau 60 metų.
Jeigu holokaustas buvo, tai Europa turi atsakyti už pasekemes, o ne Palestina mokėti už tai. Jeigu jo nebuvo, tai žydai turi sugrįžti ten, iš kur atvyko.
Žydai sukūrė mitą apie masines žydų žudynes ir iškėlė šį mitą aukščiau už Dievą, aukščiau už religiją ir pranašus.
Holokaustas – tai mitas, kuriuo pasinaudojo žydai sukurti Izraelio valstybei.
Holkaustas buvo „išpūstas“ kaip priemonė sustiprinti nugalėtojų viešpatavimą – ypač JAV ir Didžiosios Britanijos – tarptautinėje arenoje.
Diskusijos apie holokaustą sionistams ir pasaulinės priespaudos šalims tolygus intelektualiniam žemės drebėjimui.
Irano prezidentas Mahmoud Ahmadinejad.

Holokaustas – sakralinis Vakarų melas.
Mahmoud Ahmadinejad pranešime, adresuotame Tarptautiniam Forumui Teherane [2006 m.].

Holokaustas ne praeities įvykis, o sakralizuotas dogmų ir mitų rinkinys, kuris įgauna kvazireliginę struktūrą, ištisai vykdo įvairias funkcijas ir naudojamas kaip politinis, moralinis ir ideologinis instrumentas.
Holokaustas nepriklauso praeičiai o yra „visada šiuolaikiška“ moderni, o ne nekenksminga strategija ideologiniuose ir politiniuose konfliktuose.
Kol egzistuoja holokausto religija, nebus nei apsivalymo, nei atleidimo, nei susitaikymo.
Tomash Gabis „Holkausto religija“.

Šiandien holokaustas pavirto į savotišką religiją, kurios tiesomis suabejoti neleidžiama niekam.
Daugybinių publikacijų holokausto tema tikslas sueina į tai, kad visi nežydai ir krikščionys kalti prieš žydus.
Mitas apie holokaustą reikalingas dar ir tam, kad paslėpti pagrindinę tiesą – labiausiai nukentėję Antrajame Pasauliniame kare yra rusai ir kitos slavų tautos, kurių praradimais ir kančiomis šeriama pasaulinio sionizmo prisotinta šiandieninė Izraelio valstybė.
Judaizmas naudojasi holokaustu kaip „neatremiamu“ argumentu kovoje prieš krikščionybę.
Be „holokausto“ pasaulis niekada nebūtų sutikęs su Izraelio valstybės sukūrimu.
Žydams baisios pasakos apie holkaustą turi tapti lanku, sutvirtinančiu naciją.
Dmitrij Kukuškin „Kam ir kodėl reikalaingas melas apie holokaustą“.

Antrojo Pasaulinio karo ir holokausto istorija yra visiška klastotė, sugalvota amerikiečių ir sionistų.
Ši religija yra pakankamai išliekamoji tam, kad turėtų savo „ateistus“ [tuos, kurie neigia holokaustą] ir pakankamai stipri tam, kad persekioti juos [per įstatymus dėl holokausto ir ksenofobiškų kalbų].
Holokausto religija yra galutinis ir galutinis etapas žydų dialektikoje, tai žydų istorijos pabaiga, nes tai yra giliausiai ir labiausiai nuoširdi „narcizizmo“forma.
Profesorius Yeshayahu Leibowitz, Žydų universiteto filosofas, kilęs iš Latvijos, buvo pirmasis, kuris pasisakė ta prasme, kad holokaustas tapo naująją žydų religija ...
Kaip čia išeina, kad nepaisant holokausto, Izraelis ir žydų lobistai deda tiek daug energijos, kad sužadinti neapykantą Izraelio ir pasaulinės žydijos priešams?
Gilad Atzmon – Izraelio mokslininkas publicistas, muzikantas-saksofonistas, antisionistas.

Jeigu holokausto negalima apsvarstyti ir pasmerkti jį abejonėms, jis nustoja būti istoriniu faktu ir pavirsta į dogmą, susijusią su mitologijos sritimi.
Yan Erpe, Lund miesto universiteto profesorius teologas, islamologas.

Mitas apie „holokaustą“ tai nusikaltimas prieš krikščionybę, prieš žmoniją, prieš Rusiją ir galų gale prieš pačią žydų tautą.
Jurgen Graf „Mitas apie holokaustą. Tiesa apie žydų likimą Antrajame Pasauliniame kare“.

Išsireiškimas „holokaustas“ paraidžiui reiškianti „deginamoji auka“ teisingas stambių vokiečių ir japonų miestų atžvilgiu, kur civiliai gyventojai žuvo nuo fosforinių ir atominių bombų, mėtomų ant jų anglų ir amerikiečių lakūnų.
Jurgen Graf „Didysis XX a. melas: Knyga apie holokaustą, kurio nebuvo“.

Tikėjimas holokaustu – tai klijai, šiandien žydus laikantys kartu.
Jurgen Graf Baden miesto [Šveicarija] teisme.

Palestiniečiai – svarbiausios holokausto kūjo aukos.
Jurgen Graf.

Oficiali holokausto istorija ir apskritai „rytų naikinimo lagerių“ istorija dažniausiai tokia absurdiška, kad nei vienas istorikas, turintis nors kiek minimaliai sveikos nuovokos ir savigarbos, nesurizikuotų jos ginti.
Jurgen Graf, Tomas Kyues, Carlo Mattogno „Sobiboras – mitas ir realybė“.

Tvirtinimai, kad holokaustas yra unikalus, su laiku įgavo „intelektualinio terorizmo“ formą.
Jean-Michel Chaumont, žydų kilmės prancūzų istorikas.

Holokaustas – tai kaltės įteigimas visam pasauliui dėl žydų tautos.
Andrej Borcov „Nekaltumo prezumpcija“.

Holokauto mito tikslas – pristatyti reikalą taip, kad lyg tai žydų tauta nukentėjo labiau už kitus, todėl likusios tautos turi kęsti kaltės jausmą, atgailauti ir atlyginti materialinius nuostolius, kuriuos patyrė kare žydai.
Oleg Platonov „Holokaustas: tiesa ir melas“.

Mitas apie holokaustą įžeidžia žmoniją, nes žydų tautą pristato kaip labiausiai nukentėjusią praėjusio karo metu, nors iš tikrųjų žydai nukentėjo ne daugiau, o netgi mažiau už kitas tautas, įveltas į naikinantį karą.
Oleg Platonov. Pasisakymas J. Graf knygos „Mitas apie holokaustą“ prezentacijoje Tarptautiniame slavų centre 2000 m. gegužės 15 d.

Šio holokausto nuorodos parodo ne ką kitą, kaip oficialų propagandinį nepertraukiamai kartojamą tam tikrų raktinių žodžių kalimą ir melagingo požiūrio į pasaulį sukūrimą. Faktiškai visa tai nukreipta ne tam, kad suprasti praeitį, o tam, kad manipuliuoti dabartimi.
Tvirtinimai apie tai, kad „holokausto pamoka“ atseit liudija apie amžiną gojų neapykantą žydų atžvilgiu, yra sąmoningas paranojos platinimas. Ši proto būsena ... iš anksto pateisina nežmonišką elgesį su ne žydais, nes viešpataujanti mitologija tvirtina, kad „visos tautos bendradarbiavio su naciais naikinant žydus“ ir todėl žydams viskas leistina jų atžvilgiu su kitomis tautomis.
Boas Evron, Izraelio publicistas.

Holokausto unikalumas – tai žydiškas „moralinis kapitalas“, geležinis alibi Izraeliui ir žydų tautos išskirtinumo patvirtinimas
Holokaustas – tai sėkmingas „gešeftas“.
Remdamasis holokaustu, Izraelis ir amerikiečių žydų organizacijos išsiurbė milijardus dolerių iš Europos šalių.
Holokaustas tragedija ar milijardinis biznis?
Visur – nuo Oslo Norvegijoje ik Maršalo salų Ramiajame vandenyne auga kaip piktžolės holokausto muziejai, vedantys žydus iš proto ir kalantys jiems į sielas svaiginantį melą apie „pasaulinę neapykantą“, į kurią reikia atsakyti nepaykanta ir kerštu.
Izrael Shamir.

Holokausto kultas – paprasčiausias eilinis būdas pasakyti, kad žydai visada nekaltai kenčia, o gojai visada kalti. Jeigu jūs atversite ikikarinius žydiškus arba judofilinius tekstus, tai pamatysite, kad vieta, kuri dabar skirta holokaustui, ir anksčiau tuščia nebuvo. Ją paprasčiausiai užpildė kiti siužetai: pogromai Rusijoje, Dreifuso byla, inkvizicija, ištrėmimai iš Ispanijos, Šventyklos sugriovimas ir žymia dalimi „kruvinieji priesakai“.
Izrael Shamir. „Dr. Toaff „Kruvinoji Pascha“.

Šie persekiojimai tiksliai parodo, kad holokaustas nėra tyrinėjamas istorinis įvykis, o jis yra religinė-ideologinė paradigma. Netgi izraelietiškuose laikraščiuose galima perskaityti apie tai, kad holokaustas – naujoji pasaulietinė religija, kuri dabar įpiršta visam Vakarų pasauliui. Iš čia toks priešiškumas Iranui, kuris atsisako nulenkti galvą ir pabučiuoti nors kokį holokausto simbolį. Holokaustas susijes su totalitarizmu, kuris dabar viešpatauja Žemėje.
Holokausto ryšys su Antruoju Pasauliniu karu ne didesnis negu koks nors kitas sąlygiškumas. Galima būtų kalbėti apie gėjų kančias arba bet kokios nors kitos seksualinės mažumos. Kitais žodžiais kalbant, aš nematau jokio ryšio tarp holokausto ir kokio nors kito Antrojo Pasaulinio karo periodo įvykio. Bet aš matau kad holokaustas susijes su ideologiniu posūkiu mūsų dienomis.
Izrael Shamir. „Holokaustas – naujoji pasaulietinė religija“.

Televizija ir radijas, tam tikru laipsniu įtakojantis daugelio iš mūsų pažiūras, nepavargdamas kala, kad Antrojo Pasaulinio karo metu vokiečiai žydų atžvilgiu vykdė politiką, kurią galima pristatyti taip: atitnkamai su nusikalstamu įsakymu ir planu vokiečiai siekė fiziškai sunaikinti žydus, daugiausia naujojo naikinimo ginklo pagalba, o būtent cheminio mirties fabriko, įvardijamo „dujų kameromis“ pagalba arba tiksliau „dujinėmis mirties kameromis“. Bendras žuvusių šiose kamerose žydų skaičius taip pat žuvusių masiniuose sušaudymuose, nuo bado ir epidemijų atseit siekia 6 milijonus, kas tolygu beveik visos Šveicarijos gyventojų skaičiui. Visa tai netiesa. Mes turim reikalą su išsigalvojimu, sukurtu karinės propagandos ir neapykantos. Pasibaigus karui ši propaganda, atrodo, turėjo taip pat pasibaigti, bet ji paradoksaliu būdu stiprėja tuo labiau, kuo labiau tolsta nuo mūsų karas.
Rober Forisson J. Graf knygos „XX amžiaus melas“ pratarmėje.

Tariamos hitlerininkų kameros ir tariamas žydų genocidas sudaro vieną ir tą patį istorinį melą, kuris leido įsukti gigantišką politinę ir finansinę aferą, kurios pagrindinai pagalbos gavėjai – tai Izraelio valstybė ir tarptautinis sionizmas, o pagrindine auka yra vokiečių tauta – tauta, o ne jos lyderiai – ir Palestinos tauta.
Rober Forisson „Revizionizmo pergalės“.

Netgi jeigu viskas, kas kalbama apie holokaustą masinėse informavimo priemonėse – tiesa, tai kodėl jis užima 1000 kartų daugiau mūsų dėmesio, negu žudynės daug didesnio kiekio žmonių ,nužudytų sovietų?
David Duke. „Žydų klausimas amerikiečio akimis“.

Faktiškai po nusilenkimu prieš holokaustą vykdomas žinomų sluoksnių įtakos plėtojimas, kurie, jeigu kas, lengvai atsako ir „rankos paspaudimo“ ir kredito ...
Andrei Davidov, žurnalistas.

Man atrodo, kad naudingiau mokykloje dėstyti „holokausto revizionizmą“ – ši disciplina gali duoti mokiniams labiau gilesnį holokausto ir „tolerantiškumo“ istorijos supratimą, pateikti tikrus vyriškumo ir stoicizmo pavyzdžius ir tuo pačiu išmokyti mokinius logiškai mąstyti.
Jurij Korobkov. Istorijos mokslų kandidatas. „Ar reikalingos holokausto ir „tolerantiškumo“ pamokos mokykloje?“

Perlenktos holokausto temos tarnauja tam tikrai ideologijai, kuri kaltę už tai, kad naciai naikino žydus, užkrauna krikščionybei,o žydų tautą priskiria prie kažkokios išgelbėjamosios aukos [žodis „holokaustas“ ir reiškia „aukojimą“] kuri priešpastatyta pačio Jėzaus Kristaus Atpirkėjo aukai.
Abatas Luka (Stepanov) Riazanės S.Esenin valstybinio universiteto teologijos katedros vadovas.

Holokaustas, arba kaip Izraelyje jį vadina, Šoa – šiandien neabejotinai labiausiai įsuktas ir atpažįstamas brendas.
Michael Dorfmanas „Taip, tai biznis, holokausto biznis!“

Žydų holokaustas – tai valdoma istorijos falsifikacijos mašina.
Valerij Chatiušin „Holokausto melas“.

Holokaustas išnaudojamas judėjimo, laikančio save žydų nacija, uzurpavusio žydų nacijos vardą kad manipuliuoti ir piktnaudžiauti ... Jie nusprendė pasinaudoti holokaustu kad pasiektų savo tikslą ...
Rabinas Yisrael David Weiss savo kalboje 2006 m. gruodžio mėn. Tarptautinėje Teherano konferencijoje „Holokausto apžvalga: globalinis regėjimas“

Tik holokausto pavertimo ginklu politiniams tikslams pasiekti dėka tapo įmanoma neteisėta masinė Europos žydų emigracija į Palestiną su tikslu išvyti ten gyvenusius palestiniečius. Siaubingos palestiniečių tautos kančios, susijusios su viso arabų-islamo pasaulio katastrofa, tapo įmanomos ir gali tęstis tik holokausto pavertimo strateginiu ginklu dėka.
Rabinas Mošė Arais Friedman.

Paversti holokaustą amerikietiškais atsiminimais – tai moralinis atitrūkimas nuo tikrovės, kuris priveda prie pačių amerikiečių atsakomybės sunaikinimo už praeitį, dabartį ir ateitį.
Peter Novick „The Holocaust“ 15 psl.

Jeigu kas ir sužadina antisemitizmą, tai turto prievartavimo taktika, naudojama „holokausto industrijos“.
Už nuolatinio aimanavimo dėl holokausto slepiasi tam tikri politiniai ir materialiniai interesai, o būtent Izraelio vedamos politikos apsauga nuo kritikos arba pinigų prievartavimo iš Europos šalių.
A.M. Ivanov „Holkkausto mafija“.

Jeigu pasiseks įrodyti, kad holokaustas tai „sionistinis mitas“, tai mes prarasime patį galingiausią Izraelio propagandos ginklą.
Prof. William Rubinstein žydų istorikas.

Ar jums neatrodo kad fašizmo aukų dalinimas į holokausto aukas ir visas kitas likusias mažiau reikšmingas yra toks apts nacizmas ir fašizmas tik tai pasireiškes dar siaubingesniu pavidalu?
Kai štai taip aiškiai agresyviai ir per prievartą priverčiamas visas pasaulis raudoti dėl holokausto aukų atmetant kitų fašizmo aukų atminimą, tai tik sukelia neapykantą žydams.
George Znamenskii. "Švilpiko diena"

Holokaustas sukurtas Holivude.
A.N.Ignatev, istorijos mokslų daktaras [Rusija].

Žydai visą laiką ir dažnai netinkamai išnaudoja holokausto temą, kad parodyti save kaip nekaltą auką ir iki šiol gauti pinigų iš Vokietijos ir tuo pačiu laiku, kai reikalas paliečia palestiniečius jų elgesys ir žodžiai kardinaliai pasikeičia.
Rejep Tayyip Erdogan, Turkijos ministras pirmininkas savo interviu telekanalui CNN 2011 m. rugsėjo 25 d.

Nėra jokių įrodymų to, kad dujų kameros ir masinės kapavietės egzistavo iš tikrųjų – netgi pripažinti holokausto istorikai išsako įsitikinimnus kad to negalima įrodyti.
Andersas Mathisen, Norvegijos Saamo parlamento leiboristų partijos narys.

Trečiojo Reicho archyvai, jo vadovų parodymai, ataskaitos leidžia iki smulkiausių detalių atkurti įvykius agresijų, karinių kampanijų ir visų veiksmų metodų, kurių pagalbą naciai ketino perdaryti pasaulį pagal savo mąstelį, sukūrimą ir vykdymą. Tik žydų naikinimo kampanija, jos koncepcija, o taip pat esminiai jos aspektai,lieka tamsos uždangoje ...
Leon Poliakov, franko-žydų holkausto istorikas.

Holokaustas buvo didelis melas ... Žydų bankininkai sugalvojo holokaustą tik tam, kad ištraukti pinigus iš Vokietijos.
Stephen Goodson, PAR Nacionalinio Rezervų banko direktorius.

Esmine holokausto propagandos dalimi tapo kaltės suvertimas už jį krikščionybei, kaip „antisemitizmo‘“ šaltiniui su reikalavimu krikščionių lyderiams atsiprašyti žydų, iki krikščionybės reformavimo įnešant pakeitimus tarnystėje Dievui ir pašalinimo iš Šventojo Rašto vietų, neįtinkančių judėjams [visa tai pildoma katalikybėje iki pripažinimo katu su judėjais ateinančio vieno mesijo].
Holokaustas – žydų bandymas neigti neabejotiną dvasinę žydų kaltės konstantą už žydo-bolševikinį rusų tautos holokaustą.
Holokausto tema žydų organizacijų paversta į tvirtinimo pateisinimo ir savo ekonominio plitinio ir dvasinio viešpatavimo šiuolaikiniame pokrikščioniškame pasaulyje daugiafunkcinį instrumentą.
M.V. Nazarov – rusų raštojas, publicistas, visuomeninis veikėjas.

Šiandien judėjų „holokausto“ ideologija aktyviai skverbiasi į protestantiškąją ir katalikiškają bažnyčios sąmonę.
Nei vienas sąžiningas ir kompetetingas istorikas nepriima „holokausto“ kaip realaus istorinio įvykio. Tai būtent mitas.
„Holokaustas“ šiandien – tai ideologija.
Holokaustininkų fundamentalia argumentika yra krikščionių kaltės prieš žydus idėja už taip vadinamą „holokaustą“.
Dimitrij Savin, visuomenės veikėjas [Rusija].

Vieniems pats baisiausias karo momentas buvo deportacija, o tuo tarpu kitiems – kiliminis bombardavimas ir masinės mirtys nuo bado ir šalčio.
Jūs norite kad aš pasakyčiau, kad tai yra neginčijama tiesa, kuria turi tikėti kiekvienas? Tai kiekvieno moralinė pareiga? Aš gi jums pasakysiu, kad egzistuoja istorikai, kurie ginčinasi dėl šių klausimų. Aš nesakau kad nebuvo dujų kamerų. Aš negalėjau jų matyti savo akimis. Aš glaudžiai nenagrinėjau šių klausimų. Bet aš laikausi tos nuomonės, kad tai tik nreikšminga Antrojo Pasaulinio karo detalė.
Tai uždrausta tema, kuri apginta įstatymu. Ir iš viso yra tik vienas požiūrio taškas, kurį galima išdėstyti nepažeidžiant įstatymo.
Aš visada su įtarimu žiūrėjau į žmones, atgailaujančius už svetimas nuodėmes.
Jean-Marie Le Pen.

Holokaustas – tai tokia netiesa, kurią sunkiau paneigti negu sukurti, todėl kad tam iš pradžių reikia išmokyti galvoti tuos, kurie tuo „varažina“.
Veidmainiai rusijos istorikai pastoviai kaltina Vakarus dėl mažinamo TSRS indėlio sutriuškinanat nacistinę Vokietiją, bet jie neprieštarauja, kai Antrajį Pasaulinį karą pervadino „holokaustu“. Nebus nuostabu, jeigu jie pradės kalbėti, kad „holokausto“ laikotarpiu persilaužimo momentas prasidėjo po Stalingrado mūšio, o ne po II-ojo fronto atidarymo.
A.Malkin.

„Šoach tragedija“ panaudojama kaip patogi dingstis iškraipyti Šventąją istoriją ,kad perversti Tiesą nuo kojų ant galvos.
Natalija Sintsova. „Šiuolaikinė žyduojančių erezija Pravoslavų Bažnyčioje“.


Dėl požiūrio į holokaustą pasaulyje egzistuoja keturios žmonių kategorijos: tie, kurie apie jį nieko negirdėjo,tie, kurie juo netiki, tie kurie laikosi nuomonės, kad jo mastai perdėti ir žydai.
Arabų žurnalistas Fakhri Abu Hassan. „Kaip ilgai egzistuos Izraelis?“

Holokausto mitas nėra tolerancijos šaltinis.
A.Tokar, filosofijos daktaras.

Pažymėtinas ir tas faktas, kad pagrindinis Vokietijos kompensacijų gavėjas [šalia konkrečiai adresuotų išmokų holokausto aukoms] tapo Izraelio valstybė, susikūrusi jau po karo ir iš to seka, kad ji nėra šalis ,nukentėjusi nuo fašistinės okupacijos. Pasaulinė visuomenė, pasidavusi žiauriam tarptautinių žydų klanų spaudimui [kurių niekaip iš jokios pusės negalima priskirti prie nukentėjusių nuo fašistinio režimo] klusniai sutiko su Izraelio pripažinimu Valstybine Auka.
Su laiku žydų pretenzijos išėjo toli už Vokietijos ribų,ir antižydiškai „pykčio ašiai“ buvo priskirta daugybė įvairių organizacijų, išsimėčiusių po visą pasaul,į jų išmokos susiliejo į begalinę holokausto aukų kompensacijų srovę, kurių skaičius,, kaip ne keista, metams bėgant ne mažėja, bet turi tendenciją didėti.
Mes jau nustojame kontroliuoti bendrą mūsų praeitį – ji ciniškai ir įžūliai perrašinėjama mūsų akyse, skubos tvarka paverčiama į mitą, kuriame svarbiausią vietą užima holokausto pamokos ir bendranacionalinis ukrainietiškas antisemitizmas.
Eduard Chodos „Žydiškas smerčas“.

Tarp kitko, aš nelabai tikiu tomis istorijomis apie Europos žydų katastrofą. Holokaustas tokia pati piar-akcija kaip ir 1915 m. „genocido“ akcija.
Rovshan Askerov mokslų daktaras.

Reikia visada tvirtai atsimint,i kad žydų skundai – ne būdas apsiginti, o įžūlios ir agresyvios atakos būdas. Seniau buvo padirbtas „išėjimas iš Egipto“ – šiandien sionistai sugalvojo šiuolaikinę senojo melo variaciją – holokaustą. Lieja glicerinines ašaras ir pastoviai užsipila druskos ant neegzistuojančių žaizdų: kad iščiulpti pinigu,s dovanas ir pamaloninimus iš apgautos žmonijos didinant savo valdžią ir įtaką pasaulyje.
Orey Volot „Žiurkiažmogiai“.

Žydai dominuoja masinėse informacijos priemonėse ir naudoajasi holokausto tragedija žemiems tikslams. Jie iš Hitlerio padarė istorinį atpirkimo ožį, nors jis rusams padarė daugiau blogo.
Oliver Stoun – amerikiečių kino režisierius, scenaristas, prodiuseris – interviu internetiniam laikraščiui „The Sunday Times“.

Osvencime dujomis nuodino tik utėles.
Šis skaičius [6mln.] išsigalvojimas –švariausias ir paprasčiausias žydų išsigalvojimas. Žydai – jie tokie: dėl reklamos pasiryžę viskam.
Louis Darquier – komisaras žydų reikalams Viši vyriausybėje

Šios nusikalstamos tautos [judėjų] papročiai tiek įsitvirtino, kad plačiai palito visose šalyse, nugalėtieji primetė savo papročius nugalėtojams.
Seneka.

Visi jų [judėjų] bailūs atodūsiai ir išvedžiojimai, jų širdys perpildytos noro kada nors paiselgti su mumis kaip su pagonimis-taip, kaip jie pasielgė su Persijos pagonimis Esfirio laikais. O kaip jie myli šią Esfirio knygą, kuri taip šauniai dera su jų kraugeriškais, trokštančiais kešto ir žudynių siekiais ir vilitmis.
Saulė dar niekada nešvietė tokiai labiau kraujo ištroškusiai ir kerštingai tautai, kuri todėl vaidina Dievo išrinktąją tautą, kad turi žudyti ir smaugti kitatikius.
Martin Liuter.

Jeigu priimti tai, kad holokaustas – pati siabingiausia tragedija žmonijos istorijoje, o žydai – pati labaiausiai nukentėjusi nacija, tai kitų mažumų pretenzijos tiesiog juokingos.
Jeigu kaip tik egzistuoja žydai ir jų didžioji holkausto tragedija, tai jie teisėtai turi užimti 100 proc. vietų parlamente. Dar daugiau, netgi 100 proc. vietų neišpirks kaltės. Kitų likusių mažumų pretenzijos tokiu atveju netenka prasmės.
Istorijoje su holokaustu tezė apie Katastrofos išskirtinumą – pagrindinė. Be jos visa sistema sugriūva.
P. Sviatenkov.

Kam taukšti tema apie „ypatingas“ žydų tautos kančias? Mane ne mažiau jaudina nelaimingųjų, dirbančių Putumayo kaučiuko plantacijose likimas arba juodaodžių amerikiečių, kurių galvomis europiečiai žaidžia futbolą.
Roza Liuksemburg laiške Mathilde Vurm XX a. pradžioje.

Kodėl visi pamiršta apie toleranciją, kai kalba pradeda eiti apie žmogaus nekenčiančius profesionalius provokatorius ir antisemitizmo kurstytojus iš taip vadinamo "Simono Vyzentalio centro"?
Vladimir Kozliuk, politologas.

60-siais metais sukurtos korporacijos „Holokaustas“ akcijos milžiniškais šuoliais augo iki 21 a. o po to jos pradėjo negrįžtamai kristi. Daugumai politikų ir istorikų, palaikančių šį biznio-projektą reikia būti pasiruošusiems tam, kad greitu laiku jie bus apšaukti sukčiais, melagiais arba geriausiu atveju nekompetetingais žmonėmis.
Arne Jensen, norvegų politologas.

Joks holokaustas dabartiniam Izraeliui neduoda teisės elgtis su savo kaimynais taip, kaip analogiškoje situacijoje nesielgtų nei viena pasaulio šalis. Neegzistuoja jokia holokausto prezumpcija, jokių indulgencijų, pagrįstų protėvių kančiomis.
Oleg Kašin, rusų žurnalistas „Izraleis-Libanas: holokausto prezumpcija“.

Visa tai [holokaustas] – išsigalvojimai, na gal ne viskas, bet didžioji dalis tai tikrai. ... Jie, žydai ,tvirtina, kad iki karo Lenkijoje buvo 6,2 mln. Žyd,ų o po karo liko 200 tūkst. Vadinasi 6 mln. turėjo nužudyti Hitleris, o jie paprasčiausiai ėmė ir išvažiavo. Jų buvo visur - Bronkse ir Brukline Sidnėjuje ir Los Andžele.
Hutton Gibson, aktoriaus Mel Gibson tėvas.

Aš turiu draugų ir draugų tėvų, kurie turi numerius ant rankų. Vaikinas, kuris mane išmokino ispanų kalbos, buvo holokausto auka. Jis dirbo konclageryje Prancūzijoje. Taip, aišku žiaurumo buvo. Karas siaubingas. Antrajame Pasauliniame kare žuvo dešimtys milijonų žmonių. Kai kurie iš jų buvo žydai koncentracijos stovyklose. Daug žmonių prarado gyvenimus. Ukrainoje keletas milijonų mirė nuo bado tarp 1932-1933 m. Paskutinio šimtmečio eigoje žuvo 20 mln. žmonių TSRS.
Mel Gibson – aktorius režisierius prodiuseris.

Holokaustas – tai mašina apkaltinti visus pasaulyje.
Serge Tion, prancūzų istorikas.

Holokaustas – tai tikėjimas tuo, kad tauta „agresyviai-paklusnus sutvėrimas“ ir jį reikia laikyti ant grandinės.
Aleksandr Panarin – filosofas, politologas, publicistas, visuomenės, veikėjas filosofijos mokslų daktaras, profesorius.

Europiečiams holokaustas priskiriamas prie tų velniškai nusibodusių katastrofų, dėl kurių reikia pastoviai demonstruoti rūškaną`veido miną.
Aleksandr Melichov „Gėdos ir begėdystės diena“.

Izraeliečiai ir amerikieičiai žydai visiškai sutinka su tuo, kad holokausto atminimas yra nepakeičiamas ginklas, kuri reikia nenustojant kreipti prieš jų bendrą priešą ... Todėl žydų organizacijos ir atskiri asmenys pastoviai deda visas pastangas, kad priminti apie tai pasauliui. Amerikoje Holokausto įamžinimuas esamu laiku yra renginys kuriam išleidžiama 100 mln. dol. per metu,s kurių dalis ateina iš valstybinių fondų.
Moshe Leshem, Izraelio visuomeninis veikėjas, „Baalo prakeikimas“ (Balaam's Curse).

Kaltės jausmas turi atnešti procentus.
Tikkanen "Dagens Nyheter" 21.12.1987

Ar jums nebado akių aiškus prieštaringumas tarp vienišų kryžių , simbolizuojančių atminimą apie ukrainiečių tautos tragediją – Golodomorą, su pompastišku ištaigingumu memorialų, primenančių visiems gyviems apie žydų tragediją – holokaustą?
Nejaugi jūs nematote, kad šiandieninėje Ukrainoje žydų tragedija tapo „aukščiau už viską“?
Eduard Chodos.

Kad ir su kokiu polėkiu Jūs ponas Prezidente organizuotumėte renginius, pašvęstus holokausto temai ,kiek ukrainiečių gedulo nuleistomis galvomis Jūs atvestumėte prie pamatų monumentų, simbolizuojančių žydų tragediją? „holokausto aukos“ visada ras pagrindą apkaltinti ukrainiečių tautą patologiniu antisemitizmu ir pastatyti lygybės ženklą tarp Ukrainos ir Trečiojo Reicho.
Eduard Chodos.

Holokausto sąvoka dabar tokia visa apimanti, kad jame gali tilpti bet koks įmanomas įvykis. Antrojo Pasaulinio karo sunkumai vietoje istorinio išnagrinėjimo šiandien studentams pateikiami absurdo-pokštiškame variante: „Hitleris taip nekentė žydų kad pradėjo karą su tikslu sunaikinti žydus dujų kamerose“.
Dujų kameros - tai nesąmonė, patologiškai ligoto proto produktas, pripildytas neslepiamos neapykantos.
Frederic Toben – filosofijos daktaras, Adelaidės instituto direktorius.

Holokausto revizionizmas iššauktas ne tik tiesos troškimo, bet ir noro pradžiuginti žydus geromis naujienomis.
Aleksiej Tokar, filosofijos daktaras.

Niekas taip nepersmelkia, kaip „holokausto“ baisumai – nebent tik naivumas, su kuriuo jis priimamas kaip tikėjimas.
Doug Christie, žmogaus teisių gynėjas.

Kova su antisanitarija – traukinių ir drabužių dezinfekcija, plaukų kirpimas, prausimasis po dušu – prieštaravo judėjų tradicijoms ir sukėlė žydams įtarimus dėl bandymo juos nužudyti.
Friedrich Berg, istorikas.

Sionistų ir nacistų bendradarbiavimą bandoma užkapstyti holkausto mitu.
Flavio Goncalves, Portugalijos istorikas.

Holokaustas – tai neįtikėtinai purvina, kruvina ir ciniška inscenizacija su milijoniniu biudžetu ir milijardiniu pelnu. Jo scenaristais yra finansinė judėjų mafija, kurios štabas JAV.
Viačeslavas Esikov "Holokaustas – didžiausia afera“.

Holokaustas – tai didysis melas, sugalvota žydų mitinė tragedija. Ji siekia tikslo nukreipti dėmesį nuo tikrosios tragedijos, vykstančioje Palestinoje.
Fawzi Barhoum "HAMAS" spaudos atstovas.

Toks kančių,iškęstų būtent žydų,išskyrimas kaip kažkokio ypatingo reiškinio, užkliudo moralinius principus.
Igor Shafarevich, tarybinis ir rusų matematikas filosofas publicistas
RAN akademikas visuomenės veikėjas
Fizikos-matematikos mokslų daktaras.

Antrajame Pasauliniame kare baltarusių, lenkų ir serbų praradimai buvo ir vadinami praradimais, o žydų praradimai – tai buvo „holokaustas“ t.y. iš principo kažkas tai kita.
Pagal bendrasias nuostatas man atrodo aišku, kad tokie tvirtinimai, išeinatys iš laimėtojų kare pusės visada daug kartų perdėti. Todėl tikslūs duomenys apie žydų „katastrofą“ vargu ar gali įkvėpti pasitikėjjimą.
Igor Shafarevich „3000-etė mįslė. Žydų slaptoji istorija“.

Kampanija dėl išgalvoto „holokausto" judėjų masinėse informacijos priemonėse buvo klasiškai prasukta tam, kad padaryti judėjų tautą fašizmo aukomis ir nukreipti pasaulinės visuomenės dėmesį nuo realių žydų politikos aukų ir visame pasaulyje sukurti tokia situaciją, kai bet kokia sionizmo ir jo metodų ir tikslų kritika iššauktų nedelsiamą pasaulinės masinės informacijos priemonių kritiką [kurios paraktiškai visos kontroliuojamaos judėjų] ir kaltinimus antisemitizmu.
Nikolaij Levašov „Rusija kreivuose veidrodžiuose“.

Holokaustas tai tik šūkis, produktas, tipo "Kleenex" arba kopijavimo mašina "Xerox". Jie [žydai] holokaustą pavertė į prekinį produktą ir sugebėjo jį padaryti pelningu – prekiauja filmais šia tema, gaudami milijoninius pelnus. Iki prasidedant 1970 metams tai buvo tik debesėlis dulkių horizonte. To įrodymu tarnauja tai. kad šis įvykis neminimas nė vienoje Antrojo Pasaulinio karo didžiausių lyderių biografijoje. Bet nuo to laiko ir toliau tai pasidarė madinga. Žydai tai pavertė brendu pasinaudodami Gebbelso metodais. Jie sugalvojo šūkį ir ... ir panaudojo jį vėl ir vėl iki begalybės.
David Irving, britų istorikas Antrojo Pasaukinio karo ekspertas – interviu ispanų laikraščiui «El Mundo» 2009 m. rugsėjo mėn.

Mano pozicija dėl žydų holokausto gali pasirodyti holkausto neigimu, bet visgi aš noriu su visa atsakomybe pareikšti: Europos žydų holokaustas nebuvo išskirtinis įvykis vykstančių įvykių eigoje.
Shmuel Erushvlmi, izraelietis poetas „Holokaustas, kova su nacizmu ir pasaulinis kapitalas“.

Pagrindinė holokausto pamokų išvada skelbia: „Tai [t.y. holokaustas] neturi pasikartoti!”. Bet jeigu holokaustas “unikalus” t.y. vienetinis, nepakartojamas, tai apie jokį jo pasikartojimą negali būti nė kalbos ir nurodyta išvada netenka prasmės: pagal tai holokaustas tada negali būti jokia “pamoka“, tai tada jis sulyginamas su kitais praeities ir dabarties įvykiais.
Jurij Tabak „Ar holokaustas unikalus?“

Suprantama kad holokaustas ir antisemitizmas Izraeliui – vėjas ir burės. Arba židinys ir dūmtraukis. Arba makštis ir sperma. O gal netgi Šventoji dvasia ir Evangelija. Todėl kad jeigu nebūtų holokausto ir ansimitizmo, tai būtų nematyt žydams savo Izraelio valstybės, kaip ir savo sielų. Ir tai, kad jie šia klaviatūra groja dieną naktį aklai ir tamsoje, tai suprantama.
Michail Berg „The bad jew“.

Žydai taip reklamuoja savo holokaustą, lyg norėtų jį parduoti.
Mehdi Hassan, žurnalistas.

Holokaustas pavirto žydų etninių interesų prastūmimo įrankiu ne tik kaip simbolis, nukreiptas sukurti moralinį pasišlykštėjimą naudoti fizinę jėgą prieš etnines mažumas – prototipiškai aišku žydams, bet ir kaip priemonė uždusinti masinės multietninės emigracijos į Vakarų visuomenes priešininkams pasmaugti. Masinės multietninės emigracijos skatinimas buvo žydų grupių tikslas nuo 19 a.
Kevin Macdonald. „Nuo kultūros kritikos iki holokausto kritikos“.

Bet kuris protingas žmogus greitai atskleis žydus dėl „holokausto“, nes Antrasis Pasaulinis karas ir nacių puolimas iki jo ir jo metu nebuvo išskirtinai nukreipti prieš žydus.
Holokaustas yra žydų kozirinė korta, pagrįsta melu, falsifikacija, tuščiais žodžiais ir skirta išnaudoti pasaulinę užuojautą ir šantažo palengvinimui.
Pats protingiausias apibūdinimas įvykiams su melaginga istorine prasme, kuriuos pavadino „holokaustu“ yra „tyčinis vakarų intelekto įžeidimas“ – jis reiškia – baimės jausmo įžiebimą vakarų žmonių širdyse, užspaudžiant juos į kampą dėl visko, kas susiję su antisemitizimu su salyga, kad žydai – semitai. Bet šiandien visiems žinoma, kad dabartiniai žydai - tai visai ne žydai, o greičiau chazarų šutvė nuo Kaspijos jūros krantų, kurių caras, spaudžiamas krikščionių ir musulmonų, privertė juos priimti judaizmą.
As'ad Al-'Azouni Jordanijos žurnalistas straipsnyje „Žydai už savo Tėvynę turi būti dėkingi Hitleriui“.

Sionistinis judėjimas perdėjo holokaustą, kad apsirūpinti teisine dingstimi – kad uzurpuoti Palestiną, išvyti jos tautą, užvežti ten žydų emigrantų ir įkurti jų valstybę o taip pat tam, kad šantažuoti Europos valstybes, ypač Vokietiją.
Faiz Rashid – Jordanijos žurnalistas – straipsnyje „Holokaustas buvo perdėtas, kad pateisinti Palestinos uzurpaciją“.

Jeigu holokaustas – akivaizdus istorijos faktas, tai kam reikalinga atsakomybė už akivaizdaus dalyko neigimą? Kodėl SNO neiveda atsakomybės už kitų akivaizdžių dalykų neigimą, pvz. sakykim dėl to ,kad žemė rutulio formos arba daugybos lentelės? Jeigu holokausto istorjoje yra neakivaizdūs ir ginčytini istorikams momentai, tai vėl- kodėl reikia uždrausti įstatymu kažkam tai tuo abejoti? Tai jau primena viduramžių inkviziciją, kuri tame tarpe baudė ir už „akivaizdaus“ fakto neigimą – to, kad žemė plokščia ir guli ant trijų banginių.
A.Magidovich

Dauguma iš mūsų priima visuotinai pripažintą versiją, liečiančią tai, kas vyko prie nacizmo. Bet per daug dažnai visuotinai priimtos istorijos versijos pasirodydavo mitais. Įtakingi žmonės, tame tarpe ir inteligentai, privertė daugumą žmonių patikėti grubiais istoriniais falsifikatais. Bet kodėl kažkas tai, turintis tik labai kuklias istorines žinias, gali būti įsitikinęs, kad holokaustas tikrai buvo? Tam tikromis aplinkybėmis kalba gali eiti apie mitą. Jeigu leidžiama tik viena istorinių įvykių versija, nėra įtikinančių priežasčių ja tikėti.
Svante Nyuander laikraščio "Dagens Nyheter" redaktorius.

Su moraline holokausto kuoka dėdė Semas parklupdė ant kelių ne tikVokietiją, bet ir visą Europą privertęs atgailauti už tai, kad ji egzistuoja. Ataka prieš holokausto mitą, prieš neliečiamą šventąją žydų išskirtinumo karvę – nors būtent ir dėl to prieš 60 m. Europą vertė į metalo laužą – šis viso demokratinio isteblišmento puolimas puoselėti pokario "atvirą visuomenę".
Vieninga Vakarų ideologine-religine sistema tapo „holokaustas“ ir žydijos šventumas „auka“ kuri turėjo pakeisti Kristaus auką. Žydai pavirto naujaisiais pasaulietinės „religijos“ nenuodėmingais žyniais, kuri suteikia teisėtumo dabartinio pasaulio sukūrimui. Ši pasaulinė „religija“ pateisiną dvigubus standartus santykiuose su trečiuoju pasauliu, neokolonializmą ir plutokratiją Vakarų pasaulyje.
Heydar Jemal. "Kodėl Vakarai tvirtai laikosi Izraelio, nepaisant įrodymų?"

Taip vadinamo holokausto afera, kurią pasauliniu mastu prasuko ir prasukinėja žydų rasistai ir Izraelio lobistai ne tik kad pasižymi savo įžūlumu ir beprincipingumu, bet ir visose detalėse,tariamai susijusiose su vakarų žydų naikinimu, charakterizuojasi savo kvailumu. Jeigu šios aferos didvyriai būtų ne žydai o kokios kitos tautos atsovai, tai ši afera būtų neišgyvrnusi ir dienos būtent dėl savo verkiančio debilizmo. Bet ir žydų rasistams su šia afera taip pat nėra šansų – anksti ar vėlai bet ši apgaulė bus atskleista.
Jurij Muchin „Pavojinga paslaptis“.

Ta holokausto versija, kurią įtvirtino sionistai ir Izraelio lobistai perša pasauliui – tai sujaukta nesąmonė, kraštutinai kvaila savo technine ir organizacine esme.
Žydų rasistams tiesa nereikalinga, todėl moksliniu požiūriu būtų neteisinga žydiška-rasistinį melą apie holokaustą vadinti „melu“ „mitais“ ar „išsigalvojimais“. Melas apie holokaustą skirtas gauti iš Vokietijos ir viso pasaulio pinigų, o melas su tikslu gauti pinigų moksliškai indentifikuojamas kaip „sukčiavimas“ „afera“.
Jurij Muchin „Žydų rasistai Rusijoje“.

Šiandien Rusijoje pradėjo kalbėti apie rusų tautos genetinį fondą, apie tai, kad revoliucija rusų tautai kainavo 60 mln. žmonių gyvybių, kad tarybų valdžia buvio tiesioginis rusų tautos genocidas, jos masinis žudymas. O tai mažų mažaiausiai 10 kartų viršija mitinį žydų holokaustą, apie kurį žydija isteriškai rėkia jau 50 m. ... O apie tai, kad žydai sunaikino 60 mln. geriausių rusų tautos žmonių, nerašo nei vienas žydas ...
Grigorij Klimov. „Dievo tauta“.

Holokaustas – tai mistifikacija, sukurta amerikiečių žvalgybos apie 6 mln. kuriuos tariamai nužudė naciai paprasčiausiai pervažiavo į JAV. ... Mitas apie holokaustą sukurtas Amerikos industrijos. JAV spec. Tarnybos, bendradarbiaudamos su sąjungininkių šalių kolegomis per Antrajį Pasaulinį karą sukūrė jį, kad sugriauti savo priešų Vokietijoje įvaizdį ir kad pateisinti karą ir masinius ašies valstybių karinių ir civilinių objektų naikinimus ir ypač – Hirosimos ir Nagasakio atominį bombardavimą.

Fathi Shihab-Eddim – Egipto prezidento Mohammed Mursi vyriausybės informacijos ministras.


Šventasis holokaustas jau seniai pavirto Vokietijos egzistavimo tikslu. Be holokausto, be jo marketingo – Izraelio valstybė niekada nebūtų sukurta. Per 65 savo egzistavimo metus žydų valstybė taip ir neišsilaisvino nuo holokausto. Izraelis taip ir neįgavo teisės egzistuoti ne praeities ribose. Visa žydų galia, bet kokie Izraelio pasiekimai – nublanksta ir niekinami žydų, kai sulyginami su neliečiamuoju holokaustu. Tarp saves žydai kalba apie „Šoa“ [apie katastrofą] bet ne žydai šį „įvykį“ ir toliau turi vadinti holokausto terminu.
Michael Winkler – vokiečių publicistas. „Holokausto vaikai“.

„Šoa“ dažnai eksplotuojama Amerikoje ir Izraelyje tam, kad nukreipti ir uždrausti bet kokią Izraelio kritiką. Šiandien Europos žydų holokaustas neabejotinai eksplotuojamas tris kartus intensyviau. Jis suteikia amerikos žydams specifinę retrospektyvinę aukos individualybę. Jis leidžia Izraeliui apsidrausti prieš bet kokias kitų nacijų kančias ir pateisinti jų pačių savivalę pretenzijomis dėl žydų katastrofos unikalumo ir nesulyginamumo, jis naudojamas priešingai dviems pirmiems teiginiams kaip universali blogio metafora visada ir visur jo istoriją mokinasi mokiniai visoje Amerikoje ir Europoje be jokių nuorodų į situaciją ar priežastį, Tai šiuolaikinis holokausto pavertimas į instrumentą kad pasiekti politinio pranašumo yra etine begėdyste ir poltiniu bukaprotiškumu“.
Tony Judt – žydas. Niujorko universiteto Remarko instituto direktorius.

Susidaro įspūdis, kad tik vienas Izraelis, kurio tada apskritai nebuvo, kariavo su nacistine Vokietija ir laimėjo prieš fašizmą, susidaro įspūdis ,kad būtent naciai tada,per Antrajį Pasaulinį karą okupavo Izraelio žemes ir į Vokietiją išvežė Izraelio muziejų vertybes, o ne iš ukrainiečių, baltarusių, rusų žemių o iš Izraelio naciai išvežinėjo javus, gyvulius, naftą, anglį, mišką, viską iki pat divožemio, ir į konclagerius naciai sodino tik išskirtinai žydus, ir į darbus Vokietioje atrinkdavo išskirtinai tik žydus ir apskritai nacių okupuotose teritorijose gyveno tik žydai. Žydai įsigudrino išdraskyti savo įbrėžimą, gautą karo metu, iki pačios labiausiai kraujuojančios žaizdos pasaulyje ir jau aišku, kad tik žydai galėjo sugalvoti iš to pasipelnyti ir visą gyvenimą pelnytis iš karo siaubo.
Boris Mironov. „Apie žydiškajį fašizmą“.

Tariamų vokiečių žydų žudynių Antrojo Pasaulinio karo metais nebuvo. Pareiškimas apie žydų naikinimą teisingai charakterizuojamas kaip mistifikacija t.y. kaip sąmoningai sukurtas melas. Mistifikacija, turinti sionistinę kilmę ir motyvaciją.
Prof. Arthur Butz [USA]. Revisionists only deny one aspect of Holocaust story.

Viena iš svarbiausių tokio holokausto ilgaamžiškumo istorijos priežasčių yra tai, kad didžiųjų valstybių vyriausybės taip pat suinteresuotos jo palaikymu. Nugalėtojai Antrajame Pasauliniame kare – JAV TSRS ir Didžioji Britanija – suinteresuotos tuo, kad nugalėtas hitlerinis režimas būtų piešiamas juodžiausiomis spalvomis. Kuo labiau jis atrodys kaip satanizmo ir blogio įsikūnijimas, tuo labiau atrodys kilnesnis ir teisingesnis sąjungininkų reikalas.
Žiniasklaidos kompanijos žydus vaizduoja visiškai nekaltomis aukomis, o ne žydus – nuostolingais ir nepatikimais žmonėmis, kurie tam tikromis aplinkybėnis lengvai gali tapti nacistiniais žudikais. Toks iškreiptas paveikslas skirtas saviems tikslams -stiprinti žydų grupinį solidarumą ir savimonę. Svarbiausia holokausto istorijos pamoka žydams yra tokia, kad ne žydais niekada negalima visiškai pasitikėti. Na jeigu net tokia kultūringa ir apsišvietusi tauta kaip vokiečiai gali atsisukti prieš žydus [tokia minties eiga] ,tai suprantama, kad nei viena ne žydiška nacija negalima visiškai pasitikėti. Holokaustas pagal savo idėją skirtas auginti žyduose panieką visai žmonijai.
Mark Weber. Amerikiečių istorikas. „Holokaustas: reikia išklausyti abidvi puses“.

Nėra geresnio biznio už šoa-biznį.
Žydų patarlė.

reklama

reklama

https://www.youtube.com/watch?v=eUKxHZnVtRk&list=PLQATDNzj679CbRlZHFQ1u8PH-hq91NnjU&index=21