Valentinas Katasonovas: Kovo 16 JAV pasieks valstybės skolos lubas

Donaldo Trampo priešrinkiminės kompanijos lozungai iki šios neįgavo vientisos ekonominės programos vaizdo. Prezidento Trampo pareiškimai ir veiksmai prieštaringi. Ypač tai pastebima finansų sferoje.

Priešrinkiminės kompanijos eigoje Trampas aštriai kritikavo Volstritą, kaltindamas juos godumu, patriotizmo nebuvimu, vadino ir ekonominio sąstingio pagrindiniais kaltininkais. Tačiau vienas iš pirmų įsakų, kurį pasirašė Trampas, numato peržiūrėjimą Doddo-Franko įstatymą, nutaikytą į sugriežtinimą depozitinių-kreditinių organizacijų reguliavimo su tikslu užkirsti kelią naujoms finansų krizėms. Trampas davė nurodymą JAV Finansų ministerijai iki šių metų vasaros pradžios parengti pasiūlymus dėl Amerikos bankų reguliavimo susilpninimo ir padarytas būtinas pataisas į Doddo-Franko įstatymą perduoti svarstyti JAV Kongresui.

Priešrinkiminės kompanijos eigoje Trampas taip pat žadėjo atstatyti Glasso-Stigollo įstatymo veikimą, priimto dar 1933 metais. Įstatymas numatė atskyrimą depozitinių-kreditinių ir investicinių banko operacijų. Prezidentas Bilas Klintonas faktiškai panaikino nurodytą įstatymą 1999 metais, kas atrišo Volstrito bankams rankas atliekant rizikingas spekuliacines operacijas. Atsirado sąlygos sukūrimui burbulų finansų rinkose, ir pasibaigė tai apverktinai – 2007- 2009 metų finansų krize. Jau praėjo beveik du mėnesiai nuo momento, kada Trampas įvažiavo į Baltuosius rūmus, bet per šį laiką jis nei karto neprisiminė apie savo pažadą.

Kad sustabdyti burbulų pūtimą finansų rinkose, reikia taip pat pabaigti „pinigų socializmo“ politiką, kai bazinė Federalinio rezervo norma artima nuliui (mažiau 1 procento šiai dienai), kas daro pinigus per daug pigiais ir pasiekiamais, bet ne realiam Amerikos ekonomikos sektoriui, o bankams-spekuliantams. Priešrinkiminės kompanijos eigoje Trampas kritikavo Federalinį rezervą už tai, kad šis laiko bazinę normą minimaliame lygyje, palaikydamas tuo pačiu demokratų komandą ir jų kandidatę Hilari Klinton. Dabar Trampas jau nepuola FRS vadovės Džanet Jellen, kad ji įšaldė bazinę normą. Atrodo, jis jau bijo jos padidinimo: pirmiausiai, tai gali išprovokuoti Amerikos ekonomikos nuosmukį; antra, ji sukels Amerikos dolerio kurso padidėjimą kitų valiutų atžvilgiu, kas kertasi su Trampo planais atstatyti prekybines pozicijas Amerikoje ir pasaulyje.

reklama

Pagaliau, priešrinkiminės kompanijos eigoje Trampas atrado tokią jautrią Amerikos ekonomikos vietą, kaip valstybės skola, kuri per Obamos prezidentavimo laiką padvigubėjo ir viršijo 19 trilijonų dolerių. Trampas griausmingai pareiškė, kad tai gresia Amerikai suvereniu bankrotu. Ir kad jis, atėjęs į Baltuosius rūmus, sieks sustabdyti skolų piramidės augimą ir net pradės derybas su Amerikos iždo popierių savininkais dėl skolos restruktūrizavimo. Ir štai praeitą savaitę finansų ministras Steven Mnuchin įteikė Atstovų Rūmų pirmininkui Polui Rajano laišką valstybės skolos klausimu. Ir kas tame laiške? Kaip galima greičiau pakelti valstybės skolos lubas (!)

Amerikos Finansų ministerijos duomenimis, JAV pasieks nustatytos valstybės skolos lubas kovo 16. Praeitą kartą įstatymų leidėjai pakėlė šią kartelę, priėmę atitinkamą iniciatyvą 2015 metų pabaigoje. Mnuchin perspėjo, kad sekančią savaitę ministerijai teks imtis „ekstra ordinarių veiksmų“, kad išgelbėti šalį nuo bankroto. Tam gali būti pristabdytas vertybinių popierių pardavimas, kurias leidžia Federalinis rezervas ir vietos valdžios. Finansų analitikų vertinimu, JAV iždo balanse yra maždaug 200 milijardų dolerių. To pakaks padengti išlaidas per artimiausius 2-3 mėnesius. Mes atsimenam, kad šį dešimtmetį JAV Finansų ministerija jau stabdė atlyginimų biudžetininkams mokėjimą, buvo įšaldžiusi kai kurias savo veiklos kryptis, bet tai vyko rugsėjo mėnesį, finansinių metų pabaigoje. Dabar tai gali įvykti vasarą. Manau, kad milžiniškas Amerikos biudžeto deficitas (jis augo paskutinius mėnesius tempais, ženkliai viršijančiais vidutinius metų rodiklius) ir lubos valstybės skolos artimiausiais mėnesiais taps pagrindiniu Trampo ir JAV Finansų ministerijos galvos skausmu.

Finansų ministro Stiveno Mnuchino kandidatūra labai sunkiai perėjo pro senato filtrus. Jis buvo patvirtintas ministru tiktai vasario viduryje su minimalia „už“ balsų persvara. Naujasis ministras tik pradeda apsiprasti. O apsipratinėti jam teks ilgai, nes jis atėjo į vyriausybę iš biznio. Darbo patirties valstybinėse struktūrose jis neturi. Ir jam į pagalbą pasitelkiami kiti žmonės.

Kovo 14 Trampas paskelbė sąrašą naujų valdininkų, kurie ateis į Finansų ministeriją. Tai Adam Lerrick – JAV Kongreso aparato darbuotojas ir ekonomikos profesorius. Jis paskirtas ministro padėjėju tarptautiniams finansams. Tai Andrew Maloney – buvęs Hess Corp. Lobistas. Jis užims ministro padėjėjo teisės klausimams postą. Tai David Malpass – daug matęs žmogus, kuris dirbo dar Reigano ir Bušo-vyresniojo administracijose. Jis paskirtas ministro pavaduotoju tarptautiniams klausimams. Šią poziciją JAV tradiciškai vadina šalies „vyriausiojo finansinio diplomato“ postu. Sigal Mandelker anksčiau dirbęs Justicijos ministerijoje, paskirtas ministro pavaduotoju terorizmo ir finansinės žvalgybos klausimams. Brent Macinto, dirbęs savo laiku Bušo administracijoje, įdarbintas į generalinio iždo konsultanto pareigas. Parenkant pagrindines Finansų ministerijos figūras aktyviai asmeniškai dalyvavo JAV prezidentas.

reklama

Kiek vėliau agentūra Blumberg pranešė, kad Baltieji rūmai paruošė dar vieną kandidatūrą į Finansų ministeriją. Tai James Donovan – pretendentas į ministro pavaduotojo pareigas. Apie jį kalba kaip apie galimą Muchino pavaduotoją, kuriam bus pavesta kuruoti visus klausimus, surištu su iždo popierių išleidimu, apyvarta ir išpirkimu. Tai labai atsakinga kryptis, turint omenyje, kad apimtis tokių popierių artėja prie 15 trilijonų dolerių. Sprendžiant iš visko, Donovanui taip pat bus skirtas sunkus uždavinys įnešti pakeitimus į Mokesčių kodeksą ir kitus norminius aktus, kad užtikrinti verslui ženklų mokesčių naštos sumažinimą.

Pasirodymas naujienos apie Donovaną davė MIP pretekstą dar kartą sugrįžti prie klausimo apie tai, iš ko Trampas formuoja savo komandą. Ypač atkreipia į save dėmesį neproporcingai didelis skaičius prezidento aplinkoje žmonių iš Goldman Sachs banko – vieno iš stambiausių ir įtakingiausių Volstrite. Tokių žmonių yra keturi.

Pirma, Stivenas Mnuchin, išdirbęs Goldman Sachs 17 metų (1985-2002 metais) ir nepraradęs neformalaus ryšio su šiuo banku.

Antra, Stivenas Bennon, dirbęs banke nuo 1984 iki 1990 metų ir sukūręs to pasekoje nuosavą investicinį banką Bannon & Co. Šiandien Bennon – pagrindinis prezidento patarėjas ir Baltųjų rūmų strategas.

Trečia, Goldman Sachs prezidentas ir operacijų direktorius Gary Cohn, užėmęs prezidento padėjėjo ekonomikai ir Nacionalinės ekonomikos tarybos vadovo postą. Ekspertai kalba, kad Gary Cohn – pats svarbiausias ekonomistas Trampo komandoje. Net Stivenas Mnuchin užima žemesnę pakopą. Konui skiriama užduotis sukurti JAV ekonomikos politiką, o Mnuchin – didesniu laipsniu jos vykdytojas.

Ketvirta, vyresnis patarėjas ekonominėms iniciatyvoms Dina Powel. Ši dama padarė stulbinančią karjerą Goldman Sachs: ji atėjo į banką 2007 metais, užsiėmė darbu su eile fondų, įkurtų bankų: Goldman Sachs Foundation, Goldman Sachs Gives, Urban Investment Group. 2010 metais ji jau gavo banke aukštą „partnerio“ statusą. Palaiko tamprius kontaktus su dabartiniu pirmininku tarybos direktorių ir vykdančiuoju direktoriumi Goldman Sachs Lloyd Blankfein ir Gary D. Cohn.

Ir štai, pagaliau, Trampo komanda turi pasipildyti penkiais žmonėmis iš Goldman Sachs. Džeimsas Donovanas minėtame banke pradėjo dirbti 1993 metais. Paskutiniais metais vadovavo padaliniui, užsiimančiu privačių kapitalų valdymu. Charakterizuojamas kaip „intelektualas“ ir ypatingai darbingas žmogus, neturintis jokių politinių simpatijų.

Į tokį didelį Goldman Sachs žmonių susikaupimą Trampo aplinkoje įtariai žvelgia paprasti amerikiečiai, o iš kitų Volstrito bankų pusės tai iššaukia banalų pavyduliavimą. Trampo politiniams oponentams tai puiki dingstis paskelbti prezidentą vieno iš Volstrito bankų lobistu.

Ekspertai, svarstantys Goldman Sachs viešpatavimą artimiausioje Trampo aplinkoje, atkreipia dėmesį į dar vieną momentą: tie bankininkai nedega idėja naują prezidentui pastatyti užsklandą nuo žurnalistų. Kaip tikrieji bankininkai ir finansistai (ne buvusieji, o laikinai apleidę savo užsiėmimą) jie suinteresuoti ekonominėje ir politinėje globalizacijoje. Todėl žmonės iš Goldman Sachs iš vidaus minkštai boikotuos tas Trampo iniciatyvas, kurios pasirodys jiems „žalingomis“.

Dar vienu nemalonumu Trampui yra tai, kad jis prie visų norų negali išpildyti tokį savo priešrinkiminį pažadą, kaip atleisti FRS vadovę Džanet Jellen. Tokiam atleidimui reikalingi labai svarūs pagrindai, o Trampas jų neturi. Todėl dama liks JAV FRS pirmininko poste iki įstatymu nustatytos kadencijos pabaigos, tai yra iki 2018 metų kovo. Dabar ji įsidrąsino ir jau buvo pareiškusi, kad linksta į tai, kad šiais metais kelis kartus pakelti FRS bazinę palūkanų normą.

P.S. Straipsnis buvo jau pabaigtas, kada buvo gautas pranešimas: FRS vadovybė po dvi dienas trukusio posėdžio priėmė sprendimą padidinti procentinę normą pagal federalinius fondus 0,25 procentiniais punktais, iki diapazono 0,75–1%. Tai trečiasis normos padidinimas nuo 2015 metų gruodžio, kuri devynis metus laikėsi minimaliame lygyje 0–0,25%.

http://www.fondsk.ru/news/2017/03/16/finansy-ahillesova-pjata-trampa-43681.html