Disidentas Valdas Anelauskas: „Lietuvos politiniam „elitui“ patarčiau neieškoti aplinkui priešų, didžiausia grėsmė valstybei šiandien esate jūs patys!..“

Atrodytų, gan absurdiška, kai didelis šurmulys visuomenėje ir pasipiktinimo banga kyla ne tada, kai Seimas skubos tvarka „įteisina“ JAV/NATO karinių bazių steigimą šalyje, esą siekiant „atgrasyti“ Rusiją, o dėl kelių žinomų žmonių pasisakymų socialiniuose tinkluose, kur jie kritiškai vertina situaciją Lietuvoje, siūlo emigruoti, koneveikia valdžią, politikus, policiją, teismus, apskritai visą SISTEMĄ. Čia turima omenyje du konkretūs atvejai: dizainerio Juozo Statkevičiaus ir grupės „Sel“ lyderio Egidijaus Dragūno – publikos dievaičių viešai pareikšta nuomonė apie kritišką situaciją Lietuvoje.

„Nesunku pastebėti, kad maistą perkame Lenkijoje, dirbame Norvegijoje, Anglijoje. Atostogos – Ispanijoje, Turkijoje. Jaunimas mokosi pasaulyje – visur! Tai kam ta mūsų Lietuva? Kad Seimo narius išlaikyti, kurie priverstinai išvaro emigracijon? Tema apmąstymams. Aš 100 proc. už emigraciją.

25 metai, kaip laisvi, o jokių pasikeitimų! Tik į blogąją pusę! Vien pažadai ir tušti, beverčiai žodžiai! Bloga! Dar kartą mąstau lėkt iš čia! Iš šalies, kur nacionalinis patiekalas – kitas lietuvis! Geriau mylėti tą Lietuvą iš toli, iš šalies, kur gali uždirbti ir užsidirbti, kur šilta ir iš pensininkės mamos niekas neatims pinigų (ir vietoje 50 atimtų grąžins tik keturiolika). Trūksta žodžių, nieko, reikia imtis veiksmų – krauti lagaminą, nieko čia nebus! Ir jums patariu! Varome iš čia! Nes ateis laikas, kai neišleis! Varom“, – agituoja žinomas dizaineris, mados guru Juozas Statkevičius.

Panaši tonacija ir grupės „Sel“ lyderio Egidijaus Dragūno replikoje: „Kam Lietuva, pilkas dangus, depresija, nežmoniškos kainos ir alkoholis, kai yra Tailandas, spalvos, šiluma, jūra, sportas ir šviežias kokosas už du litus? Greitai Lietuvoje liks tik deputatai, teisėjai ir policininkai. Vieni priiminės nesąmoningus įstatymus, kiti persekios, o treti teis. Galėsit **** vieni kitus iki ****“, – dėsto E. Dragūnas.

Tuo tarpu JAV gyvenantis disidentas Valdas ANELAUSKAS, išaušus Kovo 11-osios rytui Lietuvoje, elektroniniu paštu gavo vieno bičiulio desperatišką laišką: „Ką tik rūkiau balkone, atsikėlęs, dar apsimiegojęs, išgirdau ūžimą, pradėjau dairytis ir ką gi pamačiau?.. Gyvenu visai netoli autostrados Vilnius-Kaunas, devynaukščio namo aštuntame aukšte, tad visa autostrada man kaip ant delno, giedrą dieną net Vievio paukštyno kaminai matosi. Šiandien gana miglota diena, bent jau Elektrėnuose, bet netgi rūkas nepamaišė pamatyti viso to vaizdo visu gražumu. Du NATO naikintuvai maždaug 300-400 metrų aukštyje, vos ne skutamuoju skridimu staugia tiesiai virš autostrados Vilniaus linkui. Turbūt į paradą?.. O jūs sakote – Lietuva, valstybė, nepriklausomybė, šventės… Tfu, atsiprašant!.. Geresnio Lietuvos kracho simbolio joks Lietuvos priešas nesugalvotų. Net sovietų okupantai neleido sau tokių cirkų – gainioti reaktyvinius lėktuvus tiesiai virš plentų, kelių šimtų metrų aukštyje. Galų gale, tai pavojinga – tiesiai žmonėms virš galvų lakstyti, pas mus elektrinės kaminai aukštesni už jų šiandieninį maršrutą… Labai jau tie naikintuvai nuotaiką man sugadino“, – užjūrio disidentui guodžiasi tautietis.

Kiek išsamiau šią aktualią temą aptariame išskirtiniame „Laisvo laikraščio“ interviu su V. Anelausku.

___________________________________

— Pirmiausia, noriu aiškiai pasakyti, man Kovo 11-toji jau nėra jokia šventė, juolab kad mes, lietuviai, švenčiame kitą valstybės nepriklausomybės šventę – Vasario 16-tąją. Kaip filosofas prof. Algirdas Degutis teisingai pastebėjo, „Mes švenčiame kažkada buvusią ir, tikėkimės, kada nors būsiančią Lietuvos nepriklausomybę“. Nepriklausomybės dienos idėja nesikeičia, nežiūrint į nieką. Tuo tarpu 1990 metų kovo 11-osios švęsti, manau, tikrai nėra ko, kadangi daugumai paprastų žmonių Lietuvos nepriklausomybės atkūrimas ir po to sekęs valstybingumo praradimas nieko gero neatnešė. Mano giliu įsitikinimu, 1990 metų kovo 11-toji ženklina mūsų Tautos pabaigos pradžią, nes tie prabėgę 27 metai daugeliui lietuvių galiausiai tapo didžiule katastrofa.

— Turbūt žinote, kovo 8-osios rytą būrys ginkluotų saugumiečių įsiveržė į Vilniuje, Spaudos rūmuose esančią leidyklą „Gairės“, atliko kratą ir konfiskavo visą neseniai išleistos rusų žurnalistės Galinos Sapožnikovos knygos „Išdavystės kaina“ tiražą?

— Antilietuviška genocidinė valstybė eilinį kartą pasirodė „valstybinės šventės“ proga visame savo šlykštume!.. Nors aš pats ir nesu minėtoje knygoje aprašomų „herojų“ fanas, su daug kuom ten nesutinku, tačiau viena svarbiausių mano gyvenimo taisyklių visada buvo, yra ir bus, kaip sakė žymusis prancūzų filosofas Volteras: „Net jeigu aš ir nesutinku su kieno nors nuomone, visiškai nesutinku, tai vis tiek esu pasiruošęs kovoti už, o prireikus netgi numirti ginant kiekvieno teisę savo nuomonę laisvai reikšti“.

Norėdamas kažkiek prisidėti prie žodžio laisvės gynimo Lietuvoje, padariau konfiskuotos knygos „Išdavystės kaina“ internetinę versiją. Būkim lyg anų laikų knygnešiai, platinkime uždraustas knygas ir parodykime tokiu būdu „laisvos ir nepriklausomos“ Lietuvos kagebistams vidurinį pirštą!.. Manau, reikėtų skaitytojams priminti knygos „Išdavystės kaina“ elektroninės versijos adresą. Tegul žmonės turi galimybę susipažinti su draudžiamu turiniu.

— Teigėte, jog mūsų Tautą ištiko didžiulė katastrofa, tai gal konkretizuokite – kokia didžiausia blogybė „nepriklausomoje“ Lietuvoje?

— Nedvejodamas atsakysiu – visuotinė BAIMĖ. Šalies gyventojus tariamai „nepriklausomoje“, „demokratiškoje“ Lietuvoje gaubia baimės atmosfera!.. Aš pats lankydamasis tėviškėje tai pastebėjau, o ir ten likę draugai sako tą patį. Visuomenėje tvyranti baimė šiandien tapo egzistenciniu lietuvio gyvenimo pamatu, tai daugumos piliečių vidinė būsena.

Visų pirma, baimė atvirai reikšti savo nuomonę. Vien dėl nuomonės kiekvienas žmogus, netgi jo šeimos nariai, gali patirti spaudimą ir persekiojimą. „Žmonės bijo visko, nes yra baudžiami tais dalykais, kurie dabar aktualiausi – jie netenka darbo. Iš jų tyčiojamasi visais įmanomais būdais – jie suiminėjami, terorizuojami, jų negina advokatai, jie neturi kuo susimokėti už paslaugas, vaistus, duoną… Tokia dabartinė Lietuva“, – pastebi rašytoja Erika Drungytė. Lietuviai tapo esamos santvarkos įkaitais, baimės virusas pulsuoja daugumos tautiečių kraujyje.

reklama

— Turbūt nėra ko stebėtis, nes tapo savotiška „norma“, jog LANDSGRYBIŲ užvaldytoje Lietuvoj plinta represijų banga prieš kitaminčius?

— Persekiojami aktyvūs visuomenininkai. Pavyzdžiui, Klaipėdoje už tiesos žodį ir aktyvią pilietinę poziciją nuteistas Vaidas Lekstutis. Prieš SISTEMĄ maištaujantys asmenys marginalizuojami. Centrinė žiniasklaida suformuoja opiniją, jog drįstantys kritikuoti valdžią, viešai pareikšti pilietinę poziciją, yra marginalai. Protesto mitingų ir piketų rengėjams prokurorai kelia bylas, skiria baudas, žmonės persekiojami ir teisiami vien už komentarus internete. Aktyvių visuomenės veikėjų adresu pasigirsta grasinimai, jiems fabrikuojamos baudžiamosios bylos, jų namuose vykdomos kratos. Politinis persekiojimas Lietuvoje vykdomas „legaliai“, prisidengiant veikiančiais įstatymais.

Sakyčiau, psichologinio teroro startas Lietuvoje – 2009 metų sausio įvykiai prie Seimo, kai buvo duota komanda šaudyti guminėms kulkomis į gausiai susirinkusią minią. Į beginklius tautiečius buvo nukreiptas ginklas! Nesvarbu, kad kulkos buvo guminės. Taip buvo siekiama paniekinti, įbauginti visus susirinkusius, o ne tik tuos, kurie svaidė sniego gniūžtes ar akmenis į Seimo langus. Tokiu būdu visuomenėje sukuriama baimės ir nevilties atmosfera, padedanti išlaikyti tautiečius drovaus, pasyvaus burbėjimo būsenoje, neleidžianti jiems išsinerti iš valdžios apynasrio.

Revoliucinio „maidano“ Vilniuje, kuris panaikintų vergiją LANDSGRYBIŲ užvaldytoje Lietuvoje, valdantieji apskritai nebijo. Savotiškas vergų sukilimas, galima sakyti, jau įvyko: darbingo amžiaus piliečiai, nenorėdami būti sutrypti SISTEMOS, masiškai emigravo iš šalies. Todėl rimtesnio pilietinio pasipriešinimo Lietuvoje, deja, nėra. Žmonės bėga iš Lietuvos, nes nenori gyventi baimėje.

— Tad galime daryti išvadą: visuotinė baimė – valdžią Lietuvoje uzurpavusios LANDSGRYBINĖS sistemos pamatas?

— Būtent!.. Mano giliu įsitikinimu, visuomenę apėmusi baimė – vienintelis patikimas arkliukas, padedantis Lietuvos „valdžiažmogiams“ išsilaikyti valdžioje. Pagrindinis totalitarinės SISTEMOS tikslas – užsitikrinti visuomenės paklusnumą per baimę, išvengti spontaniško masių pasipriešinimo, jau nekalbant apie gerai organizuotą visuomeninį – politinį judėjimą. Kol Lietuvą kausto baimė, valdantieji turi laisvas rankas. Baime ir aklu paklusnumu grindžiamas autokratinės valdžios režimas Lietuvoje.

Daugiau nei ketvirtį amžiaus trunkantis lietuvių tautos naikinimas ir gąsdinimas nenuėjo veltui: žmonės dabar visiškai palaužti, įdiegtas baimės, paklusnumo, menkumo, bejėgiškumo jausmas pasireiškia visuotine apatija, tautiečiai pasidarė abejingi viskam. Tokia „savųjų okupantų“ pavergta Lietuva man absoliučiai nepriimtina. Nieko savo gyvenime aš taip nekenčiau, kaip dabar šitos antilietuviškos valstybės. Pirmiausia, jaučiu gilią neapykantą „nepriklausomos“ Lietuvos pavergėjams LANDSGRYBIAMS. Tai, kuo dabar jų dėka Lietuva yra pavirtusi, man kelia bene didžiausią nusivylimą!..

Jeigu prieš dvidešimt metų kur nors būčiau perskaitęs apie tokią situaciją Lietuvoje, pagalvočiau, jog tai ištrauka iš man nežinomo Džordžo Orvelo ar Kurto Voneguto fantastinio romano apie išsigimusią valstybę. Kaip su skausmu širdyje apibūdino dabartinę Lietuvą filosofas Andrius Martinkus, „tokia šalis yra degeneratė“. Lietuvos Respublikos 1990-2017 metų istoriją tenka vertinti, deja, kaip degeneracijos istoriją. Aš, kaip ir gerb. filosofas A. Martinkus, esu šalies-degeneratės patriotas, bet jokiu būdu nesu patriotas tokios valstybinės santvarkos, veikiančios valdžios SISTEMOS, kuri pavertė mano Tėvynę Lietuvą degenerate!..

Kaskart pagrindine Lietuvoje tapusios valstybinės šventės proga prisimenu, kaip lietuvių literatūros „klasikas“ Juozas Erlickas kovo mėnesį „atgimusią“ valstybę apibūdino: „Lietuva dabar tarytum apgailėtina baidyklė tuščiom akiduobėm…“. Štai kaip J. Erlickas (pats, beje, gimęs 1953-iųjų kovo 3-iąją – Stalino mirties dieną!) rašė, labai norėčiau jį pacituoti:

„Tikriausiai tada bus pavasaris… Aš sėdėsiu prie didelio stalo…

Staiga išgirsiu:

– Kovo mėnesį gimusius prašom a-atsistot!

Džiaugsmingai pakilsiu, viena ranka sieksiu taurės, kita – kaimynės…

O kaimynė – tuščiom akiduobėm… O taurė – seniai išgerta…

Nusilenksiu ir pačiam puotos įkaršty išeisiu iš namų…“

Gerai prisimenu, kaip būdami paaugliais tarybiniais metais švęsdavome Vasario 16-tąją. Tai iš medžioklinio šautuvo į orą pašaudydavome arba įsidrąsinę naktį ant kokios nors sienos Marijampolėje (tuometinis Kapsukas) užrašydavome – „Laisvę Lietuvai!“. Paskui šia proga alaus ar kokio „rašaliuko“ išgerdavome… Amžiną atilsį mano senelis (buvęs Lietuvos kariuomenės savanoris, pasienio apsaugos karininkas), matydamas mus taip „švenčiančius“, vis gėdindavo, sakydamas: pirmiausia reikia Lietuvos nepriklausomybę atkovoti, o jau tada švęsti, „kaip priklauso“…

Deja, išsvajotos nepriklausomybės senelis nesulaukė, 1983 metais numirė. O gal ir gerai, kad nesulaukė: būtų labai nusivylęs dabartine Lietuva, kažin ar apskritai jam kiltų noras švęsti, gyvenant tokioje „laisvoje“ valstybėje!..

Lygiai taip ir amžiną atilsį mano tėvas (buvęs partizanas, politinis kalinys, nuteistas mirčiai, o paskui jaunystę praleidęs Sibiro lageriuose) tokia „nepriklausoma“ Lietuva buvo nusivylęs. Prisimenu, jis man sakydavo: „Niekas ir niekada iš lietuvių Lietuvoje šitaip nesityčiojo, kaip šiandien yra tyčiojamasi!..“.

LANDSGRYBIŲ totaliai užvaldyta Lietuva dorų piliečių negali nuteikti optimizmui. Ar susirinkusieji į daugiatūkstantinius Sąjūdžio mitingus galėjo bent pagalvoti ar įsivaizduoti, jog netrukus viskas ims ir šitaip pasisuks?!..

Akivaizdu, jog daugiau nei du dešimtmečius Lietuvą valdantis autokratinis režimas planingai, sistemingai naikina Tautą. Šiandieninėje Kovo 11-osios Lietuvoje, man regis, nuosekliai vykdomas ne tik lietuvių tautos genocidas, bet iškilo egzistencinė grėsmė ir pačiai valstybei, tiesiog nykstančiai mūsų akyse!..

Kartoju, dabar švęsti tikrai nėra ko, nėra dėl ko džiaugtis. Nėra nei laisvės šiandieninėje Lietuvoje, nei demokratijos, nei teisingumo, nei žmogaus teisių, nieko nebeliko!.. Šviesios atminties signataras Romualdas Ozolas labai teisingai pastebėjo: „Kai kas nors kalba apie Lietuvos Nepriklausomybę, man net nepatogu klausytis. Kur jūs ją matote?!..“.

Rusai turi gražų paprotį: per mirusio draugo ar giminaičio gimtadienį nueiti į kapines, pasėdėti prie kapo, pamąstyti. O tada susirinkusieji išgeria, sakydami „помянем“ arba „за упокой“… Būtent taip aš galėčiau paminėti pražudytą Lietuvos nepriklausomybę, pavergtą Tautą!..

— Kaip žinote, neseniai lietuvių tautos „išrinktieji“ gan lengvabūdiškai peržengė esminę ribą, kai JAV/NATO okupacija vienbalsiai buvo „įteisinta“ Seime. Pakomentuokite šį istorinės reikšmės įvykį.

— Lietuva prieš metus „nepriklausomybę“ šventė būdama okupuota de fakto, o dabar jau ir de jure. Pirmiausia buvo slapta dislokuoti Jungtinių Valstijų specialiųjų operacijų pajėgų kariai Lietuvoje. Apie JAV „specnazo“ dislokavimą šalies gyventojams pranešta tik po to, kai apie tai informavo JAV žiniasklaida!.. ir štai dabar viskas oficialu, „legalu“: valdžiagyviai išdavė Lietuvą, pažeisdami LR Konstituciją, tyliai pasirašė okupacijos sutartį, panašiai kaip 1939 metais!..

LANDSGRYBINIS režimas pats prisiprašė Lietuvos okupacijos, ko nebuvo net 1939-1940 metais!.. Ir dar kaip prašėsi, stengėsi visaip įtikti, kad Lietuvą svetima armija okupuotų. Panašiai nebent seniausios profesijos atstovė gatvėje reklamuoja savo paslaugas, besigirdama, kad jos paslaugos pačios geriausios!..

Matome, istorija vystosi spirale. Akivaizdus 1939-ųjų scenarijaus pasikartojimas, kai į Lietuvą buvo įsileistos TSRS karinės bazės, mainais į Vilniaus kraštą. Tuomet „sąjungininkai“ saugojo Lietuvą nuo fašistinės Vokietijos intervencijos, o paskui dar beveik 50 metų nuo Amerikos. Dabar gi „atgrasoma“ Rusija, esą bet kuriuo momentu galinti užpulti Lietuvą. Iš esmės ta pati okupacija, tiktai šeimininkai kiti.

Ne veltui sakoma, atsigręžk į istoriją, kad pamatytum ateitį. Vieniems Lietuva buvo reikalinga dėl priėjimo prie Baltijos jūros, kitiems dėl priėjimo prie Rusijos. Pastarasis interesas nuo pat 1990-jų kovo 11-osios nepriklausomybę atgavusią Lietuvą siekė paversti JAV/NATO karine baze. Kažkam anuomet patiko su gėlėmis Raudonąją armiją pasitikti Lietuvoje. Dabar gi daug kam patinka sveikinti naujuosius okupantus!.. Kas ką besakytų, JAV ir kitų NATO valstybių karių dislokavimas Lietuvoje – tai okupacija. Svetimos armijos įvedimas visada vadinamas okupacija. Taip buvo 1939-1940 metais, taip yra ir dabar!..

Beveik 50 metų TSRS armijos daliniai buvo dislokuojami Lietuvoje. Šis laikotarpis teisingai vadinamas tarybine okupacija. JAV armija irgi svetima Lietuvos Respublikos teritorijoje, nuolatinis amerikiečių karinės technikos bei karių buvimas prieštarauja LR Konstitucijos 137 straipsniui. Adekvačiai mąstant neįmanoma paaiškinti, kodėl Seimas vienbalsiai patvirtinto Konstituciją šiurkščiai pažeidžiantį nutarimą bei „įteisino“ Lietuvos okupaciją?!..

Viešai išprievartautas Konstitucijos straipsnis, ginantis nepriklausomos valstybės statusą. Panašiai prieš daug metų į Lietuvą buvo įleisti Raudonosios armijos kariai. Taip nusprendė politikai, išsigandę agresijos iš Vokietijos pusės. Todėl LR Konstitucijoje ir atsirado 137 straipsnis: „Lietuvos Respublikos teritorijoje negali būti masinio naikinimo ginklų ir užsienio valstybių karinių bazių“, tarytum saugiklis po karčios 1939 metų pamokos.

— Iš tikrųjų pasireiškia dvigubi standartai teigiant, jog sovietai kažkada okupavo Lietuvą, o štai dabar JAV karinės struktūros, atseit, neokupuoja Lietuvos?

— Prieš priimant tokį svarbų sprendimą – steigti Lietuvoje svetimos šalies karines bazes, pirmiausiai reikėjo pakeisti LR Konstituciją, priimti atitinkamas konstitucines pataisas. Juk ten aiškiai parašyta: Lietuvoje negali būti svetimos kariuomenės! Patinka kam ar nepatinka, keiskite Konstituciją ir įrašykite: „Lietuvoje gali būti steigiamos užsienio karinės bazės“.

— Turbūt čia panašiai kaip su Valdo Adamkaus prezidentavimu: Lietuvos Konstitucija jam draudė kandidatuoti, o JAV leido…

— Man regis, Konstitucija Lietuvoje tam tikrais atvejais tėra lyg skuduras kojoms nusivalyti. Pirmasis į ją nusišluostė kojas misteris V. Adamkus – neturėdamas teisės kandidatuoti į prezidentus išbuvo valstybės vadovo poste net dvi kadencijas!.. Na, o dabar Konstituciją sutrypė absoliuti dauguma „valstietiško“ Seimo narių. LR Konstitucija šiandien trypiama svetimos kariuomenės batais: Lietuva jau tapo Amerikos militarizuota teritorija!.. Todėl absurdiška kalbėti apie Lietuvos nepriklausomybę.

Keli aršūs rusofobai, JAV senatoriai Makeinas ar Durbinas trumpam atvyksta į Lietuvą, pagiria valdžiažmogius už konfrontaciją su Rusija ir išvažiuoja. O lietuviai kaip buvo vergai, tokiais ir liko, tik ponai kiti. Kurios valstybės karinės pajėgos randasi Lietuvoje, ta valstybė ir kontroliuoja šalį. Toks vergiškas susitarimas, kurio su Amerika nebūtų pasirašę net girti indėnai. Lietuvos statusas minėtoje sutartyje grynai vasalinis, tai žemina pačią valstybę.

— Nuo šiol Amerikos kareivio, padariusio nusikaltimą Lietuvoje, bausti negalima. Mūsų pareigūnai negalės patikrinti, ką amerikiečiai veikia Lietuvos teritorijoje įrengtoje karinėje bazėje…

reklama

— Bet argi tai normalu?! Ar galima taip savivaliauti suverenioje valstybėje?.. Tokia „karinio bendradarbiavimo“ sutartimi faktiškai įteisinama okupacija. Jei kažkada Raudonosios armijos kariai trypė Lietuvos žemę, tai dabar Amerikos!..

— Neseniai Klaipėdos policijai teko tramdyti girtus, agresyviai nusiteikusius NATO „sąjungininkus“ (čekus), kai šie prievarta bandė pakliūti į naktinį klubą. Apsauga atsisakė įleisti neblaivius asmenis, kilo incidentas, teko kviesti policiją. Įkaušę čekų kariai atsisakė paklusti operatyviai atvykusios į įvykio vietą policijos reikalavimams, jie bandė priešintis pareigūnams, todėl šiems teko panaudoti elektrošokerius…

— Deja, tai nebe pirmas incidentas su NATO kareiviais Lietuvoje. Žinomas įvykis Kaune, kai nuo prokuratūros pastato užsieniečiai kareiviai nuplėšė Lietuvos vėliavą ir ją išniekino. Ir jokios atsakomybės už tai jie nenešė, ta byla buvo įslaptinta. Tą kart išniekino Lietuvos vėliavą, o jeigu ką išprievartautų ar sumuštų, tai dabar užsienio kareivis jokios atsakomybės neneš. Amerikiečiai nuolat žagina japones Okinavoje, naivu būtų galvoti, kad Lietuvoje jie elgsis kitaip.

Pagal Prezidentės pasirašytą ir Seimo ratifikuotą Lietuvos ir JAV bendradarbiavimo sutartį, amerikiečiams suteikiama jurisdikcija bausti savo nusikaltusius karius. Ten numatoma išimtis: Lietuva gali perimti jurisdikciją „itin svarbiais atvejais“. Bet ar galime turėti vilčių, kad apskritai atsiras tokių „itin svarbių“ atvejų, kai lietuviai net ir savo šešėlio bijo?!.

— Prabėgo ketvirtis amžiaus ir dabar pas mus kalbama, esą geriau JAV, o ne Rusija okupuoja Lietuva…

— Šalies okupacija yra okupacija, nesvarbu kokią vėliavą išsikelia okupantas! Valstybė gali būti laisva ir nepriklausoma tik tada, kai nėra jokios svetimos kariuomenės. O jeigu atsiranda svetima kariuomenė, nesvarbu, rusai, amerikonai ar marsiečiai, visi jie yra okupantai!..

— Paprastiems žmonėms aiškinama: Lietuvoje dislokuojami NATO kariuomenės daliniai, o kadangi mes priklausome NATO aljansui, tai kitų šalių kariškiai mums nėra svetimi?

— Absoliuti nesąmonė panašūs aiškinimai. Nėra NATO kariuomenės. Yra, tarkim, Vokietijos kariuomenė, JAV kariuomenė, Lietuvos kariuomenė, Čekijos, Danijos, Belgijos ir t. t., bet NATO kariuomenės, kaipo tokios, nėra!.. Sutartis, kurią skubiai ratifikavo Seimas – dėl JAV karinės bazės steigimo Lietuvos teritorijoje, o ne dėl NATO karinės bazės. Kol Konstitucijos 137 straipsnis nepakeistas – bet kokios užsienio šalies karinės bazės steigimas Lietuvos teritorijoje – antikonstitucinis. Įstojus į karinį aljansą, „užsienio“ sąvoka nesikeičia. ES šalių piliečiai Lietuvoje laikomi užsieniečiais. Paskaitykit, kas rašoma LR įstatyme „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (2004 m. balandžio 29 d. Nr. IX-2206) 5 str.: „Europos Sąjungos valstybės narės pilietis – užsienietis, turintis vienos iš Europos Sąjungą sudarančių valstybių pilietybę“. Todėl ir bet koks užsienio kariškių buvimas Lietuvoje turėtų būti atitinkamai teisiškai įvertintas.

— Propagandiniame portale „Delfi“ pasirodė straipsnis apie Krašto apsaugos ministerijos užsakymu atliktą Lietuvos gyventojų apklausą, kuri esą parodžiusi, jog net 8 iš 10 lietuvių teigiamai vertina narystę NATO. Ten sakoma, 84 procentai apklaustųjų palankiai vertina Lietuvos narystę NATO, priešingos nuomonės laikosi vos 9 procentai. Apklausa atlikta pernai gruodį. Lyginant su 2015 metų rezultatais, NATO aljanso šalininkų skaičius išaugo 3 proc. punktais, nepalankiai vertinančių Lietuvos narystę NATO sumažėjo 1 proc. punktu. Beveik tokia pati šalies gyventojų dalis – 81 proc. – pritaria arba visiškai pritaria nuolatiniam NATO sąjungininkų buvimui Lietuvos teritorijoje, o 67 proc. apklaustųjų laikosi nuomonės, kad šiemet dislokuotas NATO priešakinių pajėgų batalionas „padės atgrasyti priešiškai nusiteikusias valstybes“. Atrodytų, liaudis šiuo klausimu vieninga?..

— Moksliniais tyrimais nustatyta, 80% žmonių lengvai pasiduoda manipuliacijoms. Manipuliuoja žiniasklaida, politikai, tam tikros interesų grupės, formuojančios jiems naudingą diskursą. Pasirodo, tik apie 10-15% žmonių sugeba analizuoti gaunamą informaciją, neatitrūkti nuo realybės. Minėtos apklausos aiškiai parodo, jog lietuviai sėkmingai užzombinta tauta, neskirianti pelų nuo grūdų. Su kuo ir sveikinu. Bet nepamirškite, pasaulio istorija žino daugybę mirusių tautų. Lietuviai, nesiorientuojantys geopolitikos realybėje, atsidūrė finišo tiesiojoje į Tautos mirtį!..

— Adekvačiai mąstantys piliečiai nepuoselėja jokių iliuzijų, nes gerai žino, kam šis Seimas tarnauja!..

— Šiemet dar labiau išryškėjo, kas yra kas Lietuvos politikoje. Valdantiesiems mažai terūpi Lietuvos problemos, jie turi rimtesnių reikalų. Daroma viskas, kad Lietuva taptų NATO poligonu.

Betgi šita valdžia nenukrito iš dangaus. Mieli tautiečiai, už kokius „profesionalus“ pernai balsavote, tokius ir turite. Dabartiniai valdžiažmogiai tikrai negali išspręsti rimtų Lietuvos problemų, jie patys yra opiausia problema!.. O ko gi daugiau galima buvo tikėtis, juk „valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis atvirai prisipažino, esą labiausiai imponuojanti moteris Lietuvos istorijoje yra… prezidentė Dalia Grybauskaitė?! Jo manymu, D. Grybauskaitės prezidentavimo laikotarpis išliks „šviesiu pavyzdžiu“?!.. Ką čia bepridėsi. Prisigrybavot jūs ten, Lietuvoje, sočiai!..

Girdėjau, Gardine, prie buvusio kadaise Abiejų Tautų Respublikos (Žečpospolitos) Seimo rūmų, ant akmens iškaltas toks užrašas: „Atleiskite mums, mes nežinojome, ką darome“. Gardino Seimas (pasak istorikų, Nebylusis Seimas) 1793 metais patvirtino Rusijos ir Prūsijos tų metų pavasarį įvykdytą antrąjį Žečpospolitos padalijimą, kuomet bendra Lietuvos ir Lenkijos valstybė prarado pusę savo teritorijos. Abiejų Tautų Respublika oficialiai neteko didžiosios dalies suvereniteto. Dar po dviejų metų, nepavykus Kosciuškos sukilimui, valstybė apskritai nustojo egzistuoti.

Galbūt ir ant dabartinio Seimo sienos kada nors atsiras panašus užrašas: „Atleiskite mums, mes nežinojome, ką darome“?.. Šiaip ar taip, Lietuvos žemėje egzistuojanti antilietuviška valstybė šiuo metu viena labiausiai atsilikusių visoje Europoje. Pagal daugybę parametrų, man atrodo, prieitas liepto galas, prasidėjo agonija, priešmirtinės konvulsijos…

Ar galėtų kas nors įvardinti Lietuvos pasiekimus per pastaruosius 27 metų, dėl kurių nereikėtų gėdytis? Ar apskritai Lietuvos valstybė, kaipo tokia, dar egzistuoja? Aš tematau kvazivalstybę, svetimos armijos okupuotą teritoriją, valdomą marionetinio LANDSGRYBIŲ režimo, pritaikytą NATO kariniams poreikiams!..

Kas šiandien Lietuva pasaulio geopolitikoje? Galima sakyti, absoliutus nulis. O kas valdo Lietuvą? Lojantys išsišokėliai, kuriems nusispjauti ant tautiečių ir valstybės gerbūvio. Užtat turite ponams V. Landsbergiui ir R. Karbauskiui patinkančią „mergelę švenčiausiąją“ Prezidentę D. Grybauskaitę, kuri Lietuvos vardu „puikiausiai“ tvarko valstybinius reikalus jankių globalistų naudai!..

— Lietuviškas serialas „rusai puola“ metų metais tęsiamas, kiekvieną dieną Lietuvoje atnaujinamos visuomenę bauginančios sąmokslo teorijos ir bandymai „atgrasyti“ Rusiją…

— Matyt, politikai Lietuvoje neturi kitų žmones telkiančių, pritraukiančių idėjų, apart tos idiotiškos „rusai puola“. Pasak žurnalisto Aleksandro Nosovičiaus, „Rusofobija – cementas, kuris šiandien sutvirtina Lietuvos valdžią“. Rusofobija Lietuvoje – būtinas politinis poreikis, tai tokia liga, kurią politiškai verta sirgti. Todėl Lietuvos politikieriai ir nesigydo, kaskart pranoksta patys save traumuoto požiūrio „išmąstymais“. Deja, negydoma liga progresuoja!..

Anksčiau Lietuvoje pagrindinė tema buvo – baubas Putinas. Dabar gi pagrindinė tema – baubas Putinas ir Trampas. Masinės dezinformacijos priemonės Lietuvoje, propagandinė melasklaida pradėjo pilti tulžį ant JAV prezidento Donaldo Trampo, sakyčiau, gal net daugiau negu ant Rusijos prezidento Putino. Tai bent atėjo laikai! Aš ir nesapnavau, kad Landsbergio sektantai kada nors išdrįs šitaip apspjaudyti Trampą!.. O jeigu Lietuva be Putino atrado dar vieną „mirtiną priešą“ – Trampą, tai gal jau galąskit kirvius, kalavijus aštrius ir juodbėrius žirgus balnokit?..

Klausykit, prisipirkote ginklų, tai gal dabar ir pulkite pirmi tą „agresorių“ rusą, nes jis kažkodėl vis nepuola. Pakariausite, užimsite Rusiją, nuo Baltijos jūros iki Beringo jūros, galėsite „arklius pagirdyti“, o ten ir iki Amerikos ranka paduoti: atkeršysite amerikonams už tai, kad išsirinko prezidentą Trampą. Juk jūs kiečiausi pasaulyje, ar ne?..

O jeigu rimtai, mane tiesiog šokiruoja lietuvių noras visur ieškoti priešų ar netgi kariauti!.. Iš kur tas kraujo troškimas? Įdomu būtų išsamiau paanalizuoti. Neaišku, ar čia pasireiškia nykstančios mažos tautos kompleksas, ar yra gilesnių dalykų. Pavyzdžiui, tebėra gyvos gijos iš praeities, turint omenyje Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės dydį ir galią?.. Man atrodo, čia pasireiškia mažos valstybės mažo žmogaus nepilnavertiškumo kompleksas. Manau, Froidas ir Jungas apie „rusai puola“ sindromą lietuviams turėtų ką pasakyti.

Nei juokinga, nei graudu, tiesiog apgailėtina! Kai perskaitau eilinį „Delfio“ ar „Lietuvos ryto“ rusofobinį „šedevrą“, pagalvoju – o Dieve, jau taip tie „rašytojai“ nuvarė į lankas, kad juokas nebeima: „Ką Dievulis nori nubausti, tam pirmiausiai atima protą!..“. Tokių kliedesių srautas sukeltų tik šypseną, bet man labai gaila atvestos prie bedugnės Lietuvos valstybės. Sakyčiau, jau pramušėte tos bedugnės dugną, ryžtingai pradėjote kastis gilyn. Nesinori lietuviu vadintis, kai Lietuva šitokia yra. Beviltiškai gėda man dėl tokių tautiečių, kurie atima paskutinę viltį iš mūsų Tėvynės, kad kada nors Lietuva bus normali, demokratiška valstybė!..

Galite dėl visų nesėkmių kaltinti Rusiją, betgi savęs neapgausite! Gedimino pilis ir ta greitai apsivers dėl kalvos šlaito nuošliaužų (beje, „prie ruso“ buvo restauruota ir jokių problemų su Gedimino pilimi nebūdavo). Blaiviai, adekvačiai mąstantiems sunku suvokti, kodėl blogi santykiai su kaimynais geriau, negu geri, nesvarbu, koks tas kaimynas bebūtų?!.. Juk Lietuvai geresni santykiai, visomis prasmėmis, būtų tik į naudą. Apsidairykite aplinkui ir pasistenkite suprasti, jei Lietuvos santykiai su kaimynais nuolat yra įtempti, kas dėl to kaltas – Lietuvos valdžia ar kaimynai blogi?..

Visur vaidenasi priešai, esą puola iš Rytų, netrukus gal net ir iš Vakarų ims pulti?.. Seniai laikas politikieriams ištraukti galvą iš propagandinio mėšlo, pradėti blaiviai mąstyti. Niekas dabar Lietuvos nepuls, ji bevertė globaliame pasaulyje. O taip vadinamam Lietuvos politiniam „elitui“ patarčiau neieškoti aplinkui priešų, didžiausia grėsmė valstybei šiandien esate jūs patys!..

Gal kam Lietuvoje teko girdėti neseniai paleistą „antį“ – išgalvotą interviu su Donaldu Trampu, išjuokiančiu Pabaltijo šalis, vaizduojant pabaltijiečius kvailiais, kuriems tik Afrikoje tinkama vieta, kadangi su Rusija jie nesugeba taikiai sugyventi?..

„Pabaltijo valstybės nesenai pareiškė, kad negali normaliai vystytis, nes jų kaimynė yra agresyvioji Rusija. Mes galime patarti ir padėti, kad jų kaimynais būtų Afrikos valstybės. Perkelsime visus pabaltijiečius į Afrikos kontinentą, o Afrikos gyventojus – į Pabaltijo valstybių teritoriją. Atitinkamai pervadinsime valstybes, – manau, dauguma Afrikos valstybių gyventojų bus tikrai patenkinti“, – esą taip viename interviu kalbėjęs D. Trampas. Jo nuomone, Estija, Lietuva ir Latvija ims vystytis neregėtais tempais Afrikos kontinente, o tada „Visiems bus gerai“.

Tad visi tie, kuriuos „rusai puola“, kelkitės greičiau į Afriką, kuo toliau nuo Rusijos, kur jausitės visiškai saugūs. Trampas žadėjo jus perkelti. Kaip matote, ką pasako, tą jis ir padaro… Be abejo, čia tiktai anekdotas. Kaip Puškino įžymioje „Pasakoje apie auksinį gaidelį“ sakoma: „сказка – ложь, да в ней намёк, добрым молодцам урок!“ („pasaka – tai melas, bet joje užuomina yra jauniems berneliams pamoka“).

Jeigu žmogus nemoka gerbti savo kaimynų, gyventi su jais darnoje ir taikoje, tada belieka keisti gyvenamąją vietą. Bijau, ir naujoje vietoje tokiam žmogui viskas bus blogai, nes problema ne kaimynuose, o paties charakteryje.

Matant, kaip sparčiai mažėja Pabaltijo šalyse gyventojų skaičius, tenka pripažinti, pirmoji šio humoristinio neva „Trampo pasiūlymo“ dalis jau vykdoma, ne už kalnų ir antroji – negrų perkėlimas į Pabaltijį!..

— Dėkoju už pokalbį.