Knygų mugės sopuliai

Šių metų knygų mugės nuotykiai, susitikimai ir pirkiniai. Norėtųsi rašyti “ach, kaip nuostabu, kaip gera buvo pamatyti, pačiupinėti, pavartyti, paklausyti”, bet tegaliu pasakyti “ach, kaip buvo gera anksčiau”. Pradėjau nuo į tolimiausią kampą nukištų bukinistų. Tikėjausi pamatyti visą salę, tačiau išsikvėpę bukinistai buvo nustumti į trečiosios salės pasienį. Praretėjo bukinistai, didžioji netektis – FRENDO. Tačiau beveik nesvarstydama rinkausi knygas ir už jas mokėjau nuo 0,6 ct iki 2,5 eur. Iš viso išleista 12 eurų. 

Muzikos salę perėjau tris kartus. Kruopščiai peržiūrėjau vinilus. Kaip visada vinilų pirkimas apsiriboja grynų pinigų kiekiu. Šį kartą tai buvo 18 eurų. O už tai gali įpirkti tik senas nubraižytas Melodijos kopijas. Kas gi nori jas pirkti. Sėdėjau ant žemės šalia dėžės su singlais. Verčiau šimtus mažučių plokštelių, tikėdamasi, rasti kažkokį lobį. Tačiau tai, jog šį dėžė stovėjo šalia šiukšliadėžės turėjo duoti visai nesubtilią užuominą, ko tikėtis. Buvau visai susigundžiusi pasiimti Berlin “Take my breath away” iš TOP GUN, bet less is more. 

Neseniai tvarkiau plokšteles ir ant kai kurių vis dar yra priklijuotos kainos (savages). Taigi, naujų metų resolution – vinilus nuo šiol pirksiu internetu. Išgraužkit su tokiom kainom. Liūdesį dėl Melodijos vinilų už 15 eurų ašarų ir gėlių jūroje paskandino Florence + the machine “Ceremonials”, kurio ir klausau dabar liedama ašaras ir raides. 18 eurų. 

reklama

Vaikų literatūros salė. Pastaruosius trejus metus atkakliai pildžiau Joringio biblioteką. Jau spėjau įsitikinti, kad smarkiai persistengiau ir knygos buvo perkamos dažniau, nei skaitomos. Anuomet vienerių metų pyplys labiau vertino knygą su atverčiamais langeliais, nei H. K. Anderseno laureatų knygų rinkinį. Todėl šįkart tik santūriai pasivaikščiojau tarp krykštaujančių vaikų. Siurprizai: dantų pasta ir dušo želė tarp knygų su šude brude. Viena mama klausė kainos, tačiau pardavėja atsakė, jog čia tik dekoracijos. Išleista 0 eurų.

Pagrindinė salė. Gal dėl to, kad veiksmas vyko penktadienį darbo metu, o gal dėl to, kad šiemet buvo mažiau leidyklų ir jų stendai buvo mažesni, erdvė atrodė tuštoka ir buvo kuo kvėpuoti. Išmokau praėjusių metų pamoką, kai išgąsdinta naujų kainų knygas tik glosčiau, bet pirkti nedrįsau. Susikroviau visas lauktas knygas ir nuo svorio suplėšiau kuprinę. 

Visuotinis liūdesys atsitinka, kai leidykla jau ketvirti metai iš eilės siūlo tas pačias knygas. Jie net sudėlioja knygas tose pačiose vietose savo stende. Mano buvusi meilė Humanito knygynas neteko šio titulo, nes atradau Taschen knygyną online, jo išpardavimus ir nemokamą pristatymą nuo 20 eurų. Nugirdau pokalbį, apie tai, jog naujai išleisti klasikos leidimai lentynoje atrodo daug gražiau. K. Sabaliauskaitė į mano garsų pareiškimą, jog rašau knygą atsakė “Tai gerai”. Didžiausia eilė stovėjo prie A. Čekuolio. A. Anušauskas kolegos paklaustas, kaip sekasi atsakė, jog vargsta. Vienas pagyvenęs džentelmenas paklausė, kodėl perku vinilus. Tuomet atskleidė paslaptį, jog turi daugybę vinilų palėpėje. Tik staiga nuliūdo, nes suvokė, jog išmetė patefoną. Taip ir palikau jį susimąsčiusį. Pagrindinė salė – 61 euras. 

Iš bukinistų:

Bokačas “Dekameronas” I ir II dalys
F. Dostojevskis “Jaunuolis”
E. Hemingvėjus “Kam skambina varpai”
E. Bard “Pietūs Paryžiuje”
Kišeninis gidas po Varšuvą.

Iš muzikos salės:

Florence + the Machine “Ceremonials”

Iš pagrindinės salės:

J. Kunčinas “Malūnų gatvė be malūnų”
D. Adams “Keliatojo autostopu gidas po galaktiką”
J. Dobriakov “Normalios anomalijos”
K. Sabaliauskaitė “Silva rerum” III ir IV dalys
M. Wiking “Mažoji laimės knyga”