reklama
Lietuvoje mokytojai, profesoriai ir „ekspertai“ mus tikina, esą socializmas ir komunizmas – naivi utopija, niūrus praeities reliktas, ar tiesiog miręs reikalas; tuo tarpu graikai mano kitaip: naujos, kovo 18 d. savaitraščio „Proto thema“ paskelbtos apklausos rezultatai rodo, kad Graikijos Komunistų Partija (GKP) – trečia populiariausia partija šalyje (
iefimerida.org).
Apie tai specialiai „Kibirkšties“ skaitytojams praneša mūsų draugai graikai iš GKP:
„Naujausios apklausos (daugiau nei viena) nuosekliai rodo kylančius GKP reitingus. Paskutinioji rodo GKP trečioje vietoje – ją palaiko 7,1% rinkėjų, pirmąkart pralenkiant fašistinę Auksinę aušrą, kurią palaiko 7%. Įsidėmėtina, kad prieš kurį laiką vienas iš fašistų lyderių prognozavo, esą greitu metu GKP nesurinksianti nė 3% palaikymo (minimali kartėlė patekimui į parlamentą). Tuo tarpu su 35% balsavusiųjų palaikymų praeitus rinkimus laimėjusi vyriausybinė SYRIZA šiuo metu turi tik 15% palaikymą. Dar prastesnis „Syrizos“ koalicijos partnerių – ANEL (Nepriklausomųjų graikų) – likimas: jie balansuoja ties 3% riba. O tradicinė dešinioji partija, „Naujoji demokratija“, reitinguose nuo 28% pakilo iki 32%, bet iš „Syrizos“ nuosmukio daug nelaimi. GKP tikriausiai kiek stipresnė, nei rodo apklausos, nes yra žmonių, atvirai nereiškiančių savo palaikymo. Palaikymas GKP yra neabejotinai daug didesnis organizuotame darbo žmonių judėjime, kaip rodo Darbo tarybos rinkimai (antai Atėnų Darbo taryboje apie GKP susitelkusios jėgos surinko 22% balsų ir užėmė pirmąją vietą). Tai, kad dabar vis rengiamos apklausos, duoda pagrindo manyti, kad artėja priešlaikiniai rinkimai, kadangi SYRIZA vis labiau rodo, kad yra išsekusi ir artėja link akligatvio.“
GKP – viena stipriausiųjų Europos marksistinių-lenininių partijų, atvirai pasisakanti už stambios nuosavybės nacionalizavimą ir perėjimą iš kapitalizmo į socializmą; už šalies pasitraukimą iš imperialistinės ES ir iš NATO; turinti stiprią palaikymo bazę profsąjungose ir darbo kolektyvuose. Toks GKP populiarėjimas yra sveikintinas ir neabejotinai rodo, kad, nepaisant antikomunistinės psichozės, socialistinės idėjos Europoje gyvuoja toliau.