„Jorkšyro terjerai“ persivadinę „Jorkšyrų elfais“ kaip ir anksčiau išliko „pavlikai morozovai“

Vėl grįžtame prie tos pačios, anksčiau nemažai triukšmo sukėlusios temos apie šių dienų „pavlikus morozovus“.

Primename, jog 2015 metų pradžioje, Facebook socialiniame tinkle siautėjo „Jorkšyro terjerų veisėjais“ pasivadinę „pavlikai morozovai“, skundę Facebook administracijai visus tuos, kas tik neatitikdavo išpažįstamų grupės viduje politinių pažiūrų ar, kas ne mažiau svarbu, požiūrio į karą Ukrainoje priežasčių. Skųsdavo už viską, kas tik padėdavo eliminuot politinį oponentą (su kuriuo net nebūdavo dėl nieko diskutuojama) iš diskusijų lauko.

Žinoma, apie žodžio laisvę, kurios jie reikalauja skleisti savo pačių pažiūroms, čia nėjo net kalba. Šios grupės nariai prisiėmė sau ir tardytojų-tyrėjų, ir teisėjų, ir tuo pačiu vykdytojų vaidmenį. Tiesa, tas vykdymas tai šiaip jau toks nususęs, tinkantis smulkiems niekšeliams vaidmuo. Toks visai menkutis.

Paskųsti savo politinį oponentą arba kaip jie sako, kad solidžiau skambėtų – „komuniagą“, „vatniką“ ar „koloradą“, Facebook administracijai dėl tikrųjų priežasčių, kitaip tariant dėl skirtingo politinio požiūrio nepavykdavo, mat, skirtingai, nei „pavlikai morozovai“, Facebook administracija to nelaiko „nuodėme“ dėl kurios reikėtų apribot skundžiamojo teises socialiniame tinkle.

Todėl „pavlikai“, išnagrinėję Facebook taisykles atrado, kad visgi galima skųst ir dėl paprastesnių dalykų, tai yra – dėl profilio nuotraukos (Fake foto), kuri galbūt neatitinka turinio arba skatina smurtą (violence). Geras to pavyzdys su AtA Remigijaus Morkevičiaus nuotrauka, kurią, kaip skatinančią smurtą (Jis gi buvo kovinio sporto atstovas!)  paskundė patriotas Aušrys Kriščiūnas (Tynta),

Vien nuotraukomis, žinoma, politinių oponentų (komuniagų, kaip jie sako) skundimas neapsiribojo, – buvo skundžiama ir už netikrą vardą (Fake name), ir už netinkamą skelbiamą turinį savo laiko juostoje. Bet skundžiami buvo tik tie, kurie neatitiko jų išpažįstamų politinių pažiūrų. Visi kiti galėjo jaustis laisvai, ką bedėtų ar rašytų.

Sarmatas.lt redakcijai gavus tiesioginius jų veiksmus liudijančias nuotraukas ir 2015 metais paskelbus jas atskirame straipsnyje „Šių dienų Pavlikai Morozovai socialiniuose tinkluose“ šioje grupėje prasidėjo šaršalas ieškant išdavikų savo tarpe, perdavusių mums jų veiklos įrodymus. Jie išmetė daugybę savo pačių žmonių iš „Morozų“ grupės, o juos pačius, daugelis naudotojų išmetė iš Facebook grupių ir iš draugų.

reklama

Prieš vieną sarmatas.lt administratorių prasidėjo jau įprastas „pavlikams“ puolimas Facebooke, bandant eliminuoti jį iš Facebook už „Fake name“.  Didžiam savo liūdesiui jiems teko pripažint, kad „name ne fake“, apie ką jiems tiesiai šviesiai pareiškė Facebook adminai, todėl šią užmačią jiems teko pamiršt.

Tačiau buvo pereita prie kito bandymo – nulaužt sarmatas.lt puslapį, apie ką puslapio administracija buvo laiku įspėta.

Vienu metu sarmatas.lt buvo gan aktyviai puolamas, bandant atspėti puslapio administratoriaus slaptažodį, apie ką sužinojome peržiūrėdami serverio logus (tada automatinių perspėjimų iš serverio administracijos dar nebuvo), po ko įdiegėme apsauginę programinę įrangą. Tačiau, prisipažįstame, jog nesusiejome to su „Pavlikais Morozovais“, mat laikėme juos paprasčiausiais skundikais, nesugebančiais nieko daugiau. Pasirodė, jog klydome, bet apie tai žemiau.

Po visų šių įvykių, „Jorkšyro terjerų veisėjų asociacijos“ grupės įkūrėjas ir vyriausiasis vadas Ričardas Savukynas, paskelbęs „Pavlikų Morozovų garbės kodeksą“, su kuriuo galite susipažinti čia, nusprendė grupę pervadinti ir imtis legaliai-skaidrios skundimo veiklos, padarant grupę atvira ir prieinama visuomenei.

Grupė buvo pervadinta į „Jorkšyrų elfai“, ją galėjo pamatyti kas nori, ir kiekvienas norintis galėjo prisidėt prie šio „garbingo“ reikalo, nepriklausomai nuo savo politinių pažiūrų. Deja, šis Ričardo Savukyno (Rokiškio Rabinovičiaus) žingsnis grupės populiarumui naudos neatnešė.

Atvirkščiai, – padarė pažeidžiamus pačius skundikus, mat jie yra drąsūs skųsti anonimiškai, iš už nugaros, o ne tada, kai bet kas gali pamatyti, jog jie tą daro. Net, jeigu tą daro legaliai, nenusižengdami Facebook taisyklėms. Vis dėl to, lietuvių moralės normų Facebok taisyklėmis apibrėžt nesigauna, ypač tada, kai skundžiama už vieną dalyką, o galvoje turimas visai kitas, už kurį Facebook nesiima sankcijų. Ypač prisiminus nė 100 metų nesiekiantį Lietuvos istorijos tarpą.

Tad, kaip sakoma, pakeitus pavadinimą – knygos turinys nesikeičia.

Taip ir šiuo atveju – šios skundikų grupės, esą kovojančios su „komuniagomis“ turinys nepasikeitė. „Komuniagų“, prieš kuriuos ji, esą kovoja, seniai nėra, nebent kai kurie išlikę – jie visiems žinomi (net ir aukščiausiuose valdžios ešelonuose), su jais visi apsipratę ir niekas jų jau seniai nepuola. Net „pavlikai“, kurių pirmoji pareiga, pasak jų pačių, būtų kovoti su jais ir jų palikimu. Betgi, anaiptol.

Juk yra kiti, net fiziškai neturėję galimybių turėt jokių reikalų su „komuniagomis“, nes paprasčiausiai tuo metu buvo neadekvataus amžiaus arba net nebuvo gimę, tačiau pasisakantys prieš dabartinę valdančiųjų vykdomą politiką tam tikrais klausimais. Kitaip tariant esantys opozicijoje.

Štai būtent jie ir yra tikrieji taikiniai šiai grupuotei, pasivadinusiai „Jorkšyrų elfai“. Būtent valdžios vykdomos politikos opozicijai šiandien klijuojamos „komuniagų“, „vatnikų“ ir kitos gražios etiketės, sukurtos pagal geriausias politinio oponento apjuodinimo tradicijas.

Apjuodink patį oponentą, priklijuok jam etiketes, po kurių niekas net nebeklausys, ką jis šneka. O tie, kurie klausys, bijos tuo pasidalinti, kad jiems patiems nebūtų priklijuotos tos pačios etiketės.

Bet šis dalykas turi vieną ypatybę – kai etiketės bus priklijuotos kritinei masei žmonių, kuriems bijoti nebebus ko, jie susijungs į vieną jėgą, kuri nebijos tarti savo žodį ir kuriai bus nusispjaut į visas etiketes.

Grįžtant prie vidinės „Pavlikų“, pasivadinusių elfais, grupės tvarkos – tai joje, jei kas atkreipė dėmesį į Ričardo Savukyno surašytas taip vadinamas „taisykles“, – ten rašoma – „Jokių diskusijų čia nebus, nes tai defokusacija“, kas iš esmės paneigia tas vertybes, už kurias, esą kovoja patys „morozovai“. Nes viena tų vertybių – tai žodžio ir minties laisvė, kurią jie patys bando užgniaužti skųsdami oponentą dėl dalykų, kurie jiems patiems iš tiesų net nerūpi. Mat rūpi oponento politinės pažiūros, o skundžiama už nuotraukas, ar netikrą vardą ir pan.

Ir dar vienas dalykas – diskusijų ar iškeltų klausimų metu galėtų paaiškėti tam tikri dalykai, kurie sugriautų tą ant molinių pamatų sustatytą „skundimo ideologiją“, kur oponentas be jokių diskusijų eliminuojamas iš kovos lauko, kad neduok die, nepasakytų tokių dalykų, kurie priverstų susimąstyti net kai kuriuos „Jorlšyro elfais“ pasivadinusius žmones.

Paprasčiau be jokių diskusijų pasakyt – „Vatnikas“, „valint“, „fas“, ir patriotiškai nusiteikę „pavlikai“ puola vykdyt įsakymo. Legaliai, nenusižengdami Facebook taisyklėms. Ten yra net tokių anti-vatnikų, kurie dirba LNK studijoje ir net filmuoja Seimo spaudos konferencijas, savo nusistatymą vatnikų atžvilgiu legaliai išreikšdami štai taip:

reklama

Tačiau su tuo legalumu pastaruoju metu iškilo tam tikrų klausimų. Tiesą sakant, jų buvo iškilę ir anksčiau, nes toje „žodžio ir minties laisvės“ principus, deklaruojamus kaip vieną svarbiausių ES vertybių gniaužiančioje grupėje, ankstesnio (2015 metų) pranešimo metu, buvo žinomų politikai ir net kai kurie teisėjai, kurių pavardžių tada nepranešėme, tikėdamiesi, jog jie perskaitę publikaciją pasitrauks iš ten patys – nesuklydome – jie nešė iš ten skudurus net padulkėjo. Kas gi norėtų susigadint sau politinę karjerą, pagarsėjęs, kaip „Pavlikas Morozovas“, net, jei viduje ir pritaria šiam politinės kovos principui?

Visgi dabar, šios „legalios veiklos“ principo „legalumas gerokai susiūbavo, kai Marius Jonaitis, asociacijos „Nacionalinis Interesas“ pirmininkas pranešė, jog, cituojame:

Gavau informaciją apie tokį Savukyno raginimą (kairėje), na o dešinysis paveiksliukas yra iš susirašinėjimo su puslapio talpinimo paslaugos tiekėju. Datos sutampa, kadangi nuo vasario ketvirtos dienos negalėjau prisijungti prie Kūlgrindos administravimo.

Oponentų moralinis veidas aiškus, tik įdomu iš draugų, kurie užsiima teisine veikla, sužinoti kokias pasekmes ponui Savukynui galėtų sukelti toks raginimas?

Beje, primenu, jog Facebook egzistuoja tokia uždara (dabar jau) grupė, kuri užsiima kitaminčių terorizavimu.
Daugiau apie tai buvo parašyta šiame straipsnyje: „Šių dienų Pavlikai Morozovai socialiniuose tinkluose“.

Kita nuotrauka tai serverio, kuriame talpinamas Mariaus Jonaičio tinklapis „Kūlgrinda“, administratorių įspėjimas:

Sarmatas.lt: Kaip matome, yra dvi nuotraukos, kurių viena liudija apie bandymą pastūmėti padaryti nusikaltimą prieš tam tikrą internetinį resursą (mes negarantuojame, jog ji autentiška), ir yra antroji, kurioje nufotografuotas „Universalūs sprendimai (us.lt)“ serverio administratorių perspėjimas tinklapio savininkui Mariui Jonaičiui, apie prieš jo svetainę vykdomą puolimą, siekiant nulaužti administratoriaus slaptažodį.

Pirmoji nuotrauka (su R.S. raginimu) atsiųsta Mariui Jonaičiui kaip įspėjimas datuojama vasario 4 dieną, o jau serverio administratorių įspėjimas datuojamas 2017 metų vasario 07 dienos data, sakant, kad vykdoma kiber-ataka. Kitaip tariant praėjus poros dienų bėgyje po pirmojo įspėjimo. Netyčinis sutapimas? Neįtikėtina.

Aukščiau minėtas Aušrys Kriščiūnas, iki šiol priklausantis šiai grupei, savo komentare po Mariaus Jonaičio skelbimu tvirtina, jog rabinovičius (Ričardas Savukynas) gramatinių klaidų nedaro, todėl tai ne jo rašytas tekstas, dar kaip argumentą pateikia, jog jis, kaip velnias kryžiaus bijo kriminalo, na ir paskutinis įrodymas, kad R. Savukynas nerašė aukščiau įdėto raginimo, pasak A. Kriščiūno, yra tai, jog „toje grupėje šio paskelbimo nebuvo“.

Geležiniai argumentai, ypač turint omenyje, kad anksčiau su oponentais nebūdavo apskritai diskutuojama, tik „Fake name“, „Fake face“ ir t.t. Čia jau jaučiasi pažanga, o galbūt atpildo baimė?

Juk, kaip rašo kitas, po Mariaus Jonaičio paskelbtu pranešimu, diskusijos dalyvis, šiose dviejose fotografijose yra pateikti du dalykai, cituojame:

„nusikalstamos grupės organizavimas, kurstymas įsilaužt ir įsilaužimo vykdymas, tai yra pradėtas [nusikalstamas] procesas. Yra serverio logai. Čia žinoma teisininkai aiškiau pasakytų, aš asmeniškai tik prielaidas darau. Bet užsikabint yra už ko.“

Galbūt Savukynui jau laikas pradėti džiovintis džiūvėsius ir užsisakyt „vatniką“? Sako tose vietose, kurių jis, pasak A. Kriščiūno taip bijo, tai turi didelę paklausą ir vertę.

Nes vienas dalykas, kai tu užsiimi savo bendrapiliečių skundimu, pasivadinęs „Jorkšyrų elfu“, o iš tikro būdamas eilinis „pavlikas morozovas“, ir visai kas kita, jei tu nepasitenkinęs ta veikla, kuri jau nustoja duoti norimus rezultatus, „teisingumo vykdymą“ bandai perimt į savo rankas.

E-policijai, o ir visai kitai, būtų pats laikas susidomėt šių Lietuvos gelbėtojų ir kovotojų prieš „komuniagas“ veikla. Jei reikės pagalbos – klauskite, – jų tarpe mes rasime žmonių, kurie dar išlikę žmonėmis ir suteiks reikiamos informacijos, nežiūrint į tai, kad jie ten visiškai užsidarę.

„Jorkšyro elfai“ grupės administratorių pavardės:

Rasa Mikėnaitė Liškienė, Vida Tiešytė, Rimgaudas Stundžia, Žygimantas Zabieta, Ričardas Savukynas.

Ir žinoma, Facebook naudotojai, – saugokitės šių žmonių, – jų „draugystė“ gero tikrai neduos. Kiek buvo teisus tas žmogus, pasakęs, – „Viešpatie, apsaugok mane nuo draugų, o nuo priešų aš jau apsiginsiu pats“, matyt turėjęs omenyje tokius draugus. Išsivalykite ir Dievas jus saugos.