Kol visi keikia piktą Trampą, ES kuria Gulagą Afrikoje

Kaip praneša žiniasklaida, ES paskutiniu laiku aktyviai darbuojasi tiek su Libijos vadovybe, tiek su autoritetingais karo lauko vadais. Kalba eina apie nelegalios migracijos per Viduržemio jūrą nutraukimą.

Priminsime: po to, kai Libija kaip vientisa valstybė buvo praktiškai sunaikinta bendromis JAV ir ES, o taip pat al Kaidos ir Islamo Valstybės pastangomis, jos teritorijoje susiformavo, įvairiais vertinimais, nuo dviejų iki keturių savarankiškų darinių, ir visas tas regionas pavirto afrikietiškais migracijos į Europą vartais.

Tam tikra prasme 2016 metais maršrute Libija-Italija vyko daugmaž tas pats, kas 2015 metais maršrute Turkija-Graikija. Skirtumas tik tas, kad per Turkiją ir Graikiją plūdo daugiausiai sirai, paskistaniečiai, afganai ir Jemeno gyventojai, o per Libiją į Italiją keliauja Juodojo kontinento gyventojai.

reklama

Milijoninis „turkų srautas“ buvo sustabdytas labai banaliu būdu: Turkija buvo papirkta 3-6 milijardais eurų mainais į sustiprintą Egėjo jūros patruliavimą ir pabėgėlių stovyklų statybą savo teritorijoje.

O srautas iš Afrikos praėjusiais metais pasiekė naują rekordą.

Dabar žiema, Viduržemio jūroje siaučia dideli štormai, tačiau ne už kalnų balandis, kai suaktyvina veiklą kontrabandininkai. Padaugės ir skenduolių. Jeigu praėjusiais metais pačiais kukliausiais skaičiavimais Viduržemio jūroje nuskendo maždaug 4 500 žmonių, tai šiemet. Nežiūrint į sustojusią „migrantų navigaciją“, jų jau daugiau kaip 100.

Žodžiu, ES dabar bando padaryti kažką panašaus į turkiško srauto nutraukimą. Tačiau čia esama savų problemų.

Pirmas dalykas – Libijos valstybė buvo sugriauta, kaip jau sakėme, aktyviai dalyvaujant pačiai ES. Dabar egzistuoja itin ilga pakrantės linija, kurios praktiškai niekas nekontroliuoja. Antras dalykas – formalios įvairių grupių įtakos zonos perdengia viena kitą.

Ir štai į šią areną, kurioje visi kariauja su visais, įžengia ES su, cituojame, „planais sustiprinti Libijos pakrančių apsaugą, kuri galėtų sulaikyti laivus su nelegalais pakrantės vandenyse ir sugrąžinti juos atgal“. Sustiprinimas susiveda į finansus, o finansai – puikus pretekstas naujam aršiam įvairiausių vietinių grupuočių karui.

Ir dar vienas niuansas. Maždaug 200 mln eurų buvo planuojama išleisti stovyklų pietinėje Libijoje statybai, jose bus laikomi afrikiečiai, kurie bando prasibrauti per šalies teritoriją iki jūros.

Tokio „Gulago smėlynuose“ statyba sukėlė Europos žmogaus teisių gynėjų pasipiktinimą. „Tai neturi nieko bendro su migrantų gyvybių gelbėjimu, tai tiesiog klausimo „kam duoti pinigų, kad nebematytume migrantų“ sprendimas.

Ypatingą ironiją kelia tas faktas, kad „pabėgėlių stovyklų“ statybą Azijoje ir Afrikoje finansuoja ta pati ES, kuri aršiai kritikuoja JAV prezidentą Trampą dėl jo planų statyti sieną Meksikos pasienyje. Ir jo ketinimus apriboti migraciją į Ameriką iš Artimųjų Rytų.

Čia būtent tas atvejis, kai epitetas „veidmainiškumas“ nepakankamai stiprus. O pakankamai stipraus epiteto neleidžia publikuoti padorumo jausmas.