Iškrypėlių diktatūra Švedijoje: vaikų tvirkinimas tampa valstybine politika

Žinių kanalas „RT“ praneša apie nerimą keliantį reiškinį Švedijoje: šalyje veikia valstybės išlaikomos „lyties tyrimo komandos“, kurių paskirtis – daryti „vaikų ir jaunimo analizę, siekiant nustatyti jų lytinį tapatumą ir padėti jiems pasikeisti lytį“ (RT); kaip liudija Švedijos dienraštis „Aftonbladet“,(Alftonbladet) Stokholme veikiančios Astridos Lindgren vardo Vaikų ligoninėje psichiatre dirbanti L. Frisen teigė, esą praėjusiais metais visoje Švedijoje dėl aukščiau minėtųjų komandų „pagalbos“ kreipėsi net 197 vaikai ir jaunuoliai.

reklama

Šis skaičius, toliau teigė L. Frisen, kasmet dvigubėja ir su juo sunku susitvarkyti net šešioms vadinamuosius „lyčių tyrimus“ šalyje atliekančioms klinikoms. Kai kuriems lyties keitimo operacijų užsinorėjusiems jaunuoliams tenka laukti iki metų laiko; Švedijos Sveikatos apsaugos ministras, tuo tarpu, skundėsi, esą šito per maža ir panašių klinikų reikėtų steigti dar daugiau.

Aišku, sveiko proto nepraradusiems žmonėms turėtų kilti retorinis klausimas: net nekalbant apie vadinamųjų lyties keitimo operacijų (ne) normalumą, kaip gali būti, kad vaikai, nebūdami subrendę nei teisiškai atsakyti už savo veiksmus, nei balsuoti rinkimuose, vis dėlto gali „patys“ spręsti, ar pageidauja tokios radikalios operacijos?

Tokia absurdiška, bet Vakarų pasaulyje populiarėjanti politika, skatinama „kairuoliškomis“ frazėmis žaidžiančių liberalų, teoriškai grindžiama vadinamuoju genderizmu: esą lyties esama ne biologinės kategorijos, o tik jokio objektyvaus statuso neturinčio „socialinio konstrukto“, naudojamo tariamoms individo laisvėms varžyti. Bet tai yra pseudomoksliniai kliedesiai, neturinčios nieko bendro su gamtamoksliniais faktais ar gyvenimo tikrove*.

Vis dėlto šitame reiškiasi aiški ir nepaneigiama buržuazinės visuomenės problema – visuotinis žmonių susvetimėjimas: žmogui tampa svetima viskas aplinkui, pradedant darbu ir kitais žmonėmis, o galiausiai, baigiant juo pačiu. 

Tai dar XIX a. vidury įžvelgė K. Marksas, suvokęs, kad, esant kapitalizmui, didžiulę naudą žmonijai galintis suteikti technologinis progresas, didins socialinį ir moralinį regresą. Plintantis homoseksualizmas, „transgenderizmas“ ir kt. panašios tendencijos – tai yra tik įmantrią ideologinę formą įgavusios kraštutinės tokio susvetimėjimo apraiškos.

reklama

Tuo tarpu Švedijos valdžios sankcionuojama „lyties tyrimo komandų“ veikla turi dvejopą reikšmę.

Pirma, tai yra ne kas kita, kaip vaikų tvirkinimo įteisinimas bei vykdymas valstybiniu mastu: tariamiems „ekspertams“ duodama laisvė nevaržomai plauti smegenis ne tik nesusipratusiems paaugliams, bet ir bejėgiams vaikams, mažamečiams iki 6 metų amžiaus. Tai yra iškrypėlių diktatūra.

Antra, tai tikriausiai yra pelningas ir vis augantis biznis – valstybinės subsidijos bei privatūs pinigai gausiai byra į „lyties keitimo operacijas“ atliekančių asmenų bei organizacijų kišenes.

Tai yra vienos iš „pavyzdinių“ kapitalistinės Europos Sąjungos (ES) valstybių politika, negalinti nekelti nuoširdaus pasipiktinimo kiekvienam doram ir paprasčiausios nuovokos nepraradusiam žmogui. Ir ji plinta, šliauždama į rytų bei vidurio Europos šalis, tame tarpe ir Lietuvą, kuriai taip pat grės panašus iškrypėlių įsigalėjimas, nebent pakankamai didelei daliai liaudies užteks ryžto ir sąmoningumo jam pasipriešinti.

Kibirkštis

* Daugelis patologiniu antikomunizmu sergančių, bet „genderizmą“ kritikuojančių dešiniųjų demagogų, sieja tai su savo išsigalvota „kultūrinio marksizmo“ šmėkla, mėgindami kaltę dėl buržuazinio pasaulio kultūrinio bei moralinio išsigimimo suversti marksistams ir komunistams. Tačiau su marksizmu šios teorijos neturi nieko bendro – tai veikiau yra liberalų ir šiuolaikinių socialdemokratų „arkliukas“, kurį vienareikšmiškai smerkia priešakinė Europos marksistinė–lenininė partija – Graikijos Komunistų Partija (GKP) savo pareiškime dėl homoseksualistų „partnerysčių“ klausimo (On the Cohabitation Agreement) bei šio mėnesio gale vyksiančio GKP XX Suvažiavimo tezėse (Theses of the CC of the KKE for the 20th Congress, p. 67–68).