Mano apskųsta publikacija. Kam naudinga trukdyti žmonėms realizuoti jų konstitucinę teisę į žodžio laisvę?

Mane pasiekė portalo "Lietuvos Diena" leidėjų informacija, neva, dėl šiame portale atspausdinto mano straipsnio „Į Lietuvą atvežėaštuonis „socialinius parazitus“ iš Eritrėjos“ teisėsaugos struktūros gavo skundą.

Kadangi mano vienintelis motyvas viešai skleisti informaciją yra rūpestis dėl Lietuvos valstybės ir jos piliečių gerovės, žmogaus teisių padėties, noriu paaiškinti savo poziciją, suteikti aiškumo, paaiškinti, kokią prasmę aš įnešiau į vieną ar kitą minėtame straipsnyje panaudotą žodį, sąvoką, kokiais faktais aš grindžiau savo samprotavimus.

Kaip rodo gyvenimas, iš konteksto išplėšti žodžiai, dažnai įgyja visai kitą prasmę ir gali tapti piktavalių įrankiu kovojant prieš žodžio laisvę, palaužiant nacionalinę savimonę, tautos imunitetą ją griaunantiems išorės faktoriams.

Aš manau, kad lengviausias būdas sukompromituoti valstybės konstitucinę santvarką, susidoroti su demokratija - užčiaupti piliečiams burnas, neleisti jiems naudotis konstitucine teise viešai reikšti savo pažiūras. Užtampyti kitaminčius po teismus, kabinėtis prie kiekvieno jų žodžio – ES Vakarų valstybių globalistų aprobuotas susidorojimo su patriotais metodas, kuris aktyvai perkeliamas į Lietuvą.

Lietuvos Respublikos konstitucijos 25 straipsnis sako: Žmogus turi teisę turėti savo įsitikinimus ir juos laisvai reikšti. Žmogui neturi būti kliudoma ieškoti, gauti ir skleisti informaciją bei idėjas.
Laisvė reikšti įsitikinimus, gauti ir skleisti informaciją negali būti ribojama kitaip, kaip tik įstatymu, jei tai būtina apsaugoti žmogaus sveikatai, garbei ir orumui, privačiam gyvenimui, dorovei ar ginti konstitucinei santvarkai. Laisvė reikšti įsitikinimus ir skleisti informaciją nesuderinama su nusikalstamais veiksmais – tautinės, rasinės, religinės ar socialinės neapykantos, prievartos bei diskriminacijos kurstymu, šmeižtu ir dezinformacija. Pilietis turi teisę įstatymo nustatyta tvarka gauti valstybės įstaigų turimą informaciją apie jį.

Štai tas mano straipsnis, kuris man nežinomiems asmenims pasirodė nepriimtinas:

http://lebionka.blogspot.lt/2017/03/i-lietuva-atveze-astuonis-socialinius.html

Mano straipsnyje pavartotas žodis „negras“ neturėjo diskriminacinės ar įžeidžiančios prasmės.

Šis žodis nuo neatmenamų laikų naudojamas Lietuvoje kalbant apie juodos odos spalvos Afrikos žemyno gyventoją. Vaikystėje skaitėme knygelę „Negriukas Džonis“, apie kapitalistų skriaudžiamą vaiką, „Tomo Sojerio nuotykius“, kur vienas iš teigiamų herojų buvo „negras“ ir t.t., vėliau valgėme zefyrus „Negro bučinius“...

Rasizmas - tai ne apie Lietuvą ir lietuvius, kurie niekada neturėjo kolonijų, neprekiavo vergais, nevertė afrikiečių dirbti šachtose ir plantacijose, nelaikė jų žemesnias už save. Rasizmas - tai apie anglus, vokiečius, olandus, italus, ispanus, porugalus ir jų praeitį. Nereikia mūsų sargdinti svetimomis ligomis.

2012 metais LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS IŠAIŠKINA ŽODŽIO “NEGRAS” REIKŠMĘ LIETUVIŲ KULTŪROJE:

reklama

“Kasaciniame skunde išdėstyti argumentai dėl BK taikymo pagrindų, teigiant, jog tamsiaodžio asmens pavadinimas „negru“ ne dėl jo kitokios antropologinės savybės, o dėl asmeninio konflikto su tokiu asmeniu, nesudaro pagrindo taikyti BK 170 straipsnį. Reikia pripažinti, jog kasatoriai taip teigdami iš dalies yra teisūs, nes BK 170 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos subjektyvieji požymiai yra tiesioginė tyčia, kurios tikslas kurstyti diskriminavimą tyčiojantis, niekinant ar skatinant neapykantą tam tikrai žmonių grupei ar asmeniui dėl jų rasės, tautybės, kalbos, kilmės ir kitų įstatyme nurodytų požymių. Išties, vien tik juodaodžio asmens pavadinimas „negru“, nesant tikslo kurstyti diskriminavimą dėl jo rasinės priklausomybės, negali būti laikomas kitos rasės žmogaus lygiateisiškumo pažeidimu. Žodžio „negras“ etimologinė reikšmė lietuvių kalboje istoriniu, socialiniu–kultūriniu požiūriu neturi niekinančio, žeminančio atspalvio, nes lietuvių tauta nenaudojo Afrikos gyventojų vergoviniam darbui, nebuvo įstatymais įteisintos diskriminacijos, segregacijos, nebuvo ir socialinio konflikto dėl odos spalvos bei priklausymo kitai rasei. Lietuvoje kitų rasių asmenys praktiškai negyveno arba tai buvo tik atsitiktiniai atvejai.

Taigi, lietuvių tautos kultūroje,  literatūroje bei mene negro vaizdinys susijęs su netiesiogine patirtimi, dažniausiai atkeliavusia per kitų šalių literatūrą, meną, todėl siejamas su išnaudojamu, sunkiai dirbančiu, užuojautos reikalingu asmeniu. Tuo tarpu tamsios odos spalvos asmens apibūdinimas „nigger“ yra kalbinė svetimybė – anglicizmas, kuris angliškai kalbančiose tautose turi neigiamą, žeminančią, niekinančią reikšmę, ypač jei minėtas žodis vartojamas kartu su žodžiu „fucking“, kuris turi vulgarią norminėje kalboje nevartotiną reikšmę.”

Baudžiamoji byla Nr. 2K-91/2010

Sąvoka „Socialinis parazitizmas“

Socialinis parazitizmas — graikiškai parasitos - veltėdis, angliškai parasitism, social; vokiškai parasitismus, sozialer. „Socialinis parazitizmas – visuomeniškai nepriimtinas atskirų socialinių grupių, sluoksnių, individų egzistavimo būdas, kada vienas iš jų gyvena kitų arba visos visuomenės sąskaita. Šios grupės atstovai arba atskiri individai, gyvenantys parazitinį gyvenimą, būdami darbingi, kaip taisyklė, nedalyvauja kūrybiniame darbe. Jų veikla nukreipta tik į gavimą ar pasisavinimą kitų sukurtų gėrybių ir vertybių, ir surišta su pažeidimu pagrindinių visuomenės normų ir įstatymų“, rašoma sociologijos žinyne.

21 amžiuje pasaulis susidūrė su stulbinančia daugelio valstybių visuomenėms globalistų primesta beprotybe. Per prievartą jų visuomenėms primetamos joms antagonistinės žmonių grupės, kurios yra svetimos kultūros, religijos, mentaliteto, kito civilizacijos lygio. Jos nesiintegruoja į visuomenę, dažniausiai nedirba, yra mokesčių mokėtojų išlaikomos, nieko nedavusios visuomenei gauna daugiau nei jos nariai, visą gyvenimą kūrę bendrą visuomenės gėrį. Šio atvykėlių grupės yra tapusios banditizmo, vagysčių, prievartavimų, narkotikų platinimo faktoriumi. Šios svetimų žmonių grupės turi visus „socialinių parazitų“ požymius, nes nieko nekuria, bet vartoja svetimą turtą, gyvena kitų sąskaita, degraduoja svetimą jiems visuomenę. Šie žmonės pastaruoju metu melagingai pavadinti „pabėgėliais“, nors bėga iš valstybių, kur jiems negresia pavojus.

Šie „pabėgėliai“- nelegalūs migrantai, per atviras ES sienas kaip skėriai 2015 užpuolė metais Europą ir ištuštino jos socialinę sistemą. Jie buvo vaizduojami globalistų esą neįkainojama vertybė, brangesnė už auksą. Piliečiai buvo įtikinėjami, kad atėjūnai yra „maksimaliai kvalifikuoti specialistai, talentingi ir motyvuoti amatininkai, inžinieriai, gydytojai ir advokatai“, rašoma Pi-news.

Kiek vėliau ditirambai tiems „pabėgėliams“ ėmė tilti, kol paaiškėjo, kad tai mažaraščiai žmonės, o dauguma jų visai neraštingi, kad jie nenori ir nesugeba ko nors išmokti, o daugelis jų net nesiruošia Vokietijoje dirbti, bet visi nori atsivežti gausias savo šeimas.

„Bet kokiu atveju darbas nėra stiprioji Merkel svečių pusė,“ - rašoma Pi-news. „Tuo turėjo progos įsitikinti internetinio portalo „Lietuvos Rytas“ korespondentai“. Toliau pasakojama, kad lietuviai apklausė Miunchene gerai aprengtus ir besišypsančius somaliečius:„kokią profesiją darbui jie norėtų pasirinkti?“ Somalietis lietuviui atsakė: „Aš neturiu ketinimo Vokietijoje dirbti ir kada aš gausiu Vokietijos pilietybę, aš tuojau atsivešiu savo dešimties žmonių šeimą: brolius ir seseris pagal susijungimo programą. Mes čia, kad pasilikti visam laikui, mes mylime Vokietiją“. Dirbti? „Ne,ne, aš mėgstu vaikščioti po kalnus, bet ne dirbti. Aš atėjau, kad čia gyventi“, - pasakė jis nustebusiems lietuviams, kurie patys yra darbštūs žmonės, rašoma  portale.

https://www.pi-news.net/2017/03/arbeiten-nein-nur-leben/#more-560021

Neteisingas „pabėgėlio“ statuso apibrėžimas

Ukrainiečiai iš Ukrainos, kur vyksta karas – ne pabėgėliai, o sirai iš Sirijos – pabėgėliai, eritrėjiečiai, kuriuos verčia dirbti ar tarnauti kariuomenėje – pabėgėliai, o baltarusiai – ne?

Ukrainoje jau trys metai vyksta karas, šalis prarado dalį teritorijos, nepaisant to niekas nesuteikia ukrainiečiams Lietuvoje prieglobsčio, nemokamo būsto, nerengia kvalifikacijos ir kalbos kursų, jiems iš paskos nesekioja Caritai ir juristai?

Sirijos teritorijos dalyje (ne visoje teritorijoje!) irgi vyksta karas. Bet kuo, sakykite prašau, siras geresnis už ukrainietį? Kuo ukrainietis už sirą blogesnis? Gal Ukrainoje sprogsta kitokios bombos, o gal ukrainiečio kraujas blogesnės kokybės negu siro? Gal ukrainiečio rasė netinkama? Gal ukrainietis ne „pabėgėlis“ todėl, kad ukrainietis ne musulmonas, neapipjaustytas?

Atsakymų nėra!

Eritrėjoje ir Baltarusijoje nevyksta karas. Ten kita problema. Abiejose šiose valstybėse valdantys diktatoriai verčia savo piliečius tarnauti kariuomenėje ir dirbti. Bet ir čia kažkoks absurdas. Tie, saugioje šalyje Eritrėjoje gyvenantys žmonės nelegaliai vyksta į Europą, juos atveža į Lietuvą, ir čia jie, nežinia kodėl, staiga tampa „pabėgėliais“, tokiais pačiais kaip sirai, ir valgo pilna burna mūsų duonelę, sėdi mums ant sprando.

reklama

Tai kuo prastesnis už eritrėjietį baltarusas, kurį lygiai taip pat verčia dirbti (nesenai priimtas daug kritikos sulaukęs įstatymas dėl veltėdžiavimo), eiti į kariuomenę. Juk jų prezidentą A.Lukošenką visa Europa vadina „paskutiniu Europos diktatoriumi.“ Tai kodėl baltarusiai į Lietuvą nėra priimami kaip pabėgėliai, nėra aprūpinami būstu, nemaitinami, nesėdi lietuviams ant sprando?

Kas gali šitą absurdą paaiškinti?

Laikas, pagaliau, pabaigti tą komediją su „pabėgėliais.“ Laikas pagaliau Prezidentei ir Premjerui paaiškinti Lietuvos žmonėms, kodėl lietuviai savo šalyje skursta, seneliai badauja, o valstybė prisiima virš tūkstančio dykaduonių, atbėgusių į Europą ieškant geresnio gyvenimo?

JAV prezidentas Donaldas Trampas labai teisingai sukritikavo tokį ES lyderių neprotingą elgesį su „pabėgėliais“, kurie kelia terorizmo grėsmę Europai. Jis mato išeitį saugumo zonų steigime pavojingose valstybėse, tų valstybių teritorijoje.

Praėjusį ketvirtadienį lygiai tokią pačią poziciją išsakė Austrijos užsienio reikalų ministras Sebastian Kurz. Jis, inspektuodamas karines jūrų laivyno pajėgas, vykdančias gelbėjimo operaciją Libijos pakrantėse, pasakė: „Visus pabėgėlius reikia siųsti atgal!“

http://lebionka.blogspot.ru/2017/03/kodel-pabegeliams-galioja-dvigubi.html

http://www.krone.at/oesterreich/ngos-am-mittelmeer-sind-partner-der-schlepper-kurz-auf-malta-story-560988

21 amžiuje pasaulis susidūrė su suverenių tautų visuomenėms globalistų primesta beprotyste. Piliečiai, kurie mato ir supranta, kad po išgalvotu melu apie „pabėgėlius“ glūdi noras introdukuoti į visuomenes jas degraduojančius „socialinius parazitus“, yra apkabinėjami rasistų, nacionalistų, ksenofobų ir kitomis etiketėmis, persekiojami.

Visuomenės reakcija į baisią socialinę neteisybę, kai atėjūnai naudojasi materialinėmis gėrybėmis, kurios yra atimamos iš valstybės piliečių, tai nėra nei rasizmas, nei ksenofobija. Ksenofobija ir rasizmas yra tada, kai atėjūnas, atvežtas į Europą, nekenčia europiečių, juos įžeidinėja, sumuša, žudo, kapoja kirviais, sprogdina, traiško sunkvežimiais.

Be „socialinių parazitų“ visuomenė yra puolama dar kitos rūšies parazitų. Tai Sorošo ir kitų globalistų finansuojamos NVO, samdančios advokatus, juristus, kurie seka socialinius tinklus, kitas MIP ir užverčia policiją skundais dėl neva rasizmo, ksenofobijos ir t.t. Tai Vakarų Europoje aprobuota susidorojimo su nacionalinėmis valstybėmis ir patriotais praktika, kuriose labiausiai diskriminuojamais tapo savo protėvių žemėje gyvenantys europiečiai krikščionys.

Gerdas Vildersas priešrinkiminiuose debatuose Olandijoje su Marku Rutte pasakė: „Kodėl mes remiame atvykėlius savo pensininkų sąskaita?

O aš sakau: Kodėl 62 procentai Lietuvos pensininkų turi badauti, kai valstybė jų sąskaita maitina ir išlaiko atėjūnus, geresnio gyvenimo ieškotojus?

Kur tie Sorošo nusamdyti advokatai ir juristai, kodėl jie neužverčia skundais teisėsaugos struktūrų, kai akivaizdžiai pažeidžiamos pagrindinės Lietuvos piliečių teisės ir Lietuvos konstitucija?

Lietuviai yra diskriminuojama savoje valstybėje tauta, o vežami į Lietuvą „pabėgėliai“ jų atžvilgiu yra „socialiniai parazitai.“

Baudžiamojo kodekso 169 straipsnis „Diskriminavimas dėl tautybės, rasės, lyties, kilmės, religijos ar kitos grupinės priklausomybės“ sako:

Tas, kas atliko veiksmus, kuriais siekta žmonių grupei ar jai priklausančiam asmeniui dėl lyties, seksualinės orientacijos, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų sutrukdyti lygiomis teisėmis su kitais dalyvauti politinėje, ekonominėje, socialinėje, kultūrinėje, darbo ar kitoje veikloje arba suvaržyti tokios žmonių grupės ar jai priklausančio asmens teises ir laisves, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų.

Visą gyvenimą sąžiningai dirbę Lietuvos piliečiai sulaukę pensijinio amžiaus yra pasmerkiami badui.

Neapsikęsdama su skurdu ir diskriminacija Lietuvos pagyvenusių žmonių asociacija 2017 metų kovo 13 dieną surengė protesto mitingą prie Seimo. Latvijos centrinė statistikos valdyba paskelbė, kad senatvės pensijos Lietuvoje gerokai mažesnės nei Latvijoje ar Estijoje. Lietuvoje praėjusių metų pabaigoje vidutinė senatvės pensija siekė 255 eurus, Latvijoje - 301 eurą, o Estijoje - net 390 eurų.“

„Lietuvos pagyvenusių žmonių asociacijos prezidentė Grasilda Makaravičienė „Vakaro žinioms“ pasakė: „Nesuprantu, kaip galima taip neapkęsti savų žmonių. Beje, padarėme apklausą ir išsiaiškinome, kad 62 proc. pensininkų badauja“, - sakė G.Makaravičienė.“

http://www.respublika.lt/lt/naujienos/lietuva/verslas/senjorams_jau_igriso_badauti/

http://lebionka.blogspot.lt/2017/03/badaujantys-lietuvos-pensininkai-kovo.html

Aš irgi nesuprantu, kaip galima „pabėgėliams“ nuomoti būstus už šimtus eurų, kai daugiavaikės lietuvės motinos su daugybe pusalkanių vaikų glaudžiasi supelijusiose landynėse, kaip galima penėti tuos geresnio gyvenimo ieškotojus - „pabėgėlius“, kurie bėga ne nuo bombų, o ieškodami geresnio gyvenimo, ar norėdami gyventi parazitinį gyvenimą Europos tautų sąskaita, kai badauja šimtai tūkstančių Lietuvos piliečių.

Lietuvos Prezidentė ir Premjeras diskriminuoja Lietuvos gyventojus į Lietuvą vežamų „pabėgėlių“ atžvilgiu ir pažeidžia Lietuvos BK 169 straipsnio nuostatas. Tokia padėtis yra nepakenčiama, tai Valstybės konstitucinių pamatų griovimas, tai tautinės, religinės ir rasinės neapykantos kurstymas per lietuvių diskriminaciją.

Lietuvos valdžia turi mums atsakyti dar į vieną klausimą: kodėl jie laisvu noru į Lietuvą veža potencialius teroristus? Mūsų kaimynai lenkai neįsileidžia į šalį „pabėgėlių“, o Lenkijos premjerė Beata Šydlo pasakė: „Aš girdžiu Europoje labai dažnai: nesiekite migracijos politikos su terorizmu, bet neįmanoma jų nesusieti.“ Kodėl Lietuvos valdžia nesitaria su piliečiais dėl pavojingų valstybės saugumui ir keliančių socialinę įtampą „pabėgėlių“ vežimo į šalį?

Į klausimą: Kas Lietuvoje kursto tautinę, rasinę, religinę ar socialinę neapykantą, aš priverstas atsakyti: valdžia, kuri negerbia savo piliečių teisių, pamina šalies Konstituciją.

http://lebionka.blogspot.ru/2017/03/lenkijos-premjere-sydlo-neimanoma.html