Lietuviai atsisako Lietuvos

2017-ieji metai dar tik prasidėjo, o Lietuva jau muša europietiškos emigracijos rekordus, jos pačios pasiektus praeitais metais. Lietuviai iš savo šalies skuodžia vis sparčiau: beveik visi Lietuvos moksleiviai, tapę pilnamečiais, ketina bėgti iš gimtosios šalies, Lietuvos kultūros veikėjai ragina gyventojus emigruoti, o „nepriklausomybės dienos“ — valstybinės šventės ir oficialios poilsio dienos tampa Lietuvos gyventojams proga išvykti į kaimynines šalis. Didysis lietuvių tautos Išėjimas vis labiau primena keleivių bėgimą iš skęstančio laivo.

„Nesunku pastebėti, jog maistą mes perkame Lenkijoje, dirbame Norvegijoje, Anglijoje. Poilsiaujame Ispanijoje, Turkijoje. Jaunimas mokosi visame pasaulyje! Tai kam reikalinga ta Lietuva? Kad išlaikyti parlamento deputatus, priverčiančius žmones emigruoti? Čia jau tema apmąstymams. Aš visu šimtu procentu už emigraciją, — parašė savo tinklalapyje dizaineris Juozas Statkevičius, — jau dvidešimt penkeri metai, kai mes laisvi, o pokyčių jokių. Viskas blogyn. Tik pažadai ir nieko nereiškiantis tuščiažodžiavimas! Blogai! Aš vėl ruošiuosi iš čia bėgti! Iš šalies, kurioje nacionalinis patiekalas — kitas lietuvis! Geriau mylėti Lietuvą iš toli, iš tos šalies, kurioje galima uždirbti, kur šilta ir kur iš motinos-pensininkės niekas neatims pinigų (ir vietoj 50 atimtų sugrąžins 14). Trūksta žodžių, ką gi, reikia veikti — ruošti lagaminą, čia nieko nebus! Ir jums patariu! Bėkim iš čia! Nes ateis laikas, kai neišleis! Bėgam!“

Dizaineris Juozas Statkevičius

reklama

Šis madingo dizainerio raginimas bėgti sukėlė Lietuvos informacinėje erdvėje tikrą žemės drebėjimą. Juozo Statkevičiaus sielos šauksmą imta cituoti, jis pateko į tinklalapius, tapo intensyviai svarstomas Lietuvos Respublikos žiniasklaidos. Ir, žinoma, susilaukė „kontrpropagandinio atkirčio“. Negi išgirdę tokį lietuviškosios dabarties šmeižtą galėjo nutylėti partijai ir vyriausybei ištikimi Lietuvos kultūros veikėjai?

„Brangūs šios žvaigždės liga susirgusios šiukšlės gerbėjai, išvykite iš čia visi kaip galima greičiau ir netrukdykite mums ramiai įvesti tvarką savo kieme. Nes kuo mažiau Lietuvoje bus tokių utėlėtų nepilnapročių, kaip dauguma tų, kurie žavisi šios menkystos kūryba, tuo geresnis bus gyvenimas mūsų šalyje,“ — taip sureagavo į meno pasaulio kolegos pareiškimą lietuvių režisierius ir scenaristas Jonas Banys.

Įpykusio patrioto atkirtis Lietuvos šmeižikui — giesmė, skaityti kurią — vien tik malonumas. Režisierius Banys nebando paneigti nusikaltėlio-dizainerio žodžių ir įrodinėti, kad Lietuvoje ne viskas taip jau blogai. Jo argumentai paprasti, gal net primityvūs. Tokią Lietuvą esą sukūrė patys lietuviai. O jei tas gaminys nepatinka — čiuožkit iš čia, ir bėra ko valdžios koneveikti, jei jūs patys esate šios gėdos kaltininkai.

„Ne valdžia, o patys Lietuvos gyventojai 27 metus apvaginėjo valstybę, o dabar piktinasi, kad ji nėra tokia gera, kaip ta, kurią sukūrė kitur gyvenantys žmonės... Jei visus tuos 27 metus būtumėte mokesčius mokėję taip sąžiningai, kaip estai, mūsų šalis būtų buvusi dukart turtingesnė. Dukart. Dukart būtų didesnės pajamos, pensijos, mokytojų ir gydytojų atlyginimai, infrastruktūros investicijos. Viską ištąsė, suvalgė ir dar prišiko ant stalo. Nepergyvenkite: mes, čia liekantys, visa tai iškuopsime. O jūs čiuožkit iš čia ir niekada negrįžkite,“ — išvykstantiems iš Lietuvos palinkėjo tautiškai mąstantis kultūros veikėjas.

Režisierius ir scenaristas Jonas Banys

Beje, lietuviai „čiuožia“ iš savo šalies ir be kūrybinės inteligentijos raginimų. Lietuva ne pirmi metai muša visus gyventojų emigracijos europietiškus rekordus, kurių pati ir pasiekė, o didėjantis bėgančių Lietuvos piliečių srautas vis labiau primena skęstančio laivo keleivių evakuaciją.

Lietuva kasmet praranda 1,5 proc. savo gyventojų. Kiekvieną valandą iš šios šalies išvyksta 4–5 žmonės, kasdien — 100 žmonių, kasmet — 35 tūkstančiai. Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2017 metų sausio 1 d. šalyje gyveno 2,849 mln žmonių, o tai 39,2 tūkst. mažiau negu pernai. Du trečdalius prarasto skaičiaus sudaro emigrantai.

Tokia buvo situacija pagal 2016 metų rezultatus. Tačiau naujieji metai atnešė ir naujus rekordus. 2017 metų sausio mėnesį paduota 15 tūkstančių išvykimo iš Lietuvos deklaracijų. Tai tris (tris!) kartus daugiau, nei pernai: 2016 metų sausio mėnesį paduotos 5082 deklaracijos, šių metų sausį — 15388. Arba emigracija per metus išties ūgtelėjo tris kartus, arba anksčiau realūs emigracijos skaičiai buvo smarkiai sumažinti.

reklama

Departamento duomenimis, daugiau nei pusė emigrantų — 52 proc. išvykusių iš Lietuvos per pirmąjį 2016 metų pusmetį — 18–35 metų jaunimas. Šiuos duomenis patvirtina ir sociologai.

Sociologinės tarnybos „Baltijos Tyrimai“ apklausos duomenimis, devyni iš dešimties 15–19 metų lietuvių planuoja emigruoti iš Lietuvos.

„Nustatytas gąsdinantis skaičius: 90,4 proc. 15–19 metų amžiaus respondentų pareiškė, kad atsiradus palankioms sąlygoms jie iš Lietuvos išvyks,“ — teigia Sociologijos centro ‚Baltijos Tyrimai“ direktorius Gintaras Chomentauskas. Sociologo manymu, Lietuva sparčiai praranda savo ateitį: Lietuvos Respublika jau nėra ta šalis, kurioje gyvenant galima tikėtis geresnės ateities.

Nepasitikėjimas savo šalimi pasireiškia ne tik iš jos emigruojant. Jis pasireiškia ir smulkmenose: eilinių lietuvių „kasdienybės struktūrose“, kai jie savo buitiniu elgesiu, to nesuvokdami, trenkia savo valstybei skambų antausį.

Praėjusiais metais Lietuvos konservatoriai jau piktinosi elgesiu savosios tautos, kuri pagrindines tautines šventes — Valstybės atkūrimo ir Valstybės nepriklausomybės atkūrimo dienas — masiškai panaudoja išvykoms į Lenkiją dešrų pirkti. Tačiau eiliniai lietuviai į politikų pasipiktinimą atsako savo pasipiktinimu. „Gatvėje šalę pirkėjai negailėjo piktų žodžių Lietuvos valdžios adresu. Buvo siūloma nufotografuoti lietuvius, nešančius produktus iš lenkų bazių, ir pasiųsti nuotraukas prezidentei Daliai Grybauskaitei. Turi juk ji žinoti, kaip žmonės švenčia Vasario 16-ąją,“ — pasakojo lietuviškojo Delfi reporteris apie tai, kaip eilinę Nepriklausomybės dieną „šventė“ lietuviai eilėse lenkų Suvalkuose.

Tačiau šiais metais lietuviškojo valstybingumo architektai susilaukė iš tautiečių dar didesnio pažeminimo: savo šventąsias valstybines šventes lietuviai panaudojo išvykoms į Baltarusiją. Būtent Vasario 16-ąją didžiausias tautiečių skaičius vienai dienai vyko apsipirkti „paskutinio Europos diktatoriaus“ batu prispaustoje šalyje. Ir būtent tą dieną Dėdulę Landsbergis, apsireiškęs pamėgtame Pasirašinėtojų rūmų balkone ir sveikindamas lietuvių tautą su 99-osiomis valstybės atkūrimo metinėmis, mokė „atsilikusius homo sovietikus“ baltarusius kaip reikia gyventi. Kažkokią nesuvokiamą tragikomediją kūrė „Patriarchas“...

Iš atskirų gabalėlių galima sudėlioti sukrečiantį vaizdą. Pasauliniu mastu rekordinė emigracija, 90 proc. lietuvių vaikų, besiruošiančių atsisveikinti su Lietuva, tų vaikų tėvai, kuriems svarbiausia valstybinė šventė, o tiksliau — nedarbo diena, reikalinga išvykai pas kaimynus pigiau apsipirkti.

Lietuviams vis mažiau reikalinga Lietuva: lietuvių tauta jau nemato savęs vieninga tauta ir pradeda nesuprasti, kam jai reikalinga valstybė, kurios valdžiai ji nereikalinga.

Lietuva neturi ateities, nes Lietuva praranda lietuvius. Vis mažiau lietuvių nori gyventi Lietuvoje, o jos jaunimas nenori tokio likimo. Todėl Lietuvos ateitis — dykvietės ir pelkės, greta kurių šmirinės tik valdininkai, deputatai ir juos aptarnaujantis personalas. Nesimatys tokiose dykvietėse jokio gyvybės ženklo — tik retsykiais pasigirs liūdnas, širdį draskantis kauksmas. „Kas per garsai iš pelkių sklinda, Berimorai?“ — „Tai Dalia Grybauskaitė perspėja NATO sąjungininkus apie „rusų grėsmę“ Lietuvai“.