Nuosavas dievas

Tame pokšte yra tiesos. Kalbėdamas su "dievu", tikintysis iš tiesų kreipiasi pats į save, tiksliau - į savo didesniąją, nesąmoningąją dalį. Juk tik nedidelę dalį savęs suvokiame sąmoningai, tik mažą savęs dalį kontroliuojam protu. Skrandžio, žarnyno perestaltika, širdies plakimas, kraujo spaudimas, tulžies darbas - tai atsitinka kažkaip "savaime", mes tų dalykų nekontroliuojame. Tuos reikalus be mūsų žinios tvarko "dievas".

Kažkur giliai pasąmonėje - didžioji dalis mūsų prisiminimų, nesuvoktų norų, potraukių, natūralių poreikių, tarkime, kalcio... Pagal garsų psichologą E. Eriksoną, pasąmonėj glūdi didžiuliai mūsų resursai ir galimybės. Mes galime juos pajudinti ir panaudoti. Tai lyg mūsų antrasis nesuvoktas "aš". Tikintieji sako, kad dievas, ir priskiria jam nebūtų dalykų.

Tą reiškinį yra pastebėję Biblijos pranašai, sakydami, kad dievas gyvenąs "ne rankų darbo statytose šventyklose, bet žmonių širdyse", tą frazę mėgo kartoti ir religinis maištininkas Jėzus, vėliau kunigų pats padarytas "dievu" ir uždarytas tokioje spintelėje virš altoriaus.

reklama

Ryšys su savimi, su nesuvokta savo dalimi padeda suderinti savo norus ir troškimus, pašalinti vidinius prieštaravimus, mobilizuoti savo jėgas kokiam tikslui siekti, išvengti neurozių ir net pasigydyti psichosomatines ligas. Tai žino šiuolaikiniai hipnozės specialistai, kurie padeda savo klientams tai padaryti. Štai kodėl ir "malda" gali suveikti kaip psichoterapijos priemonė.

Labai apdairiai tai panaudoja ir anoniminiai alkoholikai 12 žingsnių programoje, kada jie kreipiasi į kažkokią "didesnę jėgą", ne būtinai - dievą. Anoniminis alkoholikas tą jėgą dali suvokti ir kaip "gamtą", "visatą" ar dar kaip nors kitaip. Svarbu, kad jis tikėtų, jog ta jėga padės nugalėti potraukį, kurio jis vienas nugalėti "negali". Ir tai iš tiesų veikia! Juk ir sunkiausio alkoholiko galvoje dar būna daugiau norų - ne tik tas vienas potraukis apsisvaiginti. Dar yra likusi daugiau ar mažiau suvokiama instinktyvi savigynos jėga, noras būti sveikam ir protingam, gyventi normalų gyvenimą, turėti šeimą, vaikus, gerbti pačiam save ir būti kitų gerbiamam. Svarbu tą norą suvokti ir mobilizuoti vidines jėgas jam pasiekti. Daugeliu atveju tai pavyksta. Pavyzdžiui - man.

Taigi ir malda "dievui" gali suveikti kaip pagalbinė priemonė suvokti savo norus bei troškimus, mobilizuoti savo jėgas. Juk besimelsdamas tikintysis savo "dievo" ko nors prašo. Tarkime, prašo, kad jis nugalėtų kvailą troškimą rūkyti ir suteiktų jėgų atsilaikyti, o tai irgi gali suveikti kaip mobilizuojanti priemonė. Tai galėtume pavadinti savotišku savęs programavimu - nusiteikęs pozityviems tikslams, žmogus ima matyti, kad jie iš tiesų pildosi!

Štai mes turim savyje nuosavą "dievą" - nepaprastą jėgą, su kuria galim sutarti ir net šiek tiek "programuoti". Jeigu tai darome patys arba padedami geranoriško hipnozės specialisto, tada - puiku, tada mes - "savo likimo kalviai". O jeigu ne?..

Bet apie tai - kada nors kitą sykį.