V. Popandopulos prašymu ekspertai.eu pateikia paaiškinimus dėl UAB „Delfi“ skundo

M. Garbačiauskaitė-Budrienė. Nuotr. facebook.com

Visuomenės informavimo etikos asociacijos direktoriui Viktorui Popandopulai

Atsakymas į kovo 13 d. Visuomenės informavimo etikos asociacijos direktoriaus Viktoro Popandopulos prašymą pateikti paaiškinimus Visuomenės informavimo etikos komisijai (VIEK) dėl UAB „Delfi“ skundo dėl publikacijos „Dėl eilinės „delfi.lt“ dezinformacijos kreipkitės į redaktorę, kuri žmones skirsto pagal krūtų dydį ir kitas fizines savybes“ ir Audriaus Nako publikacijos „Delfi.lt“ meluoja 1 milijonui 250 tūkstančių Lietuvos gyventojų“.

DELFI skelbia: „DELFI turi nuorodas į įvairius šaltinius ir svetaines visame pasaulyje. Pastarųjų DELFI nekontroliuoja ir negali garantuoti jų turinio tikslumo ir pagrįstumo.“

Jei DELFI nekontroliuoja ir negali garantuoti įvairių savo šaltinių turinio tikslumo ir pagrįstumo, tuomet nesuprantama, dėl ko DELFI skundžiasi, pats negalėdamas būti garantuotas už savo skelbiamų publikacijų tikslumą ir pagrįstumą.

Tačiau gerbdami VIEK prašymą, žemiau pateikiame ekspertai.eu paaiškinimus.

Nurodytuose DELFI straipsniuose („Dėl eilinės „delfi.lt“ dezinformacijos kreipkitės į redaktorę, kuri žmones skirsto pagal krūtų dydį ir kitas fizines savybes“ bei „Delfi.lt“ meluoja 1 milijonui 250 tūkstančių Lietuvos gyventojų“) nėra  jokių kaltinimų, tik detaliai pateikiami pavyzdžiai, remiantis oficialiomis ir viešai paskelbtomis Nyderlandų tyrėjų išvadomis, kurios parodo, kad DELFI skleidžia dezinformaciją.

Todėl pasirinktos antraštės visiškai atitinka tikrovę.

Ne vieną kartą įsitikinus, kad DELFI skleidžia dezinformaciją, vadinti DELFI kitaip, kaip melo ir dezinformacijos portalu, būtų sudėtinga. Žinoma, galima vartoti sinonimus – „DELFI sako netiesą“ arba „DELFI pateikia neteisingą informaciją“, tačiau tai esmės nekeistų. Senas lietuviškas žodis melas ir kiek naujesnis tarptautinis žodis dezinformacija geriausiai atspindi DELFI skelbiamo turinio įvardijimą.

Teiginys, kad DELFI portalas yra nepriklausomas, yra paties portalo DELFI sumanytas ir paskelbtas viešojoje erdvėje.

Atlikus statistinį tyrimą matyti, kad portalas DELFI skirsto žmones pagal krūtų dydį ir kitas fizines savybes, vadinasi, tai negali būti melas.

Štai nuoroda straipsnio, kuriame aiškiai parodyta, kaip DELFI redaktorė M. Garbačiauskaitė-Budrienė skirsto žmones pagal fizines savybes – „M. Garbačiauskaitė-Budrienė: na ir pati dama, neslėpkim, baisoka“.

Viešojoje erdvėje ne kartą skelbta, kad M. Garbačiauskaitės-Budrienės vadovaujamas portalas DELFI skirto žmones pagal krūtų dydį. Kalbėti apie krūtis – vienas svarbiausių DELFI prioritetų.

reklama

Garsus žurnalistas Artūras Račas šį epitetą portalui priskyręs jau labai seniai, ir A. Račo nuomone ekspertai.eu pasitiki labiau nei portalu mirror.co.uk, kurį savo šaltiniu laiko ir nepatikrintus faktus iš jo cituoja portalas DELFI.
 
Negalima sutikti, kad būti visuotinai pripažintu portalu, kuris skirsto žmones pagal krūtų dydį, yra įžeidimas. Atvirkščiai – tai yra garbė ir pripažinimas, kuo pasigirti gali toli gražu ne kiekvienas naujienų portalas ar blogeris.

Informacija apie įvairių formų ir dydžių krūtis ir tų krūtų nuotaikingus nutikimus – viena dažniausiai skelbiamų DELFI informacijų. Štai tik keletas iš tūkstančių publikacijų antraščių, susijusių su krūtimis (peniais bei kitais svarbiais organais) DELFI portale:

• Sultingos ukrainietės V. Lukjanovos krūtys jau nebetelpa į drabužius

• 27 metų N. Volianovos krūtys dar labiau nukaro (foto be liemenėlės – viduje)

• Plaukuotos B. Williso dukros Scout krūtys pašiurpino gerbėjus

• Per kraštus virstančios Nicki Minaj krūtys priminė užpakalį

• Elito vakarėlyje S. Starkutės atidengtos nuogos krūtys sulaukė ir šnairuojančių žvilgsnių

• Nenusisekęs vyro vakaras: krūtys, kurios nesukėlė jokio geidulio

• 11 signalų, kuriuos siunčia krūtys

• Kodėl nukąra krūtys?

• Gražuolės M. Hering krūtys virto iš per ankšto maudymosi kostiumėlio

• Vakarėlyje Kim Kardashian krūtys sprūdo iš suknelės lauk

• Moters krūtys vyrus domina dėl to, kad tai yra meilės jungikliai?

• Violetinė Jolantos Leonavičiūtės liemenėlė ir sultingos krūtys kaitina kraują

• F dydžio krūtis susimažinusios 18-metės A. Winter seksualumas liejasi per kraštus

• Atskleidė, koks penis lietuvėms YRA SVAJONIŲ, o koks per mažas?

• Ar tavo penis ilgesnis už Adolfo Hitlerio? Sužinok čia!

• Po operacijos vyro penis sveria per 3 kg: įvardijo privalumus ir nepatogumus

• Milžiniškas G.Rasputino penis: legendomis apipinta istorija

• Atskleistas tobulo PENIO ILGIS: tai, ko nori moterys, jus priblokš

• Pačios pavojingiausios sekso pozos, galinčios pasibaigti penio ir nugaros traumomis

• Analinio sekso pozos pradedančiosioms

• Pornografijos portalas atskleidė karštą statistiką: ką labiausiai lovoje mėgsta lietuvės?

• Greta Lebedeva parodė, kaip pasikeitė jos užpakaliukas per du metus

Šios kelios iš tūkstančių nuorodos patvirtina, kad informacijos apie krūtis, penius, užpakaliukus bei įvairaus sekso rūšis ir technikas sklaida DELFI lenkia visus Lietuvos internetinius žiniasklaidos portalus ir yra neabejotinas lyderis. Kaip sakoma liaudyje, DELFI galima laikyti gyvąja kūniškų malonumų enciklopedija.

Paaiškiname, kodėl teigiame, kad informaciją apie krūtis skleidžia ir žmones skirsto portalo vyriausioji redaktorė. Pirmiausia dėl to, kad už viską, kas publikuojama portale, atsako vyriausiasis redaktorius. Na, o kita priežastis – paties portalo prisipažinimas, kad „DELFI.LT sėkmės formulė – Monika Garbačiauskaitė-Budrienė“. Kitaip tariant, portalas DELFI yra tapatinamas su DELFI redaktore M. Garbačiauskaite-Budriene.

Enciklopedijos skelbia: „Dezinformacija – informacija, kuria sąmoningai arba nesąmoningai siekiama suklaidinti, pateikti klaidingas žinias.“

Lietuvos Respublikos Visuomenės informavimo įstatymo 2 straipsnio 13 dalis skelbia: „Dezinformacija – tyčia viešai paskleista melaginga informacija.“

O to paties įstatymo 19 straipsnio 2 dalis skelbia: „Draudžiama platinti dezinformaciją ir informaciją, šmeižiančią, įžeidžiančią žmogų, žeminančią jo garbę ir orumą.“

•••••••

DELFI portalas, paskelbęs straipsnį „Bauginanti tendencija: Th. May nuolaidžiauja V. Putinui“, publikaciją pristato kaip „The Guardian“ redakcijos nuomonę. Tad skaitytojai tokia žinia pasitiki kaip gana patikima.

Tačiau šis straipsnis yra viena iš daugelio „The Guardian“ nuomonių skiltyje perpublikuojamų laisvųjų blogerių nuomonė.

reklama

Tai nėra „The Guardian“ redakcijos nuomonė. Pagal britų žiniasklaidos tradiciją „have your say“ („išreikškite savo nuomonę“), dideliame dienraštyje leidžiama pasisakyti bet kam, šiuo atveju blogeriui Eliotui Higinsui (Eliot Higgins), dar kartais pasirašančiu slapyvardžiu Brown Moses.

Todėl šios laisvojo blogerio nuomonės sutapatinimas su leidinio „The Guardian“ nuomone yra melas. Ir laisvojo blogerio nuomonės laikymas faktais yra dezinformacija.

„Kaip išsiaiškino Nyderlandų tyrėjai, prorusiškai nusiteikę separatistai (ar Rusijos kariai) keleivinį lėktuvą numušė per klaidą. Tam buvo panaudota į Ukrainą iš Rusijos slapta atgabenta „Buk“ raketinė sistema“, - rašoma minėtoje DELFI publikacijoje.

Tačiau tai nėra tiesa. Olandų tyrėjai nustatė, kad tik vienas iš galimų lėktuvo numušimo scenarijų buvo raketos BUK panaudojimas. Tai nebuvo vienintelis scenarijus, kurį tyrė Nyderlandų ekspertai, nors DELFI jų beveik trijų šimtų puslapių išvadas supaprastino iki kategoriškos vienos vienintelės išvados: numušė rusai BUK raketa. Nieko panašaus savo tyrime olandai nerašė (nuoroda į tyrimą ČIA).

DELFI skunde teiginys, kad teisei gali prieštarauti „pažodinių citatų reikalavimas  ir netikslumų ieškojimas“, yra manipuliacija.

DELFI yra žiniasklaidos priemonė ar nuomonių blogas? Juk kalbama apie konkretų įvykį, konkrečius profesionalius ekspertus, konkrečius tyrimus ir konkrečias išvadas. Vadinasi, apie faktus. Tad faktai negali būti reziumuojami į nuomonę, apeinant visą kitą objektyvią informaciją, kitaip tariant, objektyvią žinią.

Žinia yra laikomas teiginys, kuriuo kas nors tvirtinama, konstatuojama, pasakoma ar pateikiama kaip objektyviai egzistuojantis dalykas. Žiniai taikomas tiesos kriterijus, jos egzistavimas gali būti patikrinamas įrodymais ir objektyviai nustatomas. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. sausio 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje E. S. v. K. S. P., bylos Nr. 3K-3-1-219/2015, ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).

1. Visuomenės informavimo įstatyme nustatyta, kad nuomonė – visuomenės informavimo priemonėse skelbiamas požiūris, nusimanymas, nuovoka, supratimas, mintys arba komentarai apie bendro pobūdžio idėjas, faktų ir duomenų, reiškinių ar įvykių vertinimai, išvados ar pastabos apie žinias, susijusias su tikrais įvykiais. Nuomonė gali remtis faktais, pagrįstais argumentais ir paprastai ji yra subjektyvi, todėl jai netaikomi tiesos ir tikslumo kriterijai, tačiau ji turi būti reiškiama sąžiningai ir etiškai, sąmoningai nenuslepiant ir neiškreipiant faktų ir duomenų (įstatymo redakcijos, galiojusios ginčo metu, 2 straipsnio 36 dalis); žinia – tai visuomenės informavimo priemonėse skelbiamas faktas arba tikri (teisingi) duomenys (to paties straipsnio 84 dalis).

2. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad tai, ar konkrečiame teiginyje yra paskelbta žinia, ar išsakyta nuomonė, turi būti sprendžiama vadovaujantis tuo, kad žinia yra informacija apie faktus ir jų duomenis. Faktas – tai tikras, nepramanytas įvykis, dalykas, reiškinys; duomenys – fakto turinį atskleidžianti informacija; žinia – informacija apie faktus ir jų duomenis, t. y. reiškinius, dalykus, savybes, veiksmus, įvykius, grindžiamus tiesa, kurią galima užtikrinti patikrinimo bei įrodymo priemonėmis. Žinia yra laikomas teiginys, kuriuo kas nors tvirtinama, konstatuojama, pasakoma ar pateikiama kaip objektyviai egzistuojantis dalykas. O nuomonė – tai asmens subjektyvus faktų ir duomenų vertinimas. Žiniai taikomas tiesos kriterijus, jos egzistavimas gali būti patikrinamas įrodymais ir objektyviai nustatomas. Nuomonė turi turėti pakankamą faktinį pagrindą, tačiau ji yra subjektyvi, todėl jai netaikomi tiesos ir tikslumo kriterijai.

LIETUVOS VISUOMENĖS INFORMAVIMO ETIKOS KODEKSAS:

3 straipsnis
Gerbdami žmogaus teisę gauti teisingą informaciją, žurnalistai, viešosios informacijos rengėjai ir skleidėjai turi skelbti tikslias, teisingas žinias bei įvairias nuomones. Perteikdami įvairias nuomones, žurnalistai, viešosios informacijos rengėjai ir skleidėjai negali skleisti nuomonių, kurios pažeistų teisę ir etiką. Nuomonės turi būti reiškiamos etiškai.

4 straipsnis
Žinios ir nuomonės turi būti aiškiai skiriamos. Žurnalistai, viešosios informacijos rengėjai ir skleidėjai privalo užtikrinti, kad nuomonė būtų reiškiama sąžiningai ir etiškai, sąmoningai neiškreipiant faktų ar duomenų.

7 straipsnis
Informacija turi būti renkama ir skelbiama tik etiškais ir teisėtais būdais.

8 straipsnis
Žurnalistai, viešosios informacijos rengėjai ir skleidėjai turi įsitikinti, kad skelbiamos antraštės, anonsinė medžiaga, nuotraukos, grafika, garso ar vaizdo įrašai ir citatos neiškreipia kūrinio ir neklaidina informacijos vartotojo.

21 straipsnis
Žurnalistas turi būti profesionaliai pasirengęs. Taisyklinga kalba, kalbos kultūra yra vienas svarbiausių žurnalisto profesinių reikalavimų. Žurnalistai, viešosios informacijos rengėjai savo kūriniuose turi vengti vartoti nepadorių, užgaulių žodžių ir posakių.

51 straipsnis
Žurnalisto, viešosios informacijos rengėjo profesinė pareiga – ginti žodžio laisvę. Viešosios informacijos rengėjai turėtų vengti nepagrįstos kritikos kolegų atžvilgiu, ypač jeigu tai susiję su tiesiogine veikla – žurnalistika.

Naudojantis proga, ekspertai.eu prašo  VIEK įvertinti DELFI publikaciją „Bauginanti tendencija: Th. May nuolaidžiauja V. Putinui“ remiantis aukščiau minėtais LIETUVOS VISUOMENĖS INFORMAVIMO ETIKOS KODEKSO straipsniais.

•••••••

Paaiškinimus pagal Jūsų prašymą stengėmės pateikti kuo lakoniškesnius, gerbdami ir taupydami Jūsų laiką. Jei reikės papildomų paaiškinimų, visada pasiruošę juos pateikti.

Ekspertai.eu steigėjai

Šarūnas Puidokas ir Audrius Nakas

P. S.

Papildoma informacija apie tai, kad:

• DELFI manipuliuoja ir dezinformuoja (šioje publikacijoje DELFI darbuotoja pati patvirtina, kad prielaidas apie Karabasą pateikė kaip faktus):
„Delfi.lt“ provokacijos tikslas – parodyti, kokiomis prielaidomis savo sprendimą grindė konservatoriai“

• DELFI meluoja (šioje publikacijoje ukrainiečių žurnalistas kruopščiai nurodo, kur ir kaip melavo DELFI redaktorė) :
„Anatolijus Šary: „Профессионалке Monikе Garbačiauskaitė“

Susiję:

UAB DELFI teigia, kad ekspertai.eu melagingai ir įžeidžiančiai apkaltino naujienų portalą delfi.lt ir jo redaktorę