Nugirsti pokalbiai: protesto akcijos Baltarusijoje ir Rusijoje

Ne tik Lietuvos politikai, bet ir paprasti gyventojai atidžiai stebėjo protesto akcijas Baltarusijoje ir Rusijoje, vieni palaikė protestuotojus, o kiti išreiškė abejones dėl "kovotojų su režimu" veiksmų teisėtumo.

— Labas, Andriau. Kodėl į darbą šiandien pavėlavai?

— Sveiki, Jonai. Savaitgalį buvome su žmona pas gimines į Minską išvykę. Atgal vėlai vakare išvažiavome ir iki ryto stovėjome eilėje pasienyje. Pasieniečiai ir muitininkai labai jau kruopščiai tikrino kiekvieną mašiną, išvykstančią iš Baltarusijos po Laisvės dienos (kovo 25 dieną baltarusiai protestavo prieš valdžią — Sputnik). Mes su žmona tapome priverstiniais Minsko įvykių liudininkais.

reklama

— Na, ir kaip įspūdžiai?

— Prieštaringi. Mes dažnai buname Baltarusijoje, aplankome žmonos gimines — paprastus darbininkus ir gerai žinome, kas juos jaudina ir kaip jie gyvena. Jie žmonės paprasti, nesidomi politika. Tačiau pastaruoju metu vis dažniau apie ją kalbą, ypač po nepopuliaraus "dykaduonių mokesčio" (mokestis, kurį turi sumokėti nedirbantys piliečiai — Sputnik).

Jie mano, kad Baltarusijos valdžia perlenkė lazdą, priimant tokį įstatymą. Ir tai, kad opozicija pasinaudojo tautos nepasitenkinimu — buvo nuspėjama. Draudimas surengti akciją tik įpylė alyvos į ugnį. Nors pats mačiau, kad į opozicijos raginimą išeiti į gatves Laisvės dieną atsiliepė nedaug žmonių. Minsko centre milicijos ir žurnalistų buvo daugiau nei protestuotojų. Kituose dideliuose Baltarusijos miestuose šios akcijos vyko kur kas didesniu mastu.

— Taigi kam tuomet juos liesti? Kam reikėjo prieš užsienio žiniasklaidą demonstratyviai gaudyti protestuotojus ir kišti juos į specialius automobilius? Nejaugi  bijo Ukrainos Euromaidano pasikartojimo?

— Dauguma baltarusių nenori jokio Euromaidano! Jie prisižiūrėjo į tai, kas atsitiko kaimyninėje Ukrainoje ir nebelinki savo šaliai tokio scenarijaus. Todėl, sako, ir nesiklauso opozicijos raginimo išeiti į gatves ir deginti padangas.

reklama

Štai ir Rusijoje sekmadienio protesto akcijos taip pat nebuvo tokios gausios, kaip tikėjosi jų organizatoriai. Visoje 150 milijonų gyventojų turinčioje šalyje į gatves išėjo tik 60 tūkstančių žmonių — lašas jūroje! O dauguma vadinamųjų aktyvistų ― nepilnamečiai, kuriais manipuliavo kurstytojai.

Prisiminkite, Jonai, kas ėjo Ukrainos Euromaidano pirmose eilėse ir mėtė akmenis į "Berkutą" (Ukrainos vidaus reikalų ministerijos specialiosios pajėgos — Sputnik)? Būtent nepilnamečiai, kurių pagal įstatymą negalima teisti… O tai, kad Baltarusijos milicija "aktyvistams" truputį šonus aplamdė ― juk nieko nenužudė ir nesužalojo. Juo labiau, kad beveik visus, nustačius asmenybę, paleido į laisvę.

— O kaip gi, Andriau, pakeisti valdžią šalyje be protesto akcijų?

— Pagal įstatymą ir atsakingai balsuojant rinkimuose! Štai pasižiūrėk, kaip pas mus, Lietuvoje, viskas vyksta ramiai, be "Maidanų", "Laisvės dienų" ir "Eitynių prieš korupciją". Tauta buvo nepatenkinta socialdemokratų ir konservatorių valdžia, atėjo prie balsavimo dėžių 2016 metų spalį ir išrinko "valstiečius".

Visos protesto akcijos Lietuvoje vyksta pagal įstatymą. Organizatoriai gauna vietos valdžios leidimą. Nuorodomi vieta, laikas ir galimų dalyvių skaičius. Ir jokių draudimų iš valdžios pusės! Tiesa, tvarką akcijos metu užtikrins pastiprintas policijos burys, nes nori išvengti visokių provokacijų iš destruktyvių elementų pusės. Ryškus pavyzdys — Lietuvos pensininkų partijos protesto akcija prieš dvi savaites.

Taigi tikra demokratija — tai ne degančios padangos ir stiklų daužymas parduotuvėse, o civilizuotas dialogas su valdžia. Viskas, Jonai, politinės informacijos minutėlę baigėme, eime dirbti.