Kapitalistinis elitas kovoja dėl ateities

Amerikoje tebevyksta protestai prieš naują prezidentą, nepaskelbtas karas prieš jį vyksta ir valstybinių struktūrų gelmėse.

Tarkime, Justicijos ministerija mėgino pristabdyti prezidento įsako dėl migracijos vykdymą – tai viena svarbiausių jo iniciatyvų naujose pareigose. Svarbiausia, dėl ko Trampas nepatogus seniesiems elitams – jis bando pakeisti ekonomikos paradigmą, darydamas ekonomiką labiau orientuota į Ameriką, dėl ko ir gavo protestus pagal visiems jau puikiai pažįstamus spalvotuosius scenarijus. Kokią pertvarką mėgina įvykdyti Trampas? – apie tai klausiame publicisto, istoriko. Sisteminės strateginės analizės instituto direktoriaus A. Fursovo.

KLAUSIMAS. Su kuo kaunasi Trampas, kai jums atrodo? Sprendžiant pagal retoriką, svarbiausias jo priešas yra Kinija, didžiausia investuotoja į Ameriką.

ATSAKYMAS. Ta pasaulinio kapitalistų klasės dalis, kuri jį atvedė į valdžią, konfrontuoja su globaliniais finansiniais spekuliantais – tai toji korporatokratijos dalis, kuri orientuojasi į pramonę, t.y. realią ekonomiką. Dėl to galima teigti, kad jis kovoja su konkrečiu finansinio spekuliacinio globalizmo projektu. Tačiau tai nereiškia, kad jis pasisako už tai, kad Amerika užsidarytų nuo viso pasaulio.

reklama

KLAUSIMAS. O juk, pavyzdžiui, derybos dėl Ramiojo vandenyno partnerystės vyko apie septynis metus – matyt, jos buvo labai svarbios?

ATSAKYMAS. Du projektai – Atlanto ir Ramiojo vandenyno partnerystės – buvo kaip dvi stebuklingos lazdelės amerikiečių finansininkams ir toms transnacionalinėms korporacijoms, kurios susijusios su globaliais spekuliantais. Na ir, žinoma, Trampas ardys tuos ryšius, kadangi, kaip jau sakiau (ir tebekartoju jau 10 metų), mūsų laukė, laukia ir jau dabar plėtojasi nevaikiška kova pasaulio kapitalistinio elito viduje. Kova dėl ateities – kas ką. Šita kova vis aktyvėjo ir tęsiasi iki šiol.

KLAUSIMAS. Tačiau Trampui kaišioja pagalius į ratus būtent Amerikoje. Protestai įgauna masinį pobūdį, masinės kultūros žvaigždės, skandalai – visa tai labai primena spalvotojų revoliucijų technologiją, kurią Amerika iki tol buvo labiau linkusi eksportuoti į užsienį.

ATSAKYMAS. Taip, prieš Trampą dabar naudojama tai, kas paprastai buvo naudojama užsienyje, ir vis dėlto Tarmpas turi pakankamai galingą palaikymą „žemutinėje“ Amerikoje ir tam tikroje elito dalyje. Tačiau visiškai akivaizdu, kad jo prezidentavimas bus labai nelengvas.

KLAUSIMAS. Jis pradėjo „Persitvarkymą“. Ar nepakartos TSRS likimo Amerika?

ATSAKYMAS. Esmė slypi tame, kad Gorbačiovas naikino valstybę, o Trampas kaip tik nori ją sustiprinti.

KLAUSIMAS. Tačiau Gorbačiovas irgi nekėlė sau tikslo naikinti, jis norėjo „pagerinti“.

ATSAKYMAS. Trampo ir Gorbačiovo negalima lyginti dar ir dėl kitos priežasties. Gorbačiovas galiausiai nusirito iki išdaviko, o štai Trampas Amerikos neišduoda.

KLAUSIMAS. Jis tiesiog nori pakeisti ekonomikos paradigmą ir už tai gaus savo „Maidaną“?

ATSAKYMAS. Taip, jis gaus masinius protestus, visų pirma iš tų socialiai aktyvių grupių, kurios visada orientavosi į globalinius spekuliantus: šou biznis, homoseksualistai ir t.t. Tasai globalinis spekuliacinis kursas – tai savotiškas projektas, ir jis turi savo sudėtines dalis: LGBT, multikultūralizmas, tolerancija ir visa kita. O štai Trampas išreiškia visiškai kitas vertybes, tai tradicinio baltųjų amerikiečių vidurinės klasės vertybės, juk Trampas stebėtinu būdu tapo tiek tam tikros dalies pasaulinės kapitalistinės klasės elito interesų gynėju, tiek, iš kitos pusės, tos dalies Amerikos, kurią globaliniai spekuliantai sistemingai aukojo.

reklama

KLAUSIMAS. Ekonomikos orientavimas į nacionalinius interesus taps pasauline tendencija?

ATSAKYMAS. Trampas – tai be jokios abejonės pasaulinė antiliberali tendencija, ji realizuojama dėl labai paprastos priežasties: pasaulinė neoliberali revoliucija savo užduotį atliko 1980-2010 metų laikotarpyje ir krizės sąlygomis jau nebeveikia. Iš čia – posūkis į priešingą pusę.

KLAUSIMAS. Ar galės išsilaikyti valdžioje nesisteminis politikas Trampas? Ar nelaukia jo nuosavas „vienišas“ šaulys Dalase?

ATSAKYMAS. Nesisteminis jis tik respublikonų elito požiūriu, tačiau Vakaruose ir partijos, ir parlamentai tėra tik regimasis valdžios kontūras, už kurio slypi klubai, ložės, grupės. Nesisteminiai politikai Vakaruose nepatenka į valdžią jau maždaug 100-150 metų. Taip kad Trampas yra sisteminis politikas. Kitas dalykas, kad jis priklauso ne tai daliai sistemos, iš kurios atėjo Klinton, Bušas ir Obama. Kai dėl Dalaso, manau, kad Trampas apsidraudė. Ne atsitiktinai jis įspėjo, kad jeigu kas atsitiks, bus paskelbta tiesa apie tai, kas suorganizavo rugsėjo 11. Ir jeigu ši tiesa bus paviešinta, tokie žmonės kaip Čeinis ir visa eilė kitų politikų, kurie dabar kariauja su Trampu, ant elektros kėdės, aišku, nesės, tačiau 20-25 metai už grotų jiems garantuoti.

Tačiau ir Trampui prezidentavimas nebus saldus. Apkalta jam kol kas negresia, tačiau viskas įmanoma. Kitados Engelsas sakė: „Kad revoliucija neatslūgtų atgal, ji turi pasistūmėti gerokai į priekį“. Tai pasakytina apie bet kokį judėjimą. Šia prasme Trampas, kuris stumia Ameriką į priekį, turi spėti priduoti šaliai tą inerciją, kuri veiks dar kokių 20 metų. Įdomu, kad Džefris Saksas parašė straipsnį apie artėjantį Amerikos krachą tuo atveju, jeigu ji toliau laikysis Obamos kurso, ir šis straipsnis pasirodė vos prieš 4 dienas iki rinkimų. Tai buvo signalas Amerikos elitams nebalsuoti už Klinton, kadangi ji tęs Obamos politiką. Tada ir pasidarė aišku, kad laimės Trampas.

Kartu su Trampu Amerika slysta į bedugnę. Ir labai galingos Amerikos jėgos tai supranta, dėl to Madona, Boldvinas ir kiti klounai gali išsidirbinėti, kiek tik lenda – ne jie viską sprendžia.