Forbes apžvalgininkas apie „Rusijos grėsmę“

REUTERS

Paklausius kalbų Vašingtone apie „numanomą Rusijos grėsmę“ iškart galima pagalvoti, jog Amerika – „kažkokia mažytė trečiarūšė šalis be draugų, egzistuojanti Maskvos šešėlyje su savo mažyte nusenusia armija“, rašo amerikiečių žurnalo Forbes apžvalgininkas Doug’as Bandow. Ir prie viso to, tokie paranojiški pasisakymai yra girdimi iš neokonservatorių lūpų, kurie tuo pačiu reikalauja, jog Amerika „bombarduotų, užkariautų ir okupuotų kitas šalis savo asmenine nuožiūra“.

Rusija jau ne kartą buvo pavadinta „geopolitiniu priešu“ ir „pagrindine grėsme“ Jungtinėms Valstijoms. Tačiau visa tai tik „baimės eskalavimas – visiška beprasmybė“, įsitikinęs straipsnio autorius. Pavyzdžiui, menami Maskvos bandymai įtakoti amerikiečių rinkimus „pridarė daugiau dūmų, nei ugnies“. Kompiuterinis įsilaužimas, paviešinęs kompromituojančią medžiagą prieš vieną iš kandidatų, – būdas, žinoma, nelegalus, tačiau kur kas delikatesnis, nei „standartinis Vašingtonui įsikišimas į kitų valstybių vidaus politiką“.

Kur kas rimtesni yra kaltinimai tuo, jog Rusija kelia grėsmę amerikiečių saugumui. Tuo pačiu, JAV išlaidos gynybai beveik 10 kartų viršija Maskvos karinį biudžetą. Jai „trūksta globalios įtakos, kad galėtų mesti tikrą iššūkį Jungtinėms Valstijoms“. Kartą savo interviu prezidentas Vladimiras Putinas pasiūlė pažymėti pasaulio žemėlapyje visas JAV karines bazes, – tokiu būdu, Rusijos lyderio nuomone, galima lengvai pamatyti skirtumą tarp Maskvos ir Vašingtono. Neužtenka Rusijai ir ekonominės galios, kad galėtų varžytis su Amerika.

reklama

Taip, Kremlius turi antrąjį pasaulyje branduolinį arsenalą, galintį „sunaikinti JAV keletą kartų iš eilės“. Bet, netgi patys karingiausieji Maskvos kritikai netiki, jog „Vladimiras Putinas planuoja surengti savižudybę“. Bandow nuomone, ši branduolinė grėsmė veikia greičiau jau kaip garantija, apsauganti Rusiją nuo Amerikos.

Kaip dar, neskaitant galimo „branduolinio Armagedono“ Maskva gali grasinti Vašingtonui? Įsiveržimas – vargu, juk šalys neturi bendrų sienų. Dar mažiau tikėtina ataka per Beringo sąsiaurį, siekiant „atkariauti Aliaską“. Akivaizdu, jokios tiesioginės grėsmės iš Rusijos pusės Amerikai nėra.

Gal būt, bandymas izoliuoti JAV, ėmus kontroliuoti oro ir jūros erdves ir trukdant prekybai? „Praktiškai neįsivaizduojama. Išgirtosios Raudonosios armijos daugiau nėra. Maskva turi vieną nusenusį lėktuvnešį (lėktuvnešis „Admirolas Kuznecovas“ – vert past) – nesulyginamą su keletu Vašingtono lėktuvnešių grupių“. Prie viso to JAV turi europiečius sąjungininkus, tad Rusija gali kiek panorėjusi modernizuoti savo ginkluotąsias pajėgas, tačiau ji nepavys Amerikos pagal resursus.

Ką bekalbėtų Maskvos priešininkai, „šaltasis karas baigėsi“, tvirtina straipsnio autorius. „Yra tik viena valstybė su agresyvia ideologija – ir tai Amerika. O putinizmas – tik supaprastintas pragmatiškas ir autoritarinis nacionalizmas“.

Suprantama, šiuolaikinė Rusija ne geriausia vieta tiems, kas tiki „klasikiniu liberaliu JAV paveldu“. Bet ir amerikietiškosios ideologijos šalininkų ten ne ypač daug. „Tikroji problema, kurią savimi kelia Vladimiras Putinas, slypi ne tame, kad jis nesimpatiškas banditas, o tame, jog jis, matomai, atstovauja žymią dalį – absoliučią daugumą, jei tikėtume apklausomis, – rusų. Tačiau net ir tada Maskvos politika atspindi kur labiau gynybinę, nei agresyvią poziciją“.

Kaip tvirtina apžvalgininkas, Rusijos vaidmuo pasaulyje šiandien labai primena Rusijos imperijos vaidmenį prieš Pirmąjį pasaulinį karą. „Putino vyriausybė nori, kad su jo interesais būtų skaitomasi, o sienos būtų saugios“. Taip, kad nieko stebėtino, jog Kremliui nepatinka priešiškai nusiteikusio aljanso plėtra į rytus, norint į savo sudėtį įtraukti dar ir Ukrainą.

reklama

JAV, o taip pat kai kurie Maskvos kaimynai, tikėtina, norėtų, kad Rusija susitaikytų su „ne visada geranoriška amerikietiška hegemonija“. Bet „nuomonė apie tai, jog tokia šalis ir tokia tauta savanoriškai ar netgi ir su iniciatyva paklus amerikiečių „lyderystei“, visada buvo fantazija“, – rašo Forbes žurnalistas.

Žinoma, kartais Maskvos politika yra priešinga Vašingtono pageidavimams, bet tai irgi nereiškia, jog Rusija kelia grėsmę. „Kremlius, apskritai, labai netgi naudingas turint reikalų su Afganistanu, Iranu ir Šiaurės Korėja“. Jungtinėms Valstijoms gali nepatikti Maskvos įsiveržimas į Siriją, bet Damaskas – seniausiai jos sąjungininkas, o ir Amerika neturi „monopolijos į teisę sukelti karą Artimuosiuose Rytuose“. O turint omenyje sąjungas su Izraeliui ir Persijos įlankos šalimis, o taip pat daugybę karinių bazių, JAV vis tiek išlieka „dominuojančia išorės jėga regione“.

Kalbant apie Maskvos grėsmes Europoje, ši idėja atrodo beveik neįtikėtina. Europos šalių gyventojų skaičius tris su puse karto didesnis už Rusijos gyventojų skaičių, o BVP – penkiolika kartų. Vien tik Vokietijos ekonomika tris kartus galingesnė už Rusijos. Ir netgi su visa savo „apatija gynybai“, europiečiai, bendrai paėmus, kariniam biudžetui atiduoda keturis kartus daugiau lėšų nei Kremlius. Visuose gyvai-aktyviuose svarstymuose NATO „niekas rimtai nesvarsto Rusijos atakos prieš „senąją Europą“ ir netgi prieš „naująją Europą“.

Lieka Gruzija ir Ukraina. Joms situacijos išsidėstymas nėra pats palankiausias, bet, tiesiai šnekant, Amerikai į tai nusispjaut. Vašingtonui niekada nerūpėjo šios šalys, kai jos buvo Rusijos imperijos dalimi, o po to ir TSRS. O dabar, po Tarybų Sąjungos griūties, „Tbilisis ir Kijevas, žiūrint iš geopolitinio požiūrio taško, turi dar mažesnę reikšmę Jungtinėms Valstijoms“, mano Bandow.

Šios šalys Vašingtonui – greičiau jau humanitarinis klausimas, nei saugumo problema. O, jeigu jos taip reikalingos tai pačiai Europai, – tai kodėl niekas neina į Donbasą ir nekariauja kartu su ukrainiečiais kariškiais? Geriausias sprendimas, susitarti, kad Kijevas ir Tbilisis nestos į NATO, – ne pats labiausiai džiaugsmingas visiems, tačiau Vašingtonui būtų kvaila provokuoti karą su Rusija dėl to, kas jam netgi nelabai rūpi.

Taip, Maskva aiškiai ne „pats geriausias draugas“ JAV, tačiau paversti ją priešu ne tik kontrproduktyvu, bet ir pavojinga. Bendradarbiavimas su Maskva būtų naudingas Amerikai. „Dar daugiau, Rusija – vienintelė valstybė, teoriškai pajėgi sunaikinti JAV“. Šalims pavyko išgyventi šaltąjį karą, nepuolus į kraštutinumus. „Amerikos politikai turi baigti žaisti likimu, demonizuodami Rusiją ir savo elgesiu patvirtindami, kad JAV kelia jai grėsmę“, – baigia Forbes apžvalgininkas Doug’as Bandow.

infa.lt