Brolių teroristų likimas, kaip realybės ir teisinės erdvės sąveikos iliustracija

Stebėdamas visas tas kovos su terorizmu peripetijas Prancūzijoje, kažkaip prisiminiau tas vis atsinaujinančias diskusijas apie mirties bausmę bei nekaltumo prezumpciją, kuriose miela mergina, besidarbuojanti vieno didmiesčio prokuratūroje, padedama gausaus teisininkų klano atstovų tunto mėgsta aiškinti mums apie visokių žulikų vadinimą tokiais nesant galutinio teismo sprendimo bei mirties bausmės neteisėtumą.

Ir štai, pagaliau pasitaikė atvejis, neblogai iliustruojantis realybės, kurioje vyksta gyvenimas ir teisinės erdvės, kurioje valdo teisinės minties galiūnai sąveiką bei aiškiai parodantis jų tarpusavio hierarchiją.

Juk tiems, kaip teigiama - karikatūristus iššaudžiusiems teroristams, t.y. - broliams Kouachi gyvybė buvo atimta įgaliotų valstybės pareigūnų rankomis. 

Galima teigti, jog tam tikra prasme tai buvo de facto mirties bausmė. Tik atlikta be jokių painių tyrimo procedūrų, teisminių ginčų, pikto prokuroro šnarpštimo ir graudulingų advokato kalbų bei apeliacijų. 

reklama

Pykš-pokšt - ir kokiam policijos būrio seržantui priėmus galutinį ir neapskundžiamą sprendimą - Šventa bei Neatimtina dviejų žmogelių gyvybė buvo nutraukta.

Tai, kas europinėje teisinėje erdvėje yra kažkoks neįmanomas, negalimas net svarstyti reikalas - žmogaus gyvybės atėmimas valstybės rankomis, realiame gyvenime pasirodė paprasčiausias techninis dalykas, priskirtinas kokio policijos būrio vado kompetencijai. 

Pykšt-pokšt - ir realybėje baigėsi visi teisinės erdvės išminčių išvedžiojimai apie Žmogaus Gyvybės Šventumą. Nušovė abu broliukus, kaip šunis senais, Gyvūnų apsaugos įstatymo nepažįstančiais laikais.

Kitas įdomus dalykas yra tas, kad abu broliai mirė ....teisiškai nekalti. Ir teisinėje erdvėje liks tokiais amžinai, nes jie nebuvo nušauti jiems priskiriamo nusikaltimo vietoje. Tai nutiko visai kitoje vietoje ir po kelių dienų ir jų kaltė dėl Charlie Hebdo redakcijos sušaudymo nebuvo įrodyta jokiame teisme. 

Kitaip sakant, nekaltumo prezumpcija jų atžvilgiu vis dar galioja pilna apimtimi. Teisinės erdvės požiūriu, nuo pareigūnų rankos jie mirė nekalti, kaip kūdikiai. 

Suprantama, kad realiame gyvenime viskas gerokai paprasčiau ir žiauriau, bet šiuo atveju man įdomus tas kognityvinis disonansas, kurį šis atvejis sukels mirties bausmės, kaipo tokios tariamo "neteisėtumo" bei išplėstinio nekaltumo prezumpcijos sąvokos traktavimo šalininkų tarpe. Prancūzijos teisėsauga įvykdė mirties bausmę dviems nekaltiems prancūzams. Taip tai atrodo žvelgiant į realybę iš teisinės erdvės kokono.

Paradoksas, vienok...

---
LDiena.lt: o žvelgiant į šį spektaklį, kaip virtualią ir televizinę inscenizaciją tenka, tik jau be sarkazmo, pasituoti gerbiamo Raimondo Navicko žodžius:

Prancūzijos teisėsauga įvykdė mirties bausmę dviems nekaltiems prancūzams.

Nes tai būtent tai ir buvo - iš anksto pasirinktos aukos, kurios bus nužudytos, kaip "besipriešinantys teroristai", ir kurių mirtis išspręsvisus juridinių įrodymų klausimus.

Negi yra durnių, tikinčių, kad antžmogiams vakaroidams žmogaus gyvybė bent kažką reiškia?

Tuomet laikas išblaivyti.