Kodėl Švietimo ir mokslo ministerija globoja “chaltūra” užsiimančius veikėjus?

Valstybės biudžeto lėšomis sočiai maitinamas ir po ŠMM globėjišku sparnu besiglaudžiantis projektas „Lyderių laikas“ ne pirmi metai garsėja abejotinų švietimo lyderystės idėjų skleidimu. Jas įgyvendinant šalies švietimo įstaigose vis labiau plinta patyčios, mažėja mokytojų ir kitų darbuotojų saugumo jausmas, gausėja į viešumą išplaukiančių skandalingų istorijų, kurių pagrindiniais veikėjais tampa mokyklų lyderiai, t. y. jų vadovai. Bet 2017 m. pavasarį „Lyderių laikas“ žengė žingsnį, kuris jo rengėjams leistų vadintis „visų lyderių lyderiais“. Šio žingsnio galėtų pavydėti Prezidentūros, Seimo ir Vyriausybės nariai! Kol šių institucijų atstovai ilgus mėnesius laužo ietis diskutuodami dėl kiekvieno ruošiamo naujo Darbo kodekso projekto punkto, „Lyderių laikas“ kovo 21 d. pakvietė mokyklų vadovus (kiti nepageidaujami!) į seminarą „Naujas Darbo kodeksas: darbo santykiai švietimo įstaigose – nuo darbuotojų priėmimo iki atleidimo“.

Seminaro lektorė MRU „teisės mokslų magistrė“ Rasa Grigonienė, sugebanti spėti ateitį (naujasis Darbo kodeksas dar tik svarstomas Trišalėje taryboje!), pasiruošusi naujovių pasiilgusiems mokyklų ir darželių vadovams paporinti apie tai, kaip nuo liepos 1 d. jie turės keisti darbuotojų darbo sutartis, kaip galės atleisti nesutinkančius su pokyčiais. Ypač akcentuojamas nėščiųjų atleidimas bei atleidimas darbdavio valia. Į garsiąsias antikos Delfų pitijas besilygiuojanti „magistrė“ R. Grigonienė jau žino, kaip dar nepriimtame teisės akte bus apskaitomas darbo laikas, kaip keisis darbuotojų darbo apmokėjimas, kokias funkcijas bus galima nustatyti jiems. Kaip vieną iš esminių mokymo temų lektorė nurodo ir darbuotojų drausminės atsakomybės bei žalos atlyginimo klausimus. Vien perskaičius seminaro temas tampa aišku, ko, anot ŠMM globojamų lyderių ugdytojų, trūksta šiandienos mokyklų direktoriams, – žinių, kaip atleisti darbuotojus, kurie nenori vykdyti visų jiems primestų darbo funkcijų arba vengia atlyginti (dažniausiai nepagrįstai jiems užkrautą!) žalą. Ir paskutinis štrichas – šis teisinis-futuristinis seminaras kiekvienam dalyviui kainuos 40 Eur, kurie bus paimti iš skurdžių mokyklų biudžetų. Klasikinis šiuolaikinės baudžiavos pavyzdys – mokesčių mokėtojai švietimo darbuotojai savo sumokėtais mokesčiais apmokės jiems patiems išnaudoti skirtų retežių diegimą!

reklama

Be kitų absurdo teatrui prilygstančių šio seminaro niuansų, galvon lenda dar viena išvada. Koks yra MRU teisės dėstytojų lygis, jeigu jie turi profesinės drąsos mokyti kitus, kaip praktikoje bus taikomas nepriimtas teisės aktas? Kelis esminius klausimus taip pat norisi užduoti Kvalifikacijų ir profesinio mokymo centro direktoriui Tadui Tamošiūnui, suteikusiam auditoriją šiam seminarui. Ar jo vadovaujama institucija priima visus mokymus vedančius ateities spėjikus ir kitus niekalais (kitaip sakant, chaltūra) užsiimančius veikėjus?

Apibendrinant minėtą istoriją, galima drąsiai teigti, jog ji puikiai iliustruoja šiandieninę Lietuvos švietimo situaciją – uždegamos visos žalios šviesos ir lengva ranka skiriami pinigai visiems, kurie pasiruošę savais metodais paprotinti teisės aktų džiunglėse menkai besiorientuojančius švietimo įstaigų vadovus. Ir protinti juos privaloma labai kryptingai – kaip efektyviau būtų galima išnaudoti mokyklose dirbančius žmones, nesukant galvos dėl jų darbo sąlygų gerinimo ir atlyginimo didinimo.

LŠPS pirmininkas Audrius Jurgelevičius