D. Šakalienė: Lygias teises geroms naujienoms!

D. Šakalienė (viduryje). Nuotr. facebook.com

Seimo narės Dovilės Šakalienės pranešimas: „Lygias teises geroms naujienoms“

Lietuvos visuomenės psichikos sveikatos rodikliai itin prasti, savižudybių, patyčių lygis vienas prasčiausių Europos Sąjungoje. Emigracijos mąstai tokie, kad karčiai pavadiname evakuacija, bet išvykstama ne vien dėl finansinių sunkumų – emigrantai dažnai pabrėžia psichologinės gerovės stoką. Netgi tiesiai sako, kad Lietuvoje viskas atrodo blogai. Ties šia vieta ir kyla klausimas – ar tikrai viskas yra juoda, ar kartais mes pernelyg daug koncentruojamės į negatyvą.

Be abejo, taip jau veikia mūsų smegenys – ne tiek daug pakitusios, kaip mums norėtųsi, per pastaruosius tūkstantmečius – mes instinktyviai pirmiausia fiksuojame pavojų, tad informacija apie grėsmes akimirksniu patraukia ir sudomina. Tačiau visgi nebesame paleolito žmonės ir galime sąmoningai įvertinti dabartinę informacinę erdvę. Visi puikiai suprantame, kad gyvename informacijos amžiuje – iš visų pusių eina didžiulis srautas žinių, naujienų, vaizdų ir t.t. Ir nors šiandien kiekvienas gali lengvai tapti informacijos skleidėju, vis tik žiniasklaida yra centrinė to informacinio srauto figūra – įtakinga ir svarbi kaip niekada.

Kaip laiške man rašo bene žymiausias žiniasklaidos poveikio visuomenės psichikos sveikatai tyrinėtojas prof. Grehemas C. L. Deivis (Graham C.L. Davey) „Mūsų atlikti tyrimai liudija žymų kognityvinį ir emocinį poveikį visuomenei, įskaitant nerimo ir depresijos lygio augimą, bet ir nepasitenkinimo savo gyvenimu didėjimą. Deja, negatyvios naujienos dar niekada nebuvo tokios dominuojančios kaip šiandien, kai viešosios informacijos rengėjai dažnai naudoja negatyvą siekdami emociškai užkabinti auditoriją, nesusimąstydami kokias psichologines pasekmes turi tokie jų veiksmai.“

reklama

Žiniasklaida turi teisę ir pareigą pranešti visuomenei žinias – kas vyksta, kas blogai ir kas gerai. Ir vis tik mūsų žiniasklaidoje negatyvios informacijos dominavimas yra stulbinantis. Nors jau ne viena žiniasklaidos priemonė mato, kad mums trūksta pozityvios informacijos, imasi labai reikalingų iniciatyvų skleisti žinias apie mūsų šviesuolius, įkvepiančius projektus, gerus darbus, bet tendencija išlieka akivaizdžiai neigiama – pozityvūs dalykai išlieka medijų paraštėse. Jei negatyvi žinia pastebima išsyk, pranešama plačiai ir dažnai eskaluojama (kartojama, neretai papildant nežymiomis naujienomis ar net be jų, kartais netgi prarandant bet kokią informacinę vertę), tai pozityvios žinios sklaida net nesulyginamai kuklesnė.

Moksliniai tyrimai seniai atskleidė taip vadinamos žiaurios žiniasklaidos (violent media) neigiamą poveikį psichikai – ir taip, mes turime Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio teisinį reguliavimą. Jis numato ribojimą konkrečių neigiamų žinių ir vaizdų mūsų vaikams. Bet mums visiems – visai visuomenei, kuri jaučiasi bejėgė, pažeidžiama ir kartu pikta bei agresyvi – trūksta pozityvios informacijos. Mūsų mažutė ir nelabai turtinga valstybė vis tik nėra tokioje beviltiškoje duobėje, kaip per juodus šiandieninio informacijos srauto akinius ima atrodyti. Mes laisvi – ir jau netgi daugiau nei ketvirtį amžiaus. Mes demokratinė valstybė – ir nors nuolat susiduriam su daugybe žmogaus teisių problemų, mes gyvenam visiškai kitame lygyje nei buvusi sovietinė imperija ar šalys, nepriklausančios Vakarų erdvei. Mes turime nerealų kiekį talentų – nuo lazerių mokslininkų iki plaukimo čempionų. Ir mes turime tai matyti ir žinoti.

Ar turime nutylėti problemas ir apie jas nekalbėti – atvirai ir skaudžiai? Ne. Žiniasklaida turi ir toliau atvirai rodyti mūsų skaudulius. Bet ne veltui egzistuoja terminas „eskaluoti“ – mes turime sumažinti tą mazochistinį kiekvienos neigiamos naujienos eskalavimo, kartojimo, vėlimo po visas įmanomas laidas ir straipsnius, kol tai tampa nebepanašu į žiniasklaidą, kai tuo tarpu nebelieka vietos informacijai apie pozityvius ar bent neutralius dalykus – kas vyksta mūsų valstybėje pozityvaus, ką keičiame ir ko mokomės ir ką pasiekėme ir kam padėjome ir taip toliau. Skirkime adekvatų dėmesį pozityvioms žinioms – jų nereikia kurti, jos yra, tik sąžiningai jas praneškime.

reklama

Mūsų Rytų kaimynas išleidžia didžiules sumas, kad įtikintų kaip blogai Lietuvoje ir kokie lietuviai nelaimingi – nedirbkime jiems. Kalbėkime atvirai ir nevyniodami į vatą apie savo problemas, bet kalbėkime ir apie sprendimus, apie teigiamus pokyčius, apie įkvepiančius darbus – įskaitant ir mūsų valstybės institucijas ir pareigūnus. Moksliniai tyrimai rodo ne tik tiesioginę koreliaciją tarp dominuojančios neigiamos informacijos žiniasklaidoje ir visuomenės psichikos sveikatos rodiklių, bet ir poveikį pasitikėjimui savo valstybe bei patriotiškumui. Neslėpkime blogų naujienų, bet neslėpkime ir gerų naujienų. Man įstrigo vieno Lietuvai atidavusio visą gyvenimą pulkininko žodžiai: „Jei mes palaužiame savo pačių dvasią – priešas jau laimėjo.“

Po poros dienų savo siūlymą politikė atsiėmė ir apie tai pranešė socialiniuose tinkluose.

•••••••

Sveiki visi,

Pranešu, kad atsiimu savo įregistruotas Visuomenės informavimo įstatymo pataisas dėl teigiamos ir neigiamos informacijos turinio proporcingumo išlaikymo žiniasklaidos priemonėse reglamentavimo.

Tai darau supratusi ir įvertinusi, kad toks pateikimas buvo skubotas, o pati problema – neišdiskutuota.

Mano rankomis pateiktos įstatymo pataisos lengvai galėjo tapti priemone suvaržyti žiniasklaidos darbą, riboti žodžio ir minties laisvę bei konstitucinę teisę turėti savo nuomonę ir laisvai ją reikšti.

Informacijos atrinkimo ir jos pateikimo būdai subrendusios demokratijos visuomenėje yra žiniasklaidos prerogatyva. Man neramu, kad šiandien, deja, mes labiau matome vieną atrankos kriterijų – perkamumo. Tokiu būdu žodžio laisvė tampa komercinio intereso įkaite.

Bet visuomenė vis aiškiau regi skirtumą tarp informacijos ir komercijos. Ir spalvas visuomenė skiria - ir juodą, ir baltą, ir kaip alternatyvą brukamą rožinę.

Todėl nesigailiu teikusi pataisas ir atkreipusi dėmesį į skaudžią visuomenei temą. Tačiau suprantu, kad mano žingsnis dėl kokybiškesnės ir šviesesnės žiniasklaidos buvo skubotas, todėl pataisas atsiimu.

Skaudi patirtis yra geriausia pamoka, ir aš ją išmokau.

Ačiū tiems, kurie mane palaikėte, guodėte bei tiems, kurie barėte ir mokėte.

Aš visuomet ginsiu žodžio laisvę. Bet lygiai taip pat visuomet kovosiu su smurto kūrimu, replikavimu ir dauginimu.

Ir aš visuomet ieškosiu kelio padėti žiniasklaidai tapti švaresne, kokybiškesne, sveikesne.

Dovilė Šakalienė

Keli susiję:

Lietuva turi pa­dė­ti Uk­rai­nai ir stra­te­gi­nės komunikacijos klausimais  

D. Šakalienė: mes esame tie, kurie sugriovė sovietų sąjungą