Šiuolaikiniuose animaciniuose filmuose per daug mirčių

Pagrindinių ir antraeilių herojų mirčių skaičius vaikams skirtuose animaciniuose filmukuose pustrečio karto viršija analogišką rodiklį, užregistruotą įvairaus žanro filmuose, kurie skirti suaugusiems. Tokius rezultatus pateikė britų ir Kanados mokslininkai, kurie peržiūrėjo 45 daugiausia uždirbusius animacinius filmus.

Tyrimo, kurį atliko Londono ir Otavos universitetų specialistai, du trečdaliai vaikiškų animacinių filmukų rodo bent vieno iš svarbių personažų mirtį. Kai dėl kino, skirto suaugusiems, tai tik kas antrame iš jų kažkas miršta.

„Vietoje to, kad taptų nekenksminga pramoga, kokia jie ir yra laikomi, vaikiški animaciniai filmai kupini nužudymų ir mirčių scenų“ – sakoma tyrimo rezultatuose. Tyrimas, pavadinimu „Animaciniai filmai žudo“ buvo paskelbtas žurnale British Medical Journal. Vaikiškuose filmukuose neretai rodomos žiaurios scenos su prievarta ir mirtimis ir tai smarkiai traumuoja vaikų psichiką, pažymi mokslininkai.

reklama

Peržiūrėdami filmukus, specialistai užfiksavo tris mirtis nuo šūvių (Bembis, Piteris Penas, Pokachontas), dvi mirtis nuo smūgio peiliu (Mieganti gražuolė, Undinėlė) ir penkis gyvūnų užpuolimus (Fliko nuotykiai, Krudsų šeimynėlė, Kaip prisijaukinti drakoną, Beieškant Nemo ir Tarzanas). Be to, daugelyje animacinių filmukų personažai miršta pačioje pradžioje: barakuda suryja Nemo motiną jau penktoje minutėje, beveik iš karto pasirodo ir leopardas, nužudantis Tarzano tėvus.

Vaikiški filmai buvo palyginti su įvairiausių žanrų, nuo dramų iki siaubo, trilerių ir detektyviniais filmais, skirtais suaugusių auditorijai, pavyzdžiui, su „Emili Rouz prakeikimu“, „Kriminaliniu skaitalu“. Tik kas antrame iš tokių filmų kažkas miršta.

Mokslininkai pataria tėvams žiūrėti animacinius filmus drauge su vaikais „tam atvejui, jei vaikui prireiks emocinės paramos po to, kai jis išvys ekrane rodomą siaubą“.

Nors britų mokslininkų išvados dėl to, kad vaikiškuose filmuose daugiau mirčių gali kelti abejonių, vis dėlto šie tyrimai labai akivaizdžiai demonstruoja daugumos šiuolaikinių animacinių filmų kenksmingumą. Ir svarbiausias klausimas, kurį reikėtų užduoti: kam tokių filmų kūrėjai, o tai visų pirma Holivudo kompanijos, tokios kaip Disney, verčia vaikus žiūrėti, kaip miršta teigiami herojai? Kokių tikslų siekia tos kino kompanijos?

Čionai galima prisiminti, kad, tarkime senuose tarybiniuose filmukuose labai retai žūdavo teigiami herojai, o nugalėti neigiami herojai dažniausiai gaudavo galimybę persiauklėti ir pasitaisyti. Ir čia slypi gili prasmė: pagal vaikišką sampratą gėris visada turi nugalėti blogį, o nugalėtas blogis turi būti ne tiek sunaikintas, kiek perauklėtas.

Rodykite savo vaikams senus gerus filmukus ir būtinai kalbėkitės apie turinį prieš ir po peržiūros, kad padėtumėte vaikui sąmoningai suvokti įvykių srautą ekrane.

Nuotraukoje: kas matė Šreką – prisiminkite, kas tuojau atsitiks. Kas nematė, paaiškinsim: pagrindinė, atseit teigiama herojė trolė Fiona UŽMUŠ paukščiuką su jo dar neprasikalusiais mažyliais.

www